Norėčiau rekomenduoti Krzysztofo Kieślowskio filmų trilogiją ,,Trys spalvos: mėlyna, balta, raudona“.(1993-1994)
Paskutiniais metais nemažai dėmesio skiriama šiam lenkų kino grandui, kuris asmeniškai man vienas mylimiausių režisierių, tačiau gal daugiau dėmesio gauna jo ,,Dekalogas“.
Taigi spalvos atitinkančios Prancūzijos vėliavą bei laisvę, lygybę, brolybę. Tačiau viskas daug sudėtingiau ir daugiaprasmingiau. Spalvos tampa ne tik kūrinių leitmotyvu, per jas kuriant nuotaiką, perteikiant veikėjų emocijas, tačiau jos atlieką ir simbolinę prasmę, atspindi stichijas ir tampa užuominomis į psichologines, filosofines reikšmes.
Filmų paantraštiniai žodžiai atspindi jų pagrindinę mintį, tarkim ,,Mėlynoje" laisvę galima suprasti kaip išsivadavimą iš jausmų, iš prisiminimų ir ar tai yra įmanoma? Taip pat ,,Mėlynos" istoriją galima interpretuoti kaip Jobo istoriją apie visko praradimą ir apie viltį. Filme labai svarbi muzika pgr. veikėjos Žiuli vyras kompozitorius ji taip pat kuria muziką. Kieslowskio filmų ypač ,,Dvigubo Veronikos gyvenimo“ dėka atradau nuostabų kompozitorių Preisnerį. Beje ,,Mėlynos“ muzikinis finalas ir skambantys žodžiai iš Biblijos labai paveikūs ir gražūs, aš žiūrėdama visada susigraudinu :}
,,Balta" šviesesnis filmas ir nors lygybės ten nėra, bet yra ironijos ir siužeto nenuspėjamumo bei pilna simbolių: balandžiai, plaukai, lagaminas ir t.t
Paskutinė dalis ,,Raudona“ sakyčiau apie bendravimą, įsiklausimą ir teisingumą. Kartu tai labiausiai mistiška dalis apie atsitiktinumus, o gal ne atsitiktinumus, apie gyvenimo istorijų pasikartojimą, likimą. Raudonos finalas tarsi apibendrinimas visos trilogijos, kurios filmus nors ir nepatartina visgi galima žiūrėti ir atskirai.
Taigi trilogija labai intelektualus ir daugiaprasmis filmų ciklas, tačiau ir nesigilinant į visas tas mitologines, biblines potekstes filmai išlieka labai jautrūs ir dvasingi, bet ne sentimentalūs ir ne didaktiški, nes kaip pats Kieslowskis sakė jam svarbiausia bendražmogiški jausmai. ,,Mes visi bijom taip pat ir tų pačių dalykų. Mes visi mylim taip pat. Todėl aš ir šneku apie tai, nes visuose kituose dalykuose aš tuoj pat randu skirtį“ .