Temoje atsakymų: 67

[Yoel]

ačiū :$ na išties ir yra natūralus. rašau kas tuomet šauna galvon bet va kaip trūksta to profesionalumo.vakar putino eiles paskaičiau tai ten viskas taip oho kaip gražiai.

Daug darbo tam reikia ir talento, pajautimo.Yra dabar kažkokios knygos išleistos apie eiliavimą, o ir šiaip iš kitų rašytojų galima pavyzdį imti kad ir to paties Putino, nors jo simbolistinė, sunkoka.

[justė]

tai cia man tik siaip savo malonumui kartais parasinet, kai nekokios nuotaikos. neketinu to mokytis:)

[Evoliucija]

Kartais kai pagalvoju... Skaitom, rodos, nieko ypatingo nematom. Tiesiog pilsto žodelius, tačiau vėliau kai įsigilinu į tų didžiųjų poetų kūrybą tai kiekvienoj eilutėj net skiemenų skaičius vienodas. Tai yra tokie techniniai paslėpti dalykai, toks apskaičiavimas, kad oho.

[Brownas]

Kartais kai pagalvoju... Skaitom, rodos, nieko ypatingo nematom. Tiesiog pilsto žodelius, tačiau vėliau kai įsigilinu į tų didžiųjų poetų kūrybą tai kiekvienoj eilutėj net skiemenų skaičius vienodas. Tai yra tokie techniniai paslėpti dalykai, toks apskaičiavimas, kad oho.

Bet dažniausiai rašytojai kurdami net nemąsto apie savo techniką, nei apie žodžių ar skiemenų skaičių, tiesiog rašo ir viskas, o vėliau ir pasimato ką jie buvo ten sukūrę.

[Evoliucija]

Drįsčiau prieštarauti.
Kiek esu skaičius pačių poetų biografinių motyvų, tai taip.. .Mintis pradžioj išreiškiama, bet tada skaičiuojami skiemenys, visi techniniai dalykai ir keičiami žodžiai. Sinonimais ar kitais. Kiek daug poetų studijuodavo poeziją kaip technišką tobulybę. o Radauskas gi sakė "Poezija - darbas"

[justė]

o dieve kaip neidomiai tada... man atrodo geriau kai tiesiog liejasi naturaliai. bet zinoma kai tai yra darbas tada mokomasi to.

[Yoel]

Na, matai, poetas kuris publikuoja viešai savo kūrybą negali pateikti bet kokios neprofesionalios rašliavos.Jausmus kiekvienas gali išlieti, bet va, kai tai skaito daugelis-turi būti ir estetiška ir atitinkama nuotaika.Daugelis poetų rašo, jog ieško metaforų specialiai, kad sukurtų atitinkamą nuotaiką ir t.t. Tai yra darbas, nebent jeigu tu niekad neviešini.O kiek dar braukimų...
ČIa taip pat ir dailėj-negali bet kaip teplioti, yra specialios technikos, įvairūs niuansai.

[Evoliucija]

Aš tai pradėjau rašyti nuo paprastų eilių, rašiau, rašiau, rašiau. Ir vieną dieną makt galvoj, kad nereikia jom apsiribot. Tada pradėjau kurt baltąsias eiles (nerimuotas). Minčių neišreiškiu tiesmukai todėl dažnai tik aš pati suprantu, ką parašiau. Nors visaip būna. Kai kuriem patinka mano idėjos, kitiem ne. Nemėgstu trafaretų kaip meilė, kraujas, mirtis ar t.t. Tik kokie klasikiniai romantikai gali sugebėt tai minėti žodžiais ir neatrodyti banalūs. Aš labiau linkus tiesmukai nerašyti tokių žodžių. Tegu supranta žmogus, jei nori.


Žmogaus apibrėžimo sritis

Kaip sunku pasirinkti, kuris
mano veidas, jei sienų yra
keturios.

Atrodo, kiekvienoj įmūryta po
dalelę manęs:
po delną, blakstieną, ar kitą
taip svarbią kūno dalį.

O didingos lubos ir grindys, atstojančios
pakaušį ir kojų padus! Jūs kaip
dangus ir žemė,
jin ir jang -
neatsikiriamos priešingybės.

Bet kaip ir žymės nuo kaktos, kad
gimiau ir užaugau Žmogum nenutrinsiu
su švitriniu popierium, taip ir
rėmų - neatsikratysiu.

<... > - stačiakampis gretasienis.

[daku54]

Šiandieną aš
atsiprašau....
Atleisk-
tavęs mylėti nemokėjau.
Gal būt todėl
iškėlus galvą išėjau,
kad egzistuoti nenorėjau......


....
Kiek skausmo,ašarų,
kiek nevilties,
kiek baimių
riksmo,
netekties,
blaškoma šaltų audrų,
merkiama sraunių liūčių
aš broviausi
gyvenimo takais-
Laisva,Nemylinti...- atleisk...


Už viską sumokėjau.
Širdis kraujavo -
niekas neregėjo..
Rankas užlaužusi
į Viešpatį šaukiaus-
nieks negirdėjo....

Atleiski man-
Aš ,motina tavų vaikų,
nemeilės skolą sumokėjau....

[Drinni]

Mano kūryba galbūt tėra tik padrikos paauglės mintys. Tačiau šios eilutės yra parašytos širdimi.

Tūkstantis baltų naktų.
Ištirpusių tamsoj,įšėjusių į nežinią.
Ištrinti veidai,paženklinti skausmo.
Pavargusios sielos,beieškančios saulės.
O čia ir vėl.Tūkstantis baltų naktų.
Ar tu gali jas suskaičiuot?
Kad neliktų veido,perkreipto skausmu.
Aš pasislėpus jose,baltose naktyse.
Ir po jų jau niekad neateis diena.
Nepakils paukščių sparnai,
kurie mus nešė į Begalybę.
Nes čia ir vėl,tik tūkstantis baltų naktų.
suskaičiuoti jas visas galiu.
Pasislėpti jų šešėlyje galiu.
Nematyčiau skausmo kupinų veidų.
Aš egzistuosiu naktyse,
ir niekas niekad nesibaigs.
Tik tūkstantis baltų naktų.
Ištirpusių tamsoj,išėjusių į Niekur.

[Inesss]

Drinni tikrai gražu ,man patiko šaunuolė

[Drinni]

Labai ačiū! Džiaugiuosi, jog įvertinai mano mintis.

Jei kada kas paprašytų, įdėsiu dar kokį nors savo kūrinėlį.

[Inesss]

aišku įkelkite dar ,aš manau niekas neprieštarautų mano supratimu ši tema tam ir skirta

[Drinni]

Kažkur užmigę paukščiai skrenda.
Juodos naktys glosto veidą.
O jų sparnai, stipriai apglėbę,
Nepalaužiami, kaip senas
tvirtas ąžuolas už mūsų kiemo
vartų.
Tik ten, tiek ašarų pralieta.
Džiaugsmai, troškimai ir
svajonės.
Ar dar prisimeni, kai mes
basi, apglėbę akimis pasaulį.
Stovėjome ir laukėm,
kol Jie sugrįš.
Ir vėl už lango tyliai krito.
Lietus, atgaivinęs gimtą žemę.
Ten toli, užmigę paukščiai
tyliai melsis.
Už Tave, už mūsų ąžuolą prie vartų.

[Inesss]

gražu

[5dange]

as kuriu
stai vienas eilerastukas mano: "
skambantys garsai-
..tik tusti aidai;
nieko nebera-
..misko tankmeje..
ziburio sviesa-
..gestantys lauzai..
dziustanti rasa- dingsta su ausra..
Nemuno vagoj- plaukioja zvejai..
sedi tolumoj- papirkti sekliai..
nezinios vesti..vejo nubloksti..dusauja kertej tevo uzmirsti..
zaidzia tamsoje- nykstantys veidai..
lauzo liepsnoje..
regis tai- vaikai.."

[Dark*Wild]

jergau Evoliucija man tavo kūryba patiko.
labai įdomu...
aš įkelsiu savo pora, bet tai gan senos eilės tad...

"Man patinka ,nepatinka."

Man patinka kai vėjas šnabžda
Tarp linkusių šakų...
skausmą jų dienų.

Man patinka kai ryto atgaiva tyli
Tarp pievų ir laukų...
versdama pasaulį niūriu

Man patinka kai žaibo garsas lekia
Tarp žvilgančių langų...
liepdamas užmušti viską ramumu

Man patinka kai mėnulio dvasios
Tarp nakties debesų...
sklando su žiaurumu

Man nepatinka kai saulė šviečia
Tarp aukštų pastatų...
degindama visus akies tikslumu.

[Dark*Wild]

"Koridorius"

Koridorius pilkas
Durys baltos
Mokiniai niūri
Mokytojai šalti

Koridorius pilkas
Aplink tylu
Mokiniai pikti
Rymoja kartu

Durys baltos
Į nežinią veda
Mokslo pasauli
Palauk aš skubu!

Žvilgsniai sutingę
Mokinius raižo
Spalvotas pasaulis '
Tampa niūriu.

belekaip senas kūrinys, bet mielas širdžiai..

[LiLy.]

nuo vaikystės užsiiminėju tokiais dalykais. turiu pilną 'knygą' eilėraštukų, rimtesnių eilėraščių, net tariamų 'knygų', bet neprisiverčiu vadinti jų kūriniais. esu su vienu dalyvavusi jaunųjų filologų konkurse Kaune ir tapusi laureate, bet daugiau nežadu jų viešinti.

[Inesss]

LiLy. paviešinkite jau sudominote , įdomu perskaityti ką kuriate