Pirmasis pasimatymas
#2
Parašyta 14 gegužės 2009 - 19:08
Merginos, kas normalu per pirmąjį pasimatymą? Draugiškas išsiskyrimas, pakštelėjimas į žanduką ar daugiau? 8)
#3
Parašyta 14 gegužės 2009 - 20:14
Pačios pirmas tai buvo toks gamtinis. Kadangi esu gamtos vaikas, labai džiaugiuos, kad ir jis toks buvo. O pati aukščiausia manau susitikimų frazė yra tylėti ir mylėti. Labai dažnai būna, kad pagalvoju, kaip norėčiau, kad šitą dangų dar koks žmogus stebėtų. Tai mudu pasidalijom ežero, žvaigždžių atspindžio vandeny, nakties oro, žavumu. Sėdėjom ir tylėjom. Be jokių pakšt. Na, aišku, fizinis potraukis visada išlieka, bet aš jau tokia esu: frigidiška karvė. :tmi: Principai daro savo. Mėgstu išlaikyti kažkokią paslaptį, intrigą. Sakoma, kad kas sunkiausiai pasiekiama - tas labai vertinga.
#4
Parašyta 14 gegužės 2009 - 20:18
Iš tikro, gaila, kad tokių vyrų yra...bet čia ir moterų kaltės yra.Kai kurioms nereikia, kad vaikinas būtų protingas ir mokėtų tylėti.Pamenu, man sakydavo, jog su manim nuobodu, kadangi aš daug nekalbu.Aš sakydavau, jog man nereikia daug kalbėti, keliais sakiniais pasakau, ką noriu.Daugiau pasimatymų po to kaip ir nebūdavo, mat, jei nekalbi esi nuobodus, jeigu nepliauški niekų- neturi ką pasakyti, jeigu tyli-vadinasi, kažko nedrįsti.Aš tai iš tikrųjų kuo toliau, tuo labiau nusiviliu, kad 97% vyrų mąsto labai banaliai. Neįsižeiskit tik, bet, die, kas įdomaus iš to pakštelėjimo ar dar ko? Kas kažko nematyto? Turėjau tokį pažįstamą, kuris sakydavo taip: per pirmą pasimatymą skruostan, per antrą jau į lūpas, per trečią padoriai pasibučiuoji, per ketvirtą pasiglamžai ir per penktą (vėliausiai) permiegi. Gerai, kad man pačiai su juo neteko eit į pasimatymus.
Nesikratykit ir nemeskit akmenų vien į vyro daržą.
#5
Parašyta 14 gegužės 2009 - 20:24
O dėl tylos... Tai išties visokių yra žmonių. Skirtingi jų poreikiai. Deja, šiuo momentu didžioji dalis jaunimo siekia tik pramogų. Kaip vienas mano draugas sako: "Kai aš būnu linksmas kvailys - patinku visiems, o kai būnu savimi (rimtas ir tylus) - niekam." Tiesiog žmonių, kurie norėtų tokiam amžiuj kažko rimtesnio, įdomesnio, tvirtesnio ar tiesiog neįprastesnio yra mažiau.
Die, kiek aš daug rašau. Net keista. Nepykit labai, jei prirašiau kokių erezijų. Visko gali būt čia su manim.
#6
Parašyta 14 gegužės 2009 - 20:32
Aš asmeniškai, ilgai gana sakykim pergyvendavau, kad neturiu, ką pasakyti per pasimatymą.Galbūt tam reikia ir atitinkamos aplinkos, bet kalbėti visą laiką apie visokius niekus irgi nei šis nei tas, arba primygtinai stengtis pažintį kitą žmogų, ištraukti iš jo visą informaciją.Net nežinau.
O čia aiški tiesa, jog daug lengviau būti kvaileliu tarp draugelių, nei išsakyti savo nuomonę, turėti principus ir laikytis tvirtos pozicijos.
#7
Parašyta 14 gegužės 2009 - 20:38
O vat. Tiesa, kad vertybės išsigimsta, bet vistiek lieka išimčių, nors kuo toliau, tuo mažiau. Ir.. Jūs dar palaimintas, kad apskritai einat į pasimatymus. Kas norės tas supras tylą teigiamai. Kiti žmonės apskritai gi tyli vieni, nedrįsta su kuo susitikt, arba tiesiog niekaip net nesusipažįsta su savais žmonėm.
O. Dar vieną tendenciją prisiminiau. Šiais laikais, bent jau mano aplinkoj, vyrauja tokia tendencija: tos aka populiarios merginos dažniausiai nėra kažkokios ten mis pasauliai, gražuolės. Tiesiog jos sulaukia vaikinų dėmesio ir juos keičia kaip kojines vien dėl to, kad "duoda". Ir vaikinai net protingi... Dėl tokios "lėlės" su kuria bus galima pažaist meta rimtas merginas. Et, et. Gyvuliški instinktai.
#8
Parašyta 14 gegužės 2009 - 20:42
Nepamenu, kur skaičiau, bet labai patiko mintis.Neretai jaunimas didžiuojasi savo aistringumu, neregėtais nuopoliais ir nuotykiais.O vienas žmogus tai išreiškė taip: ,, per didelis aistringumas dažniausiai slepia silpną valią".
#9
Parašyta 14 gegužės 2009 - 20:46
Viskas manau kyla iš šeimos.Berniukai nebėra auklėjami tėvo šeimoje.Tėvas dažnai nebesti tikras idealas, autoritetas.Nuo to reikėtų pradėti, kad tėvas suteiktų tikrąsias vertybes ir sampratą apie vyriškumą.Pagarbą moteriai, netgi tam tikrą susilaikymą.
Nepamenu, kur skaičiau, bet labai patiko mintis.Neretai jaunimas didžiuojasi savo aistringumu, neregėtais nuopoliais ir nuotykiais.O vienas žmogus tai išreiškė taip: ,, per didelis aistringumas dažniausiai slepia silpną valią".
Kaip tik apie tą mintį pagalvojau... Irgi beskaitydama mintis prie jos buvau sustojus ir įsidėmėjus.
#13
Parašyta 15 gegužės 2009 - 19:42
Tada kai eina abu kažko tikėdamiesi, tas kažkas turbūt tikėjimas, kad draugystė peraugs į didesnę ir apčiuopiamesnę, tikrąja ir netikrąja šio žodžio prasme blogiau yra kai vienas tikisi vieno, o kitas kito, tada būna nesusipratimų.Bet jei jis vyksta pirmą kartą - iš kur galima žinoti, kad žmogus tau laaabai patinka. O jei ne pirmą kartą - tai ar kiekvienas susitikimas su tuo žmogumi yra pasimatymas?
#14
Parašyta 06 gruodžio 2009 - 18:29
Aš galvoju, kad galima tylėt kai jau neblogai žmogų pažįsti ir ta tyla jau nebūna nejauki. Bet ne per pirmus pasimatymus į kuriuos ir einama juk tam, kad geriau susipažinti, o tą susipažininmą aš įsivaizduoju tik per kalbėjimą.
#15
Parašyta 09 sausio 2010 - 22:13
Tik dabar perskaičiau šią temą ir labai keista pasidarė dėl tos tylos. Aš tai nesuprantu, kaip galima tylėt ir dar per pirmą pasimatymą. Na turbūt su Yoel būtų mano košmarų pasimatymas, nes jei man reiktų pačiai visą laiką kalbėti, o atsakytų tik keliais žodžiais, tai net nžn. aš pagalvočiau tik tai, kad mes arba nieko neturim bendro, arba aš tam žmogui visiškai neįdomi.
Aš galvoju, kad galima tylėt kai jau neblogai žmogų pažįsti ir ta tyla jau nebūna nejauki. Bet ne per pirmus pasimatymus į kuriuos ir einama juk tam, kad geriau susipažinti, o tą susipažininmą aš įsivaizduoju tik per kalbėjimą.
Aš tau viškai pritariu ;]
#17
Parašyta 16 sausio 2010 - 22:30
Tylėjimas dar ir nuo situacijos priklauso. Jei užsiimi kokia tai atrakcija, nebūtina daug kalbėti, tačiau susėdus kambaryje žiūrėti vienas į kitą ir tylėti tai yra mažų mažiausiai - komiška.
eik jau- žiauriai romantiška! jėga nesu turėjus tokio pasimatymo, būtų smagu.
mano pirmieji pasimatymai buvo su daug nervų, pasakojimų apie tai- kuo užsiimi ir labai ilgai užsitęsiantys. smagu
Kahlilas Gibranas
#18
Parašyta 15 vasario 2010 - 23:09
gal dėl to, kad esu mėgstanti paplepėti. tačiau jaučiu ribas ;P tad ir vaikinas turi galimybę pasireikšti. ;p
pirmasis buvo su nelabai kalbiu vaikinu, tačiau man patiko. ir jam patiko, nes po to buvo daug kitų pasimatymų ;P nes jam patiko manęs tarškančios klausytis ;P
su kitu(dabartiniu mano vaikinu) buvo nuostabus ;] niekada jo nepamiršiu ;P ant neries kranto, karšta pavasario diena. ;] juokas, šypsenos, ;P kuklios minutėlės ;DD tačiau tylos nebuvo, nebent tada kai susilažinom ar galėsiu ištverti nenusijuokus ir nenusišypsojus bent minutę ;P
#19
Parašyta 18 gruodžio 2010 - 20:26
del tylos per pirma pasimatyma sutinku su La meute, as taip pat pagalvociau. ir esu buvus tokiam tyliam pasimatyme, tiesa ir aplinka ne itin romantiska buvo, eiline kavine, tai tas tylejimas tikrai nejaukus buvo. siaip visi mano pasimatymai vyko paauglysteje, ju buvo visai nemazai, didele dalis ju buvo ir paskutiniai
as manau kad per pirma pasimatyma kazkaip ypatingai stengtis ar per prievarta sneketi nereikia, pirmieji pasimatymai ir yra tam, kad suvoktum ar nori su tuo zmogumi bendrauti, risas kalba ar ne tuo metu man atrode, kad pirmam pasimatymui nereikia jokiu pakstelejimu uztektu ir apkabinimo (dabar net nezinociau kaip elgtis pasimatyme )
Vartotojų skaito šią temą: 0
narių: 0, svečių: 0, slaptų narių: 0