Pavadinimo nepamenu, bet buvo apie pelytę, kuri savo uodegos ieškojo... Mano sesers pirmoji knyga, kurią pati perskaitė... Kai parsinešė iš bibliotekos, man kaip kažkoks stebuklas atrodė, kad ji jau skaityt gali. Nors tos knygos turinį jau mintinai mokėjau, nes sesers vis prašydavau,kad paskaitytų, vistiek, kai skaityt išmokau, ją pirmąją iš bibliotekos pasiėmiau.. Neapsakomas jausmas buvo ją pačiai perskaityt...
"Mes patys turime talentus uždirbti.Mums yra duotas pagrindas,tasai pradinis kapitalas.Tačiau jis vienas nepadarys mūsų buvimo egzistencija.Jis vienas mus nuves tik į tamsybes."