Viduržemio sakmėse pasakojama apie tai, kas nutiko daug šimtmečių iki „Žiedų Valdovo“. Šios knygos įvykiai klostosi didžioje šalyje už Pilkųjų uostų vakaruose: po tuos kraštus kadaise vaikščiojo Medžiabarzdis, tačiau juos paskandino didysis kataklizmas, užbaigęs pirmąjį pasaulio amžių.
Tais tolimais laikais Morgotas, pirmas Tamsusis Valdovas, gyveno šiaurėje, milžiniškoje Angbando tvirtovėje – Geležies Pragare. Turino ir jo sesers tragedija skleidėsi Angbando baimės šešėlyje, nuolat gresiant karui, kurį Morgotas paskelbė visoms žemėms ir slaptiems elfų miestams.
Jų trumpą ir aistringą gyvenimą lėmė beribė Morgoto neapykanta jiems, Hurino vaikams, nes jų tėvas drįso jam nepaklusti ir atvirai, į akis niekinti. Prieš Turiną ir Nienorą Morgotas pasiuntė savo baisųjį tarną Glaurungą – galingą dvasią, turinčią milžiniško besparnio ugnimi alsuojančio drakono pavidalą. Baugiai raiškios mitologinės dievo ir drakono figūros žengia į pasakojimą apie negailestingus užkariavimus ir pabėgimus, apie persekiojimą ir slėptuves miškuose, apie pasipriešinimą vis silpstant vilčiai.
Glaurungas pašaipiai ir kandžiai griauna Turino ir Nienoros likimą, remdamasis šėtoniška klasta, melu ir apgaule, taip įgyvendindamas Morgoto prakeikimą.
Ankstyviausios šios J. R. R. Tolkieno sukurtos sakmės versijos siekia Pirmojo pasaulinio karo pabaigą ir keletą paskesnių metų. Gerokai vėliau, jau baigęs „Žiedų Valdovą“, šitą sakmę jis parašė iš naujo, žymiai ją išplėsdamas, papildydamas ir siužetą, ir personažų charakterius. Sakmė tapo viso jo tolesnio darbo apie Viduržemį šerdimi. Tačiau Tolkienui nepavyko jos baigti. Šioje knygoje po ilgo ir kruopštaus rankraščių tyrimo siekiau pateikti sklandų, svetimų redakcijų neiškraipytą pasakojimą.
CHRISTOPHER TOLKIEN
J. R. R. Tolkien - Hurino vaikai
Sukūrė
Knygnesys
, Vas 06 2009 19:09
Temoje atsakymų: 6
#4
Parašyta 05 spalio 2009 - 19:59
Skaičiau ją, kaip ir kitas Tolkino knygas. tikrai žavi autoriaus fantazija ir pasišventimas tam savo sukurtam fantastiniam pasauliui, o jis tą pasaulį perteikia taip talentigai, kad paskaičius buvau pakerėta. rašymo stilius užburia, dar nebuvau skaičiusi tokio rašytojo kūrinio, kuris būtų rašęs tokiu originaliu stiliumi. asmeniškai man jausmas skaitant buvo tarsi šalta atgaiva, karštą dieną skamba tikrai idiotiškai, bet visa tai mano patirtis be jokių išankstinių nusistatymų
#5
Parašyta 04 lapkričio 2009 - 18:46
Neseniai perskaiciau sia knyga, o pries pasiimdamas knyga is bibliotekos manes paklause: "ar tau tokios idomios knygos, nes labai sunkiai skaitoma knyga". Na as zinoma neatsisakiau paimti, nes man tokio zanro knygos patinka, bet perskaites pirmus 30 puslapiu( o juos perskaiciau per kelias dienas, taip as jau megstu ) pagalvojau: "blemba tikrai per sunki ji man ir siaip man nuobodoka kazkokia " Pradejes skaityti toliau, isivaziavau ir perskaiciau visa. Patiko. Na o pradzioje turbut buvo skaityti sunku todel, kad velai naktimis skaiciau.
Vartotojų skaito šią temą: 0
narių: 0, svečių: 0, slaptų narių: 0