aš manau taip pat. idėja ta, kad žmogus yra kūrėjas, o Dievas taip pat.taigi seame tapatūsdabar esu linkus manyt, kad dievas ir yra tas AS PATS kiekvienas zmogus sau.
Knyga, kuri pakeitė mano požiūrį į gyvenimą
Sukūrė
Brownas
, Vas 07 2009 20:07
Temoje atsakymų: 79
#41
Parašyta 03 vasario 2010 - 20:18
neneigiu to ką tu sakai, turi laisvą pasirinkimo teisė kuom tikėti. iš tiesų ir daug kam pritariu. o ypač sudomino ši mintis:
#42
Parašyta 03 vasario 2010 - 20:21
Per stipriai pasakyta.Galbūt esame panašūs (plg.,,Tuomet Dievas tarė: „Padarykime žmogų pagal mūsų paveikslą ir panašumą<...>" Pr.knyga)Dievas taip pat.taigi seame tapatūs
Stavroginas jeigu tiki, kad netiki, tai netiki, kad tiki.O jeigu netiki, kad netiki, tai jis netiki.
#44
Parašyta 03 vasario 2010 - 20:27
Taip, panašumas yra, bet jis yra labai dviprasmiškas ir turi įvairių atspalvių.Negerai kai žmogus laiko save Dievu, tai taikytina apie bet kurią sritį, pavyzdžiui, kai bandoma klonuoti žmogų ir panašiai.Beje, teologiškai Dievas sukuria viską iš nieko lot. ex nihilo , o žmogus labiau daro nei kuria.Nebent kalbėtume apie konkretų meną t.y. kūrybą.
Stavroginas jeigu tiki, kad netiki, tai netiki, kad tiki.O jeigu netiki, kad netiki, tai jis netiki.
#46
Parašyta 03 vasario 2010 - 20:33
Teologiškai galėčiau praplėsti ,,tik tiek" iki begalybės.(teologiškai- turiu omeny ne vien katalikiškai).tik tiek, kad dievas, anot tikinciuju, visagalis, o musu galimybes apsiriboja musu aplinkoj ir yra kiek ribotos.
Bet čia reikalinga būtų teologinė diskusija-su argumentais- iš abiejų pusių, o ne ,,kas kaip supranta ir kas kaip mano".
Stavroginas jeigu tiki, kad netiki, tai netiki, kad tiki.O jeigu netiki, kad netiki, tai jis netiki.
#48
Parašyta 03 vasario 2010 - 20:37
apie Dievo panašumą į žmogų turiu omeny, kad jis yra panašus savo esybe, siela. tai, kad jis, pavyzdžiui, bando klonuoti gyvybes yra ne kūryba, o bandymas atkartoti, to, kas jau yra sukurta, na bent jau mano nuomone. kūryba yra tai, kas vyksta mintimis, jomis kuriame savo tikrovę. tu turi omeny konkrečią kūrybą, kurią galime pamatyti, bet pagrindinius dalykus ir įvykius kuriame mintimis.
#50
Parašyta 03 vasario 2010 - 20:45
Diskusija: kas kaip nori, taip suvokia- dažniausiai nebūna produktyvi.Reikia žinoti bent aptariamo dalyko dėsnius ir apibrėžti sąvokas.Tai, ką jūs kalbate labiau panašu į budizmą.
Stavroginas jeigu tiki, kad netiki, tai netiki, kad tiki.O jeigu netiki, kad netiki, tai jis netiki.
#51
Parašyta 03 vasario 2010 - 22:46
Diskusija: kas kaip nori, taip suvokia- dažniausiai nebūna produktyvi.Reikia žinoti bent aptariamo dalyko dėsnius ir apibrėžti sąvokas.Tai, ką jūs kalbate labiau panašu į budizmą.
Nežinau, bet gali būti. Nesu nagrinėjusi budizmo. O gal tau mano idėjos tokios keistos, kad tapo panašios į juodo.balto? juokauju. Šeip panašumas tarp tikėjimų visada yra, juk Kristus ir Buda buvo žmonės pasiekę nušvitimą. tai buvo mokytojai, kurie pažino tikrąsias tiesas, tad kodėl gi jos turėtų skirtis? beje, prašau nesikreipk į mane "jūs".
#53
Parašyta 12 vasario 2010 - 19:18
Remarkas ,,Trys draugai"
Mane suzavejo zmoniu nuosirdumas ir draugystes bei meiles vertinimas. Musu siuolaikineje visuomeneje to truksta. Buvo taip puiku skaityti, kaip zmones myli vienas kita ir kaip aukojasi. Nuostabu.
Mane suzavejo zmoniu nuosirdumas ir draugystes bei meiles vertinimas. Musu siuolaikineje visuomeneje to truksta. Buvo taip puiku skaityti, kaip zmones myli vienas kita ir kaip aukojasi. Nuostabu.
Gyvenimas - tai žaidimas. Tik be taisyklių.
#56
Parašyta 14 vasario 2010 - 20:41
Labai sunku papasakoti... Ech...
Skaitant drobulę, su kiekvienu puslapiu vis labiau suprasdavau, ant kiek artimas man Garšva. Kaip jo, bei Škėmos prisiminimai, svajonės, mozaikinės kompozijos laviruoja knygoje. Spalvos minimalistinės. Viskas taip kaip aš mėgstu. Knyga pagal mano užsakymą. Toks jausmas, kad lankiau gyvenimo meno kursus kur mokė tokių dalykų apie kuriuos Škėma rašo, o perskaičius 2 kartus drobulę gavau Diplomą, kad baigiau kursus aukso medaliu.
Skaitant drobulę, su kiekvienu puslapiu vis labiau suprasdavau, ant kiek artimas man Garšva. Kaip jo, bei Škėmos prisiminimai, svajonės, mozaikinės kompozijos laviruoja knygoje. Spalvos minimalistinės. Viskas taip kaip aš mėgstu. Knyga pagal mano užsakymą. Toks jausmas, kad lankiau gyvenimo meno kursus kur mokė tokių dalykų apie kuriuos Škėma rašo, o perskaičius 2 kartus drobulę gavau Diplomą, kad baigiau kursus aukso medaliu.
#57
Parašyta 07 balandžio 2010 - 20:50
"Tas keistas nutikimas šuniui naktį". Jau kai pamačiau pirmą puslapį, tai mane sukrėtė iki pat širdies gelmių pagalvojau, kad ooo, jeigu jau kažkas knygas rašo apie tokį gyvenimo būdą, tai jis tikrai įmanomas. O aš, kai buvau mažytė, irgi rašydavau panašias knygas.
#59
Parašyta 30 balandžio 2010 - 12:28
Hermanas Hesė "Stepių Vilkas". Tai buvo viena iš pirmųjų mano rimtesnės literatūros knygų. Skaičiau kelis kartus.Iš pradžių pasijutau taip lyg atradusi kažką kas mane supranta, kas kažkada užrašė žodžius, kurie apibūdina mano būseną. Dabar toks jausmas šiek tiek priblėso, tačiau tai yra viena mylimiausių knygų.
Mes patys sprendžiame, kada mums skauda.
[Per Petterson]
[Per Petterson]
Vartotojų skaito šią temą: 0
narių: 0, svečių: 0, slaptų narių: 0