galėtų galėjo galės galėjo ... Taip, galėčiau.Ir tu galėtum.Ar paaukojai? O jie nuo mano žinojimo ir prisiminimų bus sotesni?
taip , matydama reklamas aukoju , ar tu aukoji ? taip gali būti sotesni , jei ne jie tai jų sielos ,kodėl? skaityk ką parašiau anksčiau
Deja, kad pripažintum, jog kito skausmas didesnis turi būti pats pakankamai stiprus žmogus.Kiekvienam savas skausmas didesnis.
tai o ką aš sakau ? sakau , kad būtų puiku , kad žmonės suvoktų , o jeigu suvoktų vadinasi kad pripažintų .
Pirkdami tokias knygas ir praskysdami, jie tikrai niekam nepadeda.Vargu, ar labai jau vertingas tas praskydimas.
tai taip vertingiau būti abejingam , juk ne man blogai - nepirksiu (beja pirkti nebūtina ), neskaitysiu ir negadinsiu sau nuotaikos . o padeda jie sau , gauna peno apmąstymams , kurie galbūt ne kiekvieną , bet būtų nuostabu jei iš milijono nors vieną priverstų kažką daryti
taip , matydama reklamas aukoju , ar tu aukoji ? taip gali būti sotesni , jei ne jie tai jų sielos ,kodėl? skaityk ką parašiau anksčiau
Per televiziją tai neaukoju...Carito veiklai-taip.
tai taip vertingiau būti abejingam , juk ne man blogai - nepirksiu (beja pirkti nebūtina ), neskaitysiu ir negadinsiu sau nuotaikos . o padeda jie sau , gauna peno apmąstymams , kurie galbūt ne kiekvieną , bet būtų nuostabu jei iš milijono nors vieną priverstų kažką daryti
O kas ten jau taip sujaudino ,,Lūšnynų milijonieriuje"?
0
Stavroginas jeigu tiki, kad netiki, tai netiki, kad tiki.O jeigu netiki, kad netiki, tai jis netiki.
O kas ten jau taip sujaudino ,,Lūšnynų milijonieriuje"?
aš negaliu atsakyti , mat kol kas neskaičiau (skaičiau tik atsiliepimusir knygos aprašymus ).Bet jeigu žmonės sako , kad ten yra tai kas jaudina , jeigu knyga net keičia požiūrį į gyvenimą, vadinasi kažkas yra . Iš skaičiusiųjų girdėjau , kad berniuko išgyvenimų aprašymai tikroviški, jaudinantys .
seniai skaitytas Dan Brown - ''da vincio kodas''. mociute buvo neblogai idiegusi many tikejima dievu, bet po sios knygos pradejau mastyt apie krikscionybe. zinau,kad tai tera romanas, bet ji mane priverte galvot, emiau krikscionybej atrast netikslumu, kvailu minciu. taigi manau, ganetinai pakeite mano gyvenima, nes jame neliko tikejimo ir pagarbos krikscionybes mokymui.
tai sakau, kad suvokiu jog tai tik romanas.nesakau, kad ten pateikiami faktai. traukianti pasaka ir tiek.tiesiog ji priverte mane susimastyt apie krikscionybe.
tarkim sako, kad dievas saugo savo kurinius- zmones, juos myli. tad kodel vyksta tokie dalykai kaip karas, badas? gerai, del suagusiuju tai galima gincytis, kad jie padare daug nuodemiu, nusipelne to. bet vaikai, kudikiai, jie net nespejo nusikalst. o sakymas, kad cia prigimtine nuodeme tai butu lyg ir priestaravimas sau. baudzia, bet saugo. kazkaip nedera ta bausme su apsaugojimu.
gal išbando , o kai kuriuos tokiu būdu pasiima pas save sako , kad tas kuris gauna kančias šiame gyvenime nekenčia skaistykloje... dar sako , kad Dievas mums neduoda didesnių išbandymų negu mes galime ištverti , jeigu tau duoda skausmo - vadinasi esi pakankamai stiprus jį ištverti manau , jeigu knyga sukėlė abejonių reikia pradėti analizuoti , kalbėti apie tai su tikybos mokytoja , klebonu ar kunigu tai padėtų susivokti. manau ,sunku vienam mąstyti apie religijas , manau, reikia diskutuoti , o tik po to priimti išvadas
tarkim sako, kad dievas saugo savo kurinius- zmones, juos myli. tad kodel vyksta tokie dalykai kaip karas, badas? gerai, del suagusiuju tai galima gincytis, kad jie padare daug nuodemiu, nusipelne to. bet vaikai, kudikiai, jie net nespejo nusikalst. o sakymas, kad cia prigimtine nuodeme tai butu lyg ir priestaravimas sau. baudzia, bet saugo. kazkaip nedera ta bausme su apsaugojimu.
Taip, tai teigia krikščionybė.Bet dažnai dieviškoji sąvoka yra labai įrėminama.Visų pirma, mūsų žmonių akimis tai chaosas, betvarkė- gimstantys, mirštantys, įvairios nelaimės ir t.t. Bet mes negalime to vertinti objektyviai, kadangi patys esame šiame pasaulyje.Sakykime, jeigu aš būčiau jūroje, niekaip negalėčiau pasakyti, kur yra krantas ir kur jis yra arčiau, tačiau jeigu žiūrėčiau iš kosmoso viskas būtų aišku.Lygiai taip ir čia.Mes viską vertiname pagal savo jausmus ir emocijas: juoda yra juoda, balta yra balta.O virš visa ko yra dieviškoji tvarka, kurios mes nesugebame įžvelgti. Prigimtinė nuodėmė yra ta, kad žmogus yra linkęs į blogą.Ne veltui yra pasakymas: kodėl taip lengva būti blogam,o taip sunku būti geram?
0
Stavroginas jeigu tiki, kad netiki, tai netiki, kad tiki.O jeigu netiki, kad netiki, tai jis netiki.
Įsiterpsiu, įdomią temą iškėlėt. justė iškėlė daugelį metų, gal net šimtmečių, žmonių keliamą klausimą, bet pabandysiu atsakyti. taigi, kodė lgi Dievas turėtų kelti visas tas baisias nelaimes, jei mus myli ir linki gero? Skamba ironiškai, tačiau tiesa ta, kad be tokių dalykų mes gyventi negalėtume. Įsivaizduok pasaulį, kuriame nebūtų nei nelaimių,nei skaudžių mirčių, žemės drebėjimų ir pan. Viskas tiesiog tobula. tačiau kokia prasmė gyventi žmogui šiam pasauly, jei neturi ko kito išgyventi tik gėrį. taip jau yra, kad mes gyvename santykinumų pasaulyje, kuriame nepatyrus kas yra skausmas, nežinosime kas yra džiaugsmas. žmogus gyvena čia, tam kad suvoktų tai kas jis yra, ir kas nėra. galim paimti ir pavyzdį, kad ir žemės drebėjimas Haityje, baisi nelaimė, tačiau pažiūrėkim iš kitos pusės. dar niekada nesu mačius kad dėl tokio dalyko, būtų sukilusios padėti beveik visos šalys, kuriami fondai, labdaros, žmonės reaguoja ir vienijasi. taigi tame taip pat yra geroji pusė. taip pat pasiginčyčiau ir dėl mirties savokos, nes nemanau kad mirtis yra bausmė. bet nenoriu per daug užsitęsti. tikiuosi tai atsakys į tavo klausimus
as suprantu, kad skausmas lygiai taip pat reikalingas kaip dziaugsmas,kad galetume ji suvokt. bet yra pernelyg daug krastutinumu. tarkim zydu kankinimas, smaigstymas adatu i panages. to perdaug.
apskritai man nesuvokiama ta prigimtine nuodeme. niekas neturi atsakyt uz kitu padarytas klaidas tik pats zmogus.
taip, nevisada mirtis bausme. tai priklauso nuo to kokia ji. jeigu zmogus kencia ilga laika nuo bado, tai tas kelias iki mirties mano akim tikra bausme, tik neaisku uz ka, kalbant apie niekuo detus vaikus.
jeigu yra dievas, tai as pikta ant jo. pavyzdys is realaus gyvenimo. sena moteryte visa gyvenima sunkiai dirbo per kelis darbus, o vistiek vargo, dabar jos sunus geria, negerbia jos, vadina suniu, sako jai nelok ir panasiai, ko motinai nederetu sakyt. ji visa gyvenima buvo tikinti. ir dabar vis sako, kad meldziasi, kad tik jis nustotu gert, eina kiekviena savaite i baznycia, kaip ir visa gyvenima eidavo. tai kur tas dievas kai ji maldauja jo pagalbos? mane tikejimas labai nuvyle. atrodo, kad tai tik daro zmones naiviais. skatina tiketi, melstis. geriau jau vietoj to veikt. aisku rasit kontraargumentu, bet bent dabar mano nuomones nieks nepakeis. as visiskai ne pries tikejima, lai tiki kam nuo to geriau.
Man vis tiek įdomu.Kokių atradai netikslumų ar klaidų?
netikusiai isiterpsiu i religine diskusija, nes knieti atsakyti. Yoel, mergina aiskiai pasake, kad tai tik romanas. Grozines literaturos tikslas - apskritai; autoriai kartais, rodos, ivairiu tikslu uzsibrezia, bet velgi - Da Vinci Code yra grozine knyga - nera pateikti tikslius faktus! Stai pavyzdziui as grozine literatura skaitau tam, kad kazkas mintis iaudrintu, kad ivairias knygoj pateikiamas situacijas/problemas/idejas galeciau ivertinti per savo prizme, kartais, ypac anksciau, isties pasitaikydavo kuriniu, keicianciu pasauleziura. Galu gale, kartais skaitau vien tam, kad skaityciau, nes idomu teksto struktura, stilius ir panasus dalykai.
tas pats ir del Lusnynu milijonieriaus - isties ar taip svarbu, kur vyksta knygos siuzetas? Ne tuo tikslu ji parasyta, ne del to mes ja skaitome, kad po to pultume uzsiiminet labdarom [bukim realistai: butu puiku, jei taip nutiktu, bet nedaznai taip buna, juolab kad daugiau skaiciusiam zmogui ta knyga tikrai nepasirodys tokia sukrecianti :}]. Zmones iesko menko ar didesnio emocinio sukretimo, kito poziurio, kito pasaulio, ir tiek.
Nesutinku. Kam man jaudintis dėl tų, kuriems negaliu padėti? Dėl bereikalingo streso atsiranda įvairios patologijos:širdis plaka greičiau, gali atsirasti neurozės, depresija, skrandžio opos ir t.t.
o va tokia logika vadovaujantis tai bet kokios grozines literaturos skaitymas yra bereikalingas stresas. Zemaites fiktyviems veikejams juk irgi negalima padet, tai koks skirtumas dabar, skaityt ja ar indiskus pagraudenimus
Ne viską turiu laiko komentuoti, bet dėl Žemaitės.Drįsčiau suabejoti, kad jos veikėjai buvo fiktyvus.Veikiau tai buvo labai realūs žmonės, netgi teigčiau, gal ir egzsitavę ir jos pažinoti.Žemaitės realizmas nebuvo iš niekur, ji buvo kaimo moterėlė, parašė taip, kaip buvo, kaip yra buvę, ar kaip ,,būdavo".Be jokios abejonės, Žemaitė man visada bus artimesnė negu Lušnynai ir Milijonieriai, kažkokia nevykusi indiška pasaka ir tiek.Tam yra sąvoka: bolivudas.
0
Stavroginas jeigu tiki, kad netiki, tai netiki, kad tiki.O jeigu netiki, kad netiki, tai jis netiki.
as suprantu, kad skausmas lygiai taip pat reikalingas kaip dziaugsmas,kad galetume ji suvokt. bet yra pernelyg daug krastutinumu. tarkim zydu kankinimas, smaigstymas adatu i panages. to perdaug.
apskritai man nesuvokiama ta prigimtine nuodeme. niekas neturi atsakyt uz kitu padarytas klaidas tik pats zmogus.
taip, nevisada mirtis bausme. tai priklauso nuo to kokia ji. jeigu zmogus kencia ilga laika nuo bado, tai tas kelias iki mirties mano akim tikra bausme, tik neaisku uz ka, kalbant apie niekuo detus vaikus.
jeigu yra dievas, tai as pikta ant jo. pavyzdys is realaus gyvenimo. sena moteryte visa gyvenima sunkiai dirbo per kelis darbus, o vistiek vargo, dabar jos sunus geria, negerbia jos, vadina suniu, sako jai nelok ir panasiai, ko motinai nederetu sakyt. ji visa gyvenima buvo tikinti. ir dabar vis sako, kad meldziasi, kad tik jis nustotu gert, eina kiekviena savaite i baznycia, kaip ir visa gyvenima eidavo. tai kur tas dievas kai ji maldauja jo pagalbos? mane tikejimas labai nuvyle. atrodo, kad tai tik daro zmones naiviais. skatina tiketi, melstis. geriau jau vietoj to veikt. aisku rasit kontraargumentu, bet bent dabar mano nuomones nieks nepakeis. as visiskai ne pries tikejima, lai tiki kam nuo to geriau.
taip, savo aplinkoj jau sutikau daug žmonių, kurie per gyvenimą meldėsi ir tikėjo, bet pagaliau pamanę, kad Dievo tikriausiai nėra, todėl baigia tuos religinius "žaidimus". bandysiu pasakyti tau tai, ką bandau aiškint ir jiem. aš tikiu Dievą ir, nors gali būti sunku patikėti, su juo bendrauju. tai neatrodo kaip paprastas pokalbis žodžiu. tačiau tam kad suvoktum, ką aš čia kalbu reikia suprasti tai kas yra Dievas. Dievas tai aukščiausia jėga, meilė, visa ko esmė. krikščionys ir kitos religijos sukūrė rūstaus ir baudžiančio Dievo įvaizdį, kuris daugelį ir atbaido nuo tikėjimo. toks Dievo atvaizdas buvo sukurtas tam, kad kunigai į bažnyčias pritrauktų daugiau žmonių ir turėtų daugiau pinigų. deja, tas mokymas, kuris buvo skelbtas paties Kristaus, dabar yra smarkiai iškreiptas, tačiau čia nesiplėsiu. taigi, bendravimas su Dievu turi daug skirtingų būdų, dažniausiai jis bendrauja per viską kas yra aplinkui, per rytinio žurnalo antraštę, praeinančio žmogaus pasakytą frazę, ar geras progas... svarbiausia yra Jį išgirsti. tavo pavyzdyje, moteris akivaizdžiai buvo visų problemų šaltinis. tai, kad jos vaikas užaugo geriantis ir kitaip save ardantis yra jos pačios padarytos įtakos pasėkmė. ji nesugebėjo jo užauginti taip, kad sūnus galėtų augti savarankiškai. na tokią situaciją turėtų aiškint psichologai, o tokiose situacijose aš dar nepatyrusi, tačiau tu taip pat iškėlei temą apie maldas. tai jau atskira tema, kuri liečia ir kosmologiją, tačiau pabandysiu ir tai paaiškint. pirmiausia, reikėtų suprasti tai, kas yra minties galia. mintimis mes kuriame savąją tikrovę ir visus įvykius, kurie vyksta. nėra buvę tokio veiksmo, prieš kurį nebūtų buvusi kilusi tam tikra mintis. jos galia begalinė ir aš asmeniškai savo gyvenimę, jau esu tai daug kartų supratusi ir visokių įvykių. grįžkim prie maldos temos. iš tiesų šios dvi temos yra labai susijusios tarpusavyje, nes malda ir vyksta, dažniausia, mintimis. taip pat, tam kad prieitume prie moters pavyzdžio turime išnagrinėti temą, kaip veikia pati mintis. kosmologija yra tokia, visata( vieta, į kurią patenka mūsų mintys) visuomet atsako vieninteliu žodžiu (na ne žodžiu, bet kito pavadinimo nerandu) tai yra žodis - taip. jei tu mintimis sakai - aš + noriu pinigų,tau atsako - gerai, norėk toliau. tačiau jei sakai- aš + turiu pinigų, tada tau atsakys, taip, tu turi pinigų. tai paprasta, tačiau viskas taip ir veikia. tas pats vyksta ir su tos moters ir kitų žmonių pavyzdžiu. šeip yra ir daugiau dalykų bet nenoriu labai plėstis. jum tikriausiai jau kilo klausimas iš kur aš tai traukiu, tai atsakau pirma klausimo, tai iš knygų "pokalbiai su Dievu". jei dar norit sužinot daugiau apie kosmologiją ir mokat angliškai galit pažiūrėt paties knygų autoriaus interviu:
uf, privargau, tačiau tikiuosi kad bent kiek sudominau:)
na matai, cia tera vel gi teorija. visi renkasi sau priimtiniausia. esu nemazai skaiciusi teigiamo mastymo knygu. isdestei man jau daug maz girdetas mintis. bet as vis tik linkus but kritiska tokiem dalykam. manau, kad gyvenime reikia daugiau veikt, o ne galvot. reikia ne kiekviena diena teigt, kad as turtingas, o siekt, dirbt arba dar geriau, pagalvot ar to tikrai nori. bet is dalies pritariu tai minties galiai, nes daug kas priklauso nuo musu mastymo. kaip as ziuriu i pasauli, toki ji ir matau. bet cia labiau emocine, nei fizine prasme. kazin ar ta mociute kiekviena diena galvodama, kad jos sunus negeria to pasieks. neviskas musu ir musu minciu valioj. galim atsakyt tik uz save. beje, dabar esu linkus manyt, kad dievas ir yra tas AS PATS kiekvienas zmogus sau.
kad dievas ir yra tas AS PATS kiekvienas zmogus sau.
Na, taip.Nietzcshe ne veltui sakė: ,,Mes nužudėme dievą" , tikriausiai ,kad patys taptume dievais.Ypač dievais vieni kitiems: teistume, pyktume, žeistume ir t.t. Dėl to prasideda krizės-ekonominės ir dvasinės.
0
Stavroginas jeigu tiki, kad netiki, tai netiki, kad tiki.O jeigu netiki, kad netiki, tai jis netiki.
Prisijungti
Registruotis
Follow Us on Twitter
Like Us on Facebook
Subscribe on Youtube
Į viršų
