Peršokti prie turinio

Nuotrauka

Perskaityta knyga.


  • Prašome prisijungti, kad galėtumėte parašyti atsakymą
Temoje atsakymų: 42

#1
Yoel

Yoel

    Forumo dvasia

  • Nariai
  • 1.844 Pranešimai:
  • Miestas:Vakarų Lietuva
Tokia rimtesnė truputi tema, nei knygų skirtukai...Taip, kad prašau rimties ir tik išsamių pranešimų.Paaiškinsiu: yra temos, kur rašome apie dabar skaitomas knygas, yra temos, kur rekomenduojame knygas.Čia yra tema, kurioje parašome, kai perskaitome knygą.Viską- kokį įspūdį sukėlė, kas patiko/nepatiko ir t.t.
Taigi, taisyklės:
1.Knygos autorius, pavadinimas, galite pridėti papildomos informacijos.
2.Pranešimas turi būti išsamus (jūsų nuomonė, išsamiai, kas patiko, kas įstrigo, gal kažkas nuvylė).
3. Improvizuokite, būkite įdomūs (apie S.Meyer nerašome>> čia panaudota ironija.Meyer taikoma išimtis, mano temoje ji nepageidaujama ).Jokiu apribojimų nėra, nei žanro, metų ar skonio: Juodas.Baltas galės rašyti apie neegzistuojančius pasakojimus, Le Meute apie Kokto Orfėją / bet nerašys apie pabodusį Aitmatovą /, Hasisas apie Stephen King ir panašiai.
4.Laikykitės taisyklių.
  • 0
Stavroginas jeigu tiki, kad netiki, tai netiki, kad tiki.O jeigu netiki, kad netiki, tai jis netiki.

#2
Mergiote

Mergiote

    Intelektualas (ė)

  • Nariai
  • 874 Pranešimai:
  • Miestas:Vilnius/Ukmergė
Šiandien įveikiau E.M. Remarko ,,Juodajį obeliską".
Knyga vertinama kaip geriausias ir brandžiausias Remarko kūrinys. Kad brandžiausias, tai pritariu, tačiau, kad Triumfo arka (gal pabaigia efektingesnė) labiau patiko. Nors Remarką titulavau geriausių savo atradimu ir įdomiausiu rašytoju.
Apie turinį, tai nenoriu jo pasakoti ar atskleisti (galite skaityti čia http://www.rasyk.lt/...liskas/877.html). Labiausiai patiko Izabelės ir Liudviko pamąstymai. Šiaip tai recenzijai iš rašyk.lt labai pritariu =) Na, tikrai labai gera knyga, ką čia bepridursi =)
Kažkaip nesirašo man daug apie ją, tad blevyzgomis nenoriu šiuo metu užsiimti =D


P.S.

Improvizuokite, būkite įdomūs (apie S.Meyer nerašome).Jokiu apribojimų nėra, nei žanro, metų ar skonio

nejauti prieštaravimo =D?
  • 0
Skristi.
Padangę skrosti.
Kristi.
Ant tavo skruosto

#3
Le Meute

Le Meute

    Intelektualas (ė)

  • Nariai
  • 937 Pranešimai:
Oho kokių griežtų reikalavimų ir rimta tema, bet tikėkimės, kad mums visiems bus naudinga :D
Na dar nepabaigiau Orfėjo ir dabar trumpam išvykstu, bet grįžūsi tai tikrai parašysiu kaž ką.
O dėl Aitmatovo tai jis man tikrai neatsibodęs ir būtų įdomu, kad pats parašytūmėt ką manot apie ,,Ilga kaip šimtmečiai diena" (berot šitą skaitėt, o jei ne šitą tai parašykit apie kurią kitą, nes tai išties man įdomus rašytojas).
Dar dėl ,,Juodojo Obelisko", nors taisyklėse neparašyta, bet leisiu sau pakomentuoti ir kitų skaitomas knygas, tikiuos, kad temos autorius neprieštaraus :D
Aš šią Remarko knygą taip pat laikau geriausia, nors nesu visų jo knygų skaičiusi, bet ištų kur skaičiau tai ji tikrai skyrėsi savo originalumu ir filosofiškumu, net tikrai norėčiau paskaityt ją dar kartą.
  • 0

#4
laTulipe

laTulipe

    Skaitytojas (a)

  • Nariai
  • 328 Pranešimai:
Jane Austen ,,puikybė ir prietarai'' pirmą kartą pasirodė XIXa. pradžioje ir buvo gan gerai įvertinta, tad šią knygą galime vadinti amžinąja klasika, kurią skaitys ir po šimto metų. nuvylė tai, kad pradžioje ji man skaitėsi gan sunkiai, netgi buvo nuobodi, bet po to vis labiau įsijaučiau ir knygą pabaigiau itin greitai. Sudomino visos tradicijos (kviestinės vakarienės, pietūs, kad vos tik kas atvyksta pasisvečiuoti, aplinkiniai tuoj pat eina aplankyti to žmogaus arba pasikviečia jį pas save, nors jo nė nepažįsta, į pobūvius mama turėjo vesti dukras tam, kad jos susirastų vyrus, kuriai nors ištekėjus, ši pareiga kaip ir turi pereiti ištekėjusiai, ar nori tekėti už vyro, mergina pati gali nuspręsti). tiesa, jau tais laikais viską valdė pinigai. daugelis tėvų norėjo, kad jų dukros ištekėtų už turtingų vyrų... kartais skaitydama jaučiausi lyg visas veiksmas vyktų kokiame kaime ar turguje, nes visi gyveno paskalomis... sužavėjo pagrindinės veikėjos Elizabet charakteris, kuris smarkiai skyrėsi nuo kitų jos šeimos narių..tai tiek :)
  • 0

#5
Le Meute

Le Meute

    Intelektualas (ė)

  • Nariai
  • 937 Pranešimai:
la Tulipe, gal esi mačiusi pagal šią knygą filmą, jei matei gal gali parašyti ar filmas stipriai skiriasi ?

Aš kaip žadėjau parašysiu apie ,,Orfėją" ir vien todėl, kad nepastebėjau, kad daugiau kas rašytų jog skaito dramas, o aš be šio žanro neįsivaizduoju savo skaitomos literatūros.
Taigi, Visų pirma apie Nemirtingąjį Jean Cocteau, o šį titulą jis gavo būdamas Prancūijos akademijos nariu į kurią priimami tik iškiliausieji Prancūijos asmenys. O tokiu ir buvo Cocteau, kuris prisilietė, o dažnai ir įtakojo, beveik visas menines veiklas. Būdamas modernizmo avangardo priešakyje Cocteau pasižymėjo menine drąsa ir universalumu. O apie jo kūrybą populiaru sakyti, kad ją veikė: siurrealizmas, psichoanalizė, krikščionybė, kubizmas ir opijus. Apie Cocteau dar ilgai galėčiau rašyti, nes jis buvo ne tik XX a. I pusės meno novatorius, bet ir labai įdomi, spalvinga asmenybė, tačiau dabar pereisiu prie skaityto kūrinio, t. y. „Orfėjo“.
„Orfėjas“ – tai siurrealistinė drama, kuri remiasi antikiniu mitu apie graikų poetą ir muzikantą Orfėją ir jo žmoną Euridikę. (plačiau apie siužetą nerašau, nes manau, kad istoriją apie tai kaip Orfėjas ėjo į Hadą parsivesti mirusios Euridikės visi žinote). Skirtumas tas, kad Cocteau šį mitą interpretuoja savaip, perrašo siurrealistine kalba. Kuri savo nelogiškumu ir fantastinėmis situacijomis skaitančiajam gali pasirodyti kaip visiška nesąmonė ir kvailystė, bet jei nors šiek tiek žinosime apie patį siurrealizmą ar bent jau apie modernizmą na pvz. tai, kad menininko įvaizdis yra formuojamas kaip mediumo, kuris yra aukščiau už visuomenę, taip pat ir nuolatinis balansavimas tarp sapno – realybės, tuomet skaityti tikrai bus lengviau. Žinoma pravartu žinoti ir pačio Cocteau kūryboje pasikartojančius simbolius kaip: angelas, veidrodis, kaukė.
Pagrindinė tema „Orfėjuje“ ,mano manymu, yra nesuprasto menininko ir jį gniuždančios visuomenės susidūrimas, kas buvo aktualu ir pačiam Cocteau.
Baigdama pridursiu tik tiek, kad Cocteau kūryba yra daugiasluoksnė ir į ją nesigilinant sunkiai suprantama, tačiau priėmus žaidimo taisykles ji mus gali nuvesti painiais siurrealistiniais takais, kur mitologiniai herojai kalbasi su baltais arkliais, o angelai – stiklininkai per veidrodį gali mus palydėti į metafizinius pasaulius, kur atsisukti reiškia viską prarasti?

P.S. noriu pasakyt, kad čia tikrai neaptarinėsiu visų skaitytų kūrinių, bet jei kas bus įdomu prašau rašykit, aš mielai parašysiu kaž ką daugiau, ne taip kaip šios temos autorius, kuris net ir parodžius susidomėjimą jo skaityta knyga, nesiteikė apie ją nieko parašyt.
  • 0

#6
laTulipe

laTulipe

    Skaitytojas (a)

  • Nariai
  • 328 Pranešimai:

la Tulipe, gal esi mačiusi pagal šią knygą filmą, jei matei gal gali parašyti ar filmas stipriai skiriasi ?

pati nemačiau, bet kiek skaičiau komentarus, tai filmą gan gerai vertina.
  • 0

#7
zhyrapha_

zhyrapha_

    Skaitytojas (a)

  • Nariai
  • 116 Pranešimai:
  • Miestas:Kaunas.
Sandra Brown - Nešvarus žaidimas

Nuomonę jau pareiškiau savo blog'e :lol:

  • 0
|| PostCrossing'as || deviantART'as || Blog'as ||

You know you've read a good book when you turn the last page and feel a little as if you have lost a friend. ~ Paul Sweeney

#8
Le Meute

Le Meute

    Intelektualas (ė)

  • Nariai
  • 937 Pranešimai:

pati nemačiau, bet kiek skaičiau komentarus, tai filmą gan gerai vertina.


Aš tik filmą mačiusi
neblogas, bet pabaiga nepatiko, kaip melodramos, tai pamaniau gal knygoje kitaip
  • 0

#9
laTulipe

laTulipe

    Skaitytojas (a)

  • Nariai
  • 328 Pranešimai:
šiaip pabaiga ir knygoje melodramiška :lol:
  • 0

#10
zhyrapha_

zhyrapha_

    Skaitytojas (a)

  • Nariai
  • 116 Pranešimai:
  • Miestas:Kaunas.
Sandra Brown - Mirtinos paslaptys

Mano nuomonė blog'e :)

  • 0
|| PostCrossing'as || deviantART'as || Blog'as ||

You know you've read a good book when you turn the last page and feel a little as if you have lost a friend. ~ Paul Sweeney

#11
Spalvota.

Spalvota.

    Skaitytojas (a)

  • Nariai
  • 149 Pranešimai:
Jostein Gaarder "Mergaitė su apelsinais".
Pirma Jostein Gaarder perskaityta knyga. Galiu tik pagirti rašytoją už tokį vaizdumą ir jausmingumą. Labai sužavėjo kaip Jostein moka taip gražiai dėstyti mintis, kai kuriose vietose ypač labai sujaudino. Labai detaliai viskas buvo aprašyta, nepamiršta jokia, net menkiausia smulkmena. Priekaištų nelabai turiu, nebent, kad kai kuriose vietose per daug detaliai aprašinėjo įvairius dalykus.
Beje, mane labai sužavėjo kai kurie rašytojo žodžiai, su kuriais aš visu 100% sutinku.:
"Nesakyk, kad gamta - ne stebuklas. Neaiškink man, kad pasaulis - ne pasaka. Kas to nesuprato, galbūt supras tik tada, kai priartės pasakos pabaiga. Tai bus jau paskutinė proga pasitrinti akis iš nuostabos, paskutinis kartas, kai imsimės žavėtis stebuklu, su kuriuo jau metas atsisveikinti, kurį jau laikas palikti."
  • 0

#12
Kristida

Kristida

    Dalyvis (ė)

  • Nariai
  • 49 Pranešimai:
Diane Setterfield "Tryliktoji pasaka"

Įdomi, paini, paslaptinga istorija su detektyvo prieskoniu. Herojų nedaug ir visi jie vienišiai, atsiskyrėliai - vieni keistuoliai, kiti tikri bepročiai.
Pasakojimas šokinėja iš praeities į dabartį ir atvirkščiai. Praeitis - Anglijos dvare su turtinga , bet apleista biblioteka, dabartis - paslaptingos rašytojos bibliotekoje bei biografės tėvo antikvarinių knygų krautuvėlėje. Tos bibliotekos ir dabar man šmėkščioja prieš akis.
Abiejų herojų mylimiausios knygos "Džeinė Eir", "Vėtrų kalnas", "Moteris, baltais drabužiais". Abi herojės susijusios su dvynių reiškiniu, abi išgyveno netekties skausmą.
Pabaiga šiek tiek netikėta, kaip ir visos istorijos vingiai.
Knyga stora, bet perskaičiau labai greitai - vedė smalsumas, kaip viskas baigėsi. Istorija iš tų, kurias iš anksto bandydamas nuspėti gali ir suklysti

  • 0

#13
Kristida

Kristida

    Dalyvis (ė)

  • Nariai
  • 49 Pranešimai:
Anita Nair "Moterų kupė"

Labai švelni knyga apie indžių padėtį.
Iš vienos pusės lyg ir gerbiama, už vyro ir brolių kaip už sienos stovinti moteris, iš kitos pusės - beteisė, suvaržyta, pažeidžiama, antrarūšė. Stereotipai ir išankstinis nusistatymas, nesupratingumas, išnaudojimas varo pagrindinę heroję į neviltį. Ji labai nori pasipriešinti, pakelti galvą ir tuo pačiu bijo, dvejoja.
Vaikystėje mačiau daug indų filmų, tad skaitant ausyse skambėjo indų muzika. Įsivaizdavau kiekvieną žvilgsnį, gestą, šokį. Intymias knygos vietas būtų pakeitę pasilakstymai po pievas ir kalnus. O kardinalius apsisprendimus - lietus ir upė bei tiltas.
Pabaigos norėjau aiškesnės. Taip ir likau nesupratus, ar Akila įgyvendino savo apsisprendimą iki galo. Bet knyga patiko. Švelnumas ir santūrumas kalbant apie skaudžius dalykus neišeina iki dabar iš galvos

  • 0

#14
Kristida

Kristida

    Dalyvis (ė)

  • Nariai
  • 49 Pranešimai:
Jodi Picoult "Mano sesers globėjas"

Pasiėmiau paskaityti vedama smalsumo, nes dauguma pažįstamų šią knygą buvo skaitę.
Perskaičiau...Nepasakyčiau, kad kažkas ypatingo, bet...
70 proc. knygos skaičiau tam, kad perskaityčiau, o prieš pat pabaigą apsiverkiau (greičiausiai todėl, kad pati esu mama).
Aktuali istorija (ko gero nėr šeimos nepaliestos vėžio šmėklos); graudoka, nes kalba sukasi apie vaikus; verčianti susimąstyti, kaip elgtumeis pats, kurią pusę palaikytum.
Bet rašymo būdas man priminė dokumentiką - prieš kamerą kalba po vieną herojų, kadro apačioj vardas, pavardė, profesija. Veiksmas tame, kad kalbėtojai keičia vienas kitą ir kiekvienas esamą situaciją apibūdina iš savo "varpinės". Viskas vyksta vienoje linijoje be pakilimų, nuolydžių, nors atomazga netikėta ir išspaudžianti ašarą.
Savotiška knyga
  • 0

#15
Mirranie

Mirranie

    Dalyvis (ė)

  • Nariai
  • 92 Pranešimai:
Labai norėtųsi atgaivinti tokią gerą temą.

Taigi, baigiau Paolo Giordano "Pirminių skaičių vienatvę".
Jei kas esate girdėję apie šią knygą, greičiausiai žinote, kad ji paprastai apibūdinama žodžiu "liūdna". Aš dviračio taip pat neišrasiu. Tiesiog ji turi tam tikrą liūdesio prieskonį, kurį mes visi (gerai, dauguma) šitaip mėgstame. Jei esate skaitę vaikišką knygelę "Jei ne Vinis Diksis", turėtumėte atsiminti epizodą apie liūdesio skonio saldainius - "Pirminių skaičių vienatvė" irgi toks saldainis, nors parašyta kaip reta paprasta kalba. Atrodo, nėra jokių bandymų sukelti labai stiprius jausmus, bet knygos nuotaika įsismelkia iki kaulų, jei galima taip išsireikšti. Retkarčiais užsimenama ir apie matematiką - tai suteikia šiek tiek egzotikos, vis dėlto nėra labai įprasta kalbėti apie meilę, jausmus per matematines metaforas. Taigi manau, kad ši knyga - puikus šiuolaikinės literatūros (berods, jaunimui-paaugliams) pavyzdys.
  • 0

#16
Mirranie

Mirranie

    Dalyvis (ė)

  • Nariai
  • 92 Pranešimai:
Kaip miela, pasišnekėsiu su savimi B)

Jon Krakauer "Į laukinį pasaulį"

Pagaliau lietuviškai išleista knyga, pagal kurią pastatytas filmas "Into the Wild"!!! Žinoma, radusi Chris'o McCandless'o istoriją bibliotekoje tiesiog negalėjau atsispirti. Tai knyga apie turtingą jaunuolį, palikusį visus pinigus labdarai ir iškeliavusį į laukinę gamtą tik su kuprine ant pečių. Jei esate matę filmą (jei ne - rekomenduoju), daug naujo apie McCandless'o klajones nesužinosite, tačiau dėl to neverta nurašyti knygos. Bent man įdomiausia buvo skaityti apie kitus keliautojus, kurių gyvenimai bei mintys buvo panašūs į Chris'o. Dar čia nemažai ištraukų iš McCandless'o mėgstamų ir kitų knygų, pavyzdžiui, jo paties pabrauktų citatų ir pan. Taip pat bent man apmąstyti tokio jo elgesio motyvus buvo lengviau skaitant biografiją, jei galima ją taip vadinti, nei žiūrint grožinį filmą. Taigi "Į laukinį pasaulį" rekomenduočiau mėgstantiems filmą "Into the Wild" ir visiems, turintiems savyje bent lašą kažkokios nenusakomos laisvės ilgesio.
  • 0

#17
Draconica

Draconica

    Skaitytojas (a)

  • Nariai
  • 251 Pranešimai:
  • Miestas:Klaipėda
  • Dabar skaitau:Dmitrij Skiriuk - "Rudens lapinas"
Vakar baigiau S.King "Rūkas"
Kažkada vaikystėje skaičiau šią knyga ir ji paliko labai gerą įspūdį. Kingas turi kažką tokio, o jo trumpos istorijos, bent mano galva, yra žymiai geresnės už ilgąsias. Jo stilius įtaigus, taigi per vieną dieną ir surijau šią knygą.
Lengvas skaitalas atsipirko ir jaučiuosi labai patenkinta.

išsamesnė nuomonė
http://knyguvalgytoj...king-rukas.html
  • 0

This is my design.


#18
Draconica

Draconica

    Skaitytojas (a)

  • Nariai
  • 251 Pranešimai:
  • Miestas:Klaipėda
  • Dabar skaitau:Dmitrij Skiriuk - "Rudens lapinas"
Kaip ir Mirranie pasikalbėsiu su savimi.
Šiandieną baigiau visą Hario Poterio knygų šūsnį, visas 7 dalis. Tai padaryti per apytiksliai 6 dienas buvo man didelis žygis, bet labai džiaugiuosi, kad jo ėmiausi nes buvo labai smagu skaityti ir laikas tikrai neprailgo. Ne vieną ašarėlę išspaudžiau. Rowlig tikrai gerai parašė visą seriją, nors skaitant vieną po kitos išryškėjo tam tikros smulkmenos ar logikos spragos, bet iš esmės tikrai labai patiko. Dėl lengvo skaitymo stiliaus ir įtraukiančio siužeto, labai vaizdingų ir artomų veikėjų tiesiog negalėčiau šios serijos vertinti blogai.
  • 0

This is my design.


#19
Mirranie

Mirranie

    Dalyvis (ė)

  • Nariai
  • 92 Pranešimai:
Na tai pasikalbėkime dviese :lol:

Visą Poterio seriją per 6 dienas?!! Gal turėjai atostogas? :)
Labai įdomu, kokias logikos spragas pastebėjai? (pati skaičiau su nemažais laiko tarpais ir dar nuo vaikystės, tad nemačiau jokių)
Tiesa, gal geriau būtų persikelti čia:
http://suvokimas.lt/...-potter-serija/
  • 0

#20
Mirranie

Mirranie

    Dalyvis (ė)

  • Nariai
  • 92 Pranešimai:
Taigi dar vienas atsiliepimas:

Mineko Iwasaki Geišos gyvenimas"

Mineko Iwasaki buvo viena žymiausių geišų savo laiku. Šioje knygoje ji pasakoja apie savo gyvenimą nuo pat vaikystės, kaip pateko į okiją, kaip tapo geiko, kaip paliko verslą. Manyčiau, tiems, kas bent šiek tiek domisi Japonijos kultūra, ši knyga turėtų būti įdomi - juk smalsu žvilgtelėti į visas tas tradicijas "iš vidaus", be grožinius tekstus kuriančių rašytojų interpretacijų. Vis dėlto ilgiausiai pasakojkama apie Mineko vaikystę bei paauglystę, o geišų darbas labai plačiai neapibūdinamas... Nors gal čia nėra didelis minusas, juk, ko gero, nusibostų skaityti išsamų kiekvieno vakarėlio aprašymą. Apskritai knyga parašyta paprastai, ypatingas tik Iwasaki gyvenimas. Todėl negalėčiau pavadinti knygos fantastiška, bet pasiskaityti apie Japoniją, susipažinti su geišų kultūra man tikrai patiko.
  • 0




Vartotojų skaito šią temą: 0

narių: 0, svečių: 0, slaptų narių: 0