Peršokti prie turinio

Nuotrauka

Rašo vyresnieji...


  • Prašome prisijungti, kad galėtumėte parašyti atsakymą
Temoje nėra atsakymų

#1
Skorena

Skorena
  • Nariai
  • 3 Pranešimai:

Gimiau 1922 metais balandžio 6 dieną, Subačiaus miestelyje, Kupiškio rajone. Tėvas buvo amatininkas, batsiuvys, mama ─ namų šeimininkė. Turėjau vyresnius brolį ir seserį. Pradinę mokyklą lankiau Subačiaus miestelyje ir ją baigiau būdama dešimties metų paauglė.

Brolis dirbo kartu su tėvu, siūdavo gražius batus, o sesuo buvo gera siuvėja. Kaip dabar pasakytų, ji buvo gabi rūbų dizainerė. Gal jums pasirodys keista, bet ir tada žmonės mėgo puoštis, norėjo gražiai atrodyti ir domėjosi mada.

Tėvas prenumeruodavo laikraštį „Lietuvos žinios“, o mano pareiga buvo parnešti jį iš pašto agentūros ir garsiai visiems perskaityti. Jei pasitaikydavo gauti knygą, tai tą jau skaitydavau visiems iki vėlumos.

Jaunystė praėjo slenkant sunkiems karo ir pokario metams. Ištekėjau už garvežio mašinisto, užauginau dvi dukras ir dabar turiu keturis anūkus ir penkis proanūkius.

Visada mėgau rašyti, bet viskas ir liko nepublikuota, nes kūryboje nebuvo socialistinio realizmo dvasios.

2009 metais išleidau apysakų rinkinį  „ Kaip aš viliojau ūkininkaitį...“, 2011 metais - „Ubagėčka“,  2013 m. " Lošikas".

Jaunimo padedama, savo kūrybą publikuoju svetainėse rasyk.lt, zaliazole.lt  ir kurybingi.lt. Malonu matyti, kad žmonės skaito, vertina. Vieni pagiria, kiti supeikia, bet svarbiausia, - skaito.

Turiu laiko į valias. Prisiminimai apie mano žemiečių likimo vingius, įvairūs linksmi nutikimai, miestelėnų meilės istorijos, kurios susikaupė per ilgus gyvenimo metus, skatina rašyti ir kol būsiu gyva ─ rašysiu.

Dabar gyvenu mažame miestelyje prie Nemuno ir rašau. Turiu būrį skaitytojų, kurie skaito, domisi, vis ragina rašyti ir netingėti.                                                                                                                                               Janina Juzėnienė

..........

Janinos Juzėnienės knyga „Lošikas“ - tai knyga, kurioje sutelpa gyvenimas.  Tiesa, aprašomas ne XXI a. laikmetis, o rašoma apie kiek senesnius, jau pamažu pamirštamus tarpukario laikus, apie paprastus žmones, kurie iš tikrųjų yra nepaprasti. Jie ,,amžinai gyvi‘‘ knygoje.

Po pavadinimu „Lošikas“– slypi ne tik intriga, bet ir tarsi užsimenama, kad skaitytojo rankose prabus gyvi įvykiai. Praeities pasakos, kurios ,,kitaip apvilktos‘‘ aktualios ir šiandien. Tačiau čia ne pasakos, čia vaizduojama realybė. Juk ir šiandien žmonės renkasi sau porą, įsimyli, dirba (gal ne taip sunkiai kaip anksčiau), vaikšto į šokius, skaičiuoja pinigus... Pasikeitė mūsų buitis, atsirado „skalbianka“, „mobiliakas“, „kompas“, „telikas“, tačiau neatsikratėme ydų, neįveikėme savo silpnybių.

Daug diskusijų šiais laikais turėtų sukelti tuometiniai vyrų ir moterų santykiai. Juk santuoka, trunkanti amžinybę, šiais laikais vis labiau praranda savo vertę. Deja, rašytoja griežta: jei kas ir bando priešintis nusistovėjusioms taisyklėms, dažniausiai vis tiek likimas viską sustato į vietas. Feministė ir ašarą nubrauktų... Tikras praktinis realizmas.

Aprašyta paprastų žmonių buitis, rūpesčiai, meilės istorijos, kultūra ir papročiai niekada nepraranda savo išliekamosios vertės – kuo ši knyga ir žavi.
Realizmu dvelkianti klasika, tik knygos autorė ne garsioji Žemaitė, o kol kas dar nėra plačiai žinoma Janina Juzėnienė.  Jos rankraščiai virto knygomis, kurios jau turi savo skaitytoją. „Lošikas“ - kaip gero medaus šaukštas tiems, kurie mėgsta J. Biliūną, Vaižgantą, Žemaitę.

Janina Juzėnienė 2009 m. išleido knygą „ Kaip aš viliojau ūkininkaitį“ (390p.) ir 2011 m. , „Ubagėčka“ (276 p.). „Lošikas“ 2013 m. (388 p.) - tai lyg pirmųjų dviejų knygų tęsinys, kuris  pradžiugins ne vieną tokios prozos mylėtoją.

 

Pridėta miniatiūra(-os)

  • Losikas.jpg
  • Ubagecka1jpg.jpg
  • virselis2.jpg

  • 0




Vartotojų skaito šią temą: 0

narių: 0, svečių: 0, slaptų narių: 0