Kokia knyga ar knygos jus labiausiai nuvylė kai perskaitėt?
Labiausiai nuvylusi knyga
Sukūrė
Brownas
, Vas 07 2009 22:29
Temoje atsakymų: 47
#5
Parašyta 23 kovo 2009 - 20:29
Mane labai nuvildavo knygos, kurias reikėjo mokykloj skaityt Bet didžiausia nesąmonė buvo romanas "Oblomov". Kai mokytoja paprašė padiskutuot, tai taip ir pasakiau, kad buvo baisiai nuobodu ir sugebėjau tik 17 puslp perskaityt. Už sąžiningumo man 2 neįpaišė, bet kitai pamokai vis dėl to turėjau pasiruošt
O iš tų knygų, kurias rinkausi pati ne viena nenuvylė!
O iš tų knygų, kurias rinkausi pati ne viena nenuvylė!
Katei nerūpi, ką apie ją galvoja žiūrkės
#6
Parašyta 24 kovo 2009 - 09:21
Kai skaitai kai kurias knygas malonumui - visai kitas vaizdas, nei jeigu tau LIEPTŲ kas nors skaityt tą knygą...
o beje, iš "Oblomovo " galima "pasimokyti" ir "pakeisti gyvenimą, aplinką" ir t.t.
dar vienas dalykas - amžius.
Vaikystėje nekenčiau "Alisos...", ir tik dabar galėjau įvertinti visus kūrinio privalumus.
o beje, iš "Oblomovo " galima "pasimokyti" ir "pakeisti gyvenimą, aplinką" ir t.t.
dar vienas dalykas - amžius.
Vaikystėje nekenčiau "Alisos...", ir tik dabar galėjau įvertinti visus kūrinio privalumus.
Free thinkers are dangerous.
#10
Parašyta 09 balandžio 2010 - 18:06
jei jau pradėjai, tai reikėjo baigti. vien dėl pabaigos verta.Melvin Burges "Kraujotvynis". Tai buvo pirma knyga, kurios pradėjus nebaigiau skaityti ir niekad gyvenime nežadu baigti.
#11
Parašyta 09 balandžio 2010 - 18:43
Mane labiausiai nuvylusios knygos:
F. Beigbeder "Meilė trunka trejus metus"
A. Nothombie "Baimė ir drebėjimai"
V. Pelevin "Generation P"
B. Lebert "Šis paukštis yra varnas"
C. Dominguez "Popierinis namas"
Ch. Priest "Prestižas"
N. Hornby "kaip būti geru žmogumi"
R. Brautigan "Užėtakių žvejyba Amerikoje"
R. Bach'o knygos "Iliuzijos"
F. Beigbeder "Meilė trunka trejus metus"
A. Nothombie "Baimė ir drebėjimai"
V. Pelevin "Generation P"
B. Lebert "Šis paukštis yra varnas"
C. Dominguez "Popierinis namas"
Ch. Priest "Prestižas"
N. Hornby "kaip būti geru žmogumi"
R. Brautigan "Užėtakių žvejyba Amerikoje"
R. Bach'o knygos "Iliuzijos"
"Neskaitykite gerų knygų - skaitykite geriausias" V. Hugo
#13
Parašyta 24 liepos 2010 - 20:19
O aš prisimenu, kai sekiau madą ir nusprendžiau paskaityti Coelho, nes daug kas jį labai gyrė. Pasiėmiau tą patį "Alchemiką". Susiskaitė lengvai ir po to likau nesupratusi, kas toje knygoje taip ypatingo. Vėliau dar kelias jo knygas perskaičiau, bet visos pasirodė blankios ir neįsimenančios.
Ir mano užmiršto autoriaus knyga "Atpirkimas". Perskaičiusi anotaciją tikėjausi kažko įdomaus, o vos įveikiau 70 puslapių. Tai buvo pirmoji knyga, kurios nebaigiau skaityti.
Ir mano užmiršto autoriaus knyga "Atpirkimas". Perskaičiusi anotaciją tikėjausi kažko įdomaus, o vos įveikiau 70 puslapių. Tai buvo pirmoji knyga, kurios nebaigiau skaityti.
#16
Parašyta 25 liepos 2010 - 00:31
as cia matau proga pasisakyti apie sia siaip jau puikia knyga, tai nepasikuklinsiu.
na, jis nepaprastai stilingas, ir daznai sau leidzia iklimpti i vaizdinius ir intrigas, sakiniu strukturas, bet kai sitaip valdo zodi - galima [pridursiu, kad cia ne visai style over substance situacija, t.y., autorius talentingas ne tik kaip teksto kalikas, bet kaip ir istorijos pasakotojas - bet kai perskaitei vos 70 puslapiu, i sitai leistis neverta]. Suvokiu, kodel galejo nepatikti Atpirkimas - stai manes pries atsiverciant nezavejo sudetingu santykiu, veiksmo galvose pazadas, zinojau kitus dalykus, kurie kartais nepatinka sio autoriaus kuryboje; skaitant ierzino kai kurie veikejai; ant galvos gali uzgriuti ir varginti nepaprastas detalumas, zodziu gausa, speju, kad gali neitikinti ir veikeju motyvacijos [nelabai isivaizduoju, kaip taip gali buti - jos labai sudetingos ir visada pagristos - bet tikiu, jog galetu].
ko gero, jei nesuintrigavo knygos pradzios epizodas, kuriame Brione per langa isvysta fontano scena - jei nesudomino graziai autoriaus suzaistas momentas, kuriame atskleista, kaip skirtingi zmones suvokia skirtingas situacijas [nesusipratimai ir neteisingos interpretacijos - viso kurinio motyvas], jei savimi nepagavo kassekundinis Briones, kaip zmogaus, augimas, jei nepriverte griezt dantim ir versti puslapiu netike atsitiktinumai/veikeju polinkis sunkinti sau gyvenima, jei nei kiek nesuzavejo autoriaus plunksnos grakstumas, zodingumas, prozos svarumas, tai, matyt, nebutu patike ir toliau.
i dauguma siuolaikiniu megstamu ir pretenzingoku rasytoju ziuriu skeptiskai, bet McEwan vertas skaitymo, ir as nepaliauju jo rekomenduoti - geriausia Saturday, tylioj aplinkoj, originalo kalba.
na, jis nepaprastai stilingas, ir daznai sau leidzia iklimpti i vaizdinius ir intrigas, sakiniu strukturas, bet kai sitaip valdo zodi - galima [pridursiu, kad cia ne visai style over substance situacija, t.y., autorius talentingas ne tik kaip teksto kalikas, bet kaip ir istorijos pasakotojas - bet kai perskaitei vos 70 puslapiu, i sitai leistis neverta]. Suvokiu, kodel galejo nepatikti Atpirkimas - stai manes pries atsiverciant nezavejo sudetingu santykiu, veiksmo galvose pazadas, zinojau kitus dalykus, kurie kartais nepatinka sio autoriaus kuryboje; skaitant ierzino kai kurie veikejai; ant galvos gali uzgriuti ir varginti nepaprastas detalumas, zodziu gausa, speju, kad gali neitikinti ir veikeju motyvacijos [nelabai isivaizduoju, kaip taip gali buti - jos labai sudetingos ir visada pagristos - bet tikiu, jog galetu].
ko gero, jei nesuintrigavo knygos pradzios epizodas, kuriame Brione per langa isvysta fontano scena - jei nesudomino graziai autoriaus suzaistas momentas, kuriame atskleista, kaip skirtingi zmones suvokia skirtingas situacijas [nesusipratimai ir neteisingos interpretacijos - viso kurinio motyvas], jei savimi nepagavo kassekundinis Briones, kaip zmogaus, augimas, jei nepriverte griezt dantim ir versti puslapiu netike atsitiktinumai/veikeju polinkis sunkinti sau gyvenima, jei nei kiek nesuzavejo autoriaus plunksnos grakstumas, zodingumas, prozos svarumas, tai, matyt, nebutu patike ir toliau.
i dauguma siuolaikiniu megstamu ir pretenzingoku rasytoju ziuriu skeptiskai, bet McEwan vertas skaitymo, ir as nepaliauju jo rekomenduoti - geriausia Saturday, tylioj aplinkoj, originalo kalba.
#17
Parašyta 25 liepos 2010 - 01:43
Žemaitės "Marti". Na kaip ir klasika, bet keistai man ji susiskaitė, nežinau net... Blankokai.
Remarko "Naktis Lisabonoje" ir "Vakarų fronte nieko naujo" - visų mylimo E. M. R. "ragavimai" pasirodė neperskaniausi. Gal tiesiog nemano skonio? Gal kliuvo tematika... O maniau privers labai rimtai pažiūrėt į šį autorių, arba net įsižiebs kokias tai simpatijos jo kūrybai.
Hemingvėjaus "Senis ir jūra" ir "Atsisvekinimas su ginklais" - ta pati istorija kaip ir su Remarku. Man jie abu tokie panašūs. Ta jų rašymo specifika, kažkaip neužkabina. Gal ne tuos kūrinius skaitau?
Remarko "Naktis Lisabonoje" ir "Vakarų fronte nieko naujo" - visų mylimo E. M. R. "ragavimai" pasirodė neperskaniausi. Gal tiesiog nemano skonio? Gal kliuvo tematika... O maniau privers labai rimtai pažiūrėt į šį autorių, arba net įsižiebs kokias tai simpatijos jo kūrybai.
Hemingvėjaus "Senis ir jūra" ir "Atsisvekinimas su ginklais" - ta pati istorija kaip ir su Remarku. Man jie abu tokie panašūs. Ta jų rašymo specifika, kažkaip neužkabina. Gal ne tuos kūrinius skaitau?
#19
Parašyta 02 rugpjūčio 2010 - 21:46
Hemingvejaus ,,Senis ir jura" bei Bachas ,,Livingstonas zuvedra" (kazkaip nepamenu) tai pastaroji man kazkokia nesamone buvo apie pauksti kuris skraidyt mego...cia biologijai priespriesa, o pirmas kurinys tai ant tiek nusibodo, kad ta senio pirta vos tik apie ji pagalvojes matau akyse....ir parasyk tu man knyga tokia, kad velnias spranda nusilauztu suprasti bandydamas...
Vartotojų skaito šią temą: 0
narių: 0, svečių: 0, slaptų narių: 0