Temoje atsakymų: 157

[Brownas]

Žaidimas - atspėk knygą.

Taisyklės:
Pateikiamas knygos siužetas ar dalis siužeto (gali būti net kokia įsimintina citata arba kas tik jums šaus į galvą) ir kiti forumo dalyviai turi atspėti kokia tai knyga.

Malonaus žaidimo!

[Killer_Bee]

Trys vyrukai nusprendžia, kad yra be galo ligoti, todėl vietoj gydymo leidžiasi į kelionę upe. Žinoma, jiems nutinka daug įdomių ir juokingų dalykų.
Įsimintiniausia vieta - kai džentelmenai bando paruošti pietus (Irish stew).

[Evoliucija]

Džeromas K. Džeromas "Trise valtimi neskaitant šuns"?

[Killer_Bee]

TAIP!

next

[Dori]

Aš irgi buvau pagalvojus apie šią knygą
O klausimą užduoda tas, kas atspėja?

[Evoliucija]

Berniukas yra dažnai mušamas sadisto tėvo. Jis puikiai jaučia smurto skonį, pats išsiugdo valią iškęsti smūgius. Kai yra išmetamas iš mokyklos jį išsiunčia į kitą mokyklą, kuri vienintelis šansas jam baigti mokslus. Ten viskas rodės kaip pasaka, tačiau pasirodo ten irgi pilna smurto...

[Yoel]

Berniukas yra dažnai mušamas sadisto tėvo. Jis puikiai jaučia smurto skonį, pats išsiugdo valią iškęsti smūgius. Kai yra išmetamas iš mokyklos jį išsiunčia į kitą mokyklą, kuri vienintelis šansas jam baigti mokslus. Ten viskas rodės kaip pasaka, tačiau pasirodo ten irgi pilna smurto...

Jan Guillou ,,Blogis" (,,Ondskan") ?

[Evoliucija]

Pagaliau.
Užduokit naują.

[Yoel]

Iš katorgos į gyvenimą išeina sužvėrėjęs žmogus.Nakčiai jį priima dvasininkas.Nusikaltėlis iš jo pavagia nakčia brangius daiktus, tačiau lieka pagautas paryčiais.Jį atvedusiam teisėtvarkos sergėtojui dvasininkas pasako, kad šiuos brangius daiktus jam dovanojo ir jis niekuo neprasikalto...nelaimėlis kelyje sutikęs vaiką atima monetą, ir suvokęs, kas vyksta, atsiverčia ir visiškai pakeičia savo gyvenimą.

[Brownas]

Reikia daugiau užuominų.

[Yoel]

Didelės apimties romanas.
XVIII , berods, amžiaus romantiko.

[Greta]

hm,gal Hugo "Vargdieniai"?
nesu skaičius,tad negaliu būti tikra

[Yoel]

Taip
Laukiam kitos mįslės

[Drinni]

'' Žiūrėjau į laivą, neatitraukdamas akių. Skaisčiai apšviestas, jis stovėjo Težo upėje, atokiau nuo krantinės. Nors Lisabonoje buvau jau visą savaitę, vis dar niekaip negalėjau priprasti prie nerūpestingų šio mieto žiburių. Šalyse, iš kurių atvykau, miestai skendėdavo naktyje juodi tartum anglies kasyklos, ir žibinto spindulys tamsoje buvo kur kas pavojingesnis už marą viduramžiais.''

[Brownas]

Erich Maria Remarque - Naktis Lisabonoje

[Drinni]

Teisingai (:

[Brownas]

Frontas — tai narvas, kuriame, įtempus nervus, reikia laukti,
kas įvyks. Mes gulime po grotomis, kurių virbai— tai granatų
trajektorijos, ir įtemptai laukiame nežinios. Virš mūsų pakibęs
atsitiktinumas. Kai atlekia sviedinys, aš galiu pasilenkti,— ir
viskas: kur jis kris, aš negaliu nei tiksliai žinoti, nei jo paveikti.

Visiems gerai žinoma knyga.

[Greta]

Vakarų fronte nieko naujo?
Remarko

[Brownas]

Taip.

[Greta]

"Iš tikrųjų nieko nėra
apmaudingesnio, kaip būti, pavyzdžiui, turtingam, padorios šeimos, gražiai atrodyti,
neblogai išprususiam, nekvailam, net geram ir kartu neturėti nieko ypatingo, jokio
talento, jokios keistenybės, nė vienos savo idėjos, būti griežtai „kaip visi“. Turtas
yra, bet ne toks kaip Rotšildo, šeima, iš kurios kilęs, dora, tačiau labai nereikšminga;
išsimokslinimas žymus, tačiau nežinai, ką su juo veikti; protas yra, tačiau neturi
savo idėjų; širdis yra, tačiau trūksta
didžiadvasiškumo, ir t.t, ir t.t., visais atžvilgiais. Tokių žmonių pasaulyje didelė
daugybė, ir net kur kas daugiau, negu atrodo; juos galima suskirstyti, kaip ir visus
žmones, į dvi svarbiausias kategorijas : vieni nedidelio proto, antri „kur kas protingesni“.
Pirmieji laimingesni. „Paprastam“ nedidelio proto žmogui nėra, pavyzdžiui, nieko
lengvesnio, kaip įsivaizduoti save nepaprastą ir originalų ir be jokių svyravimų
tuo smagintis. Užteko kai kurioms iš mūsų panelių nusikirpti plaukus, užsidėti
mėlynus akinius ir pasivadinti nihilistėmis, ir beregint jos įsitikino, kad
užsidėjusios akinius tučtuojau įgijo savo „įsitikinimus“. Užteko kitam tik
truputį pajausti savo širdyje kokio nors žmogiško ir gero jausmo, kad tučtuojau
įsitikintų, jog niekas jau taip nejaučia kaip jis, kad jis pirmauja bendroje
raidoje. Pakako kitam nugirsti kokią nors mintį arba perskaityti kokį pakriką
puslapėlį, ir jis tučtuojau įtikėjo, kad tai „jo paties mintis“, atsiradusi jo
paties smegenyse. Naivus įžūlumas, jeigu galima taip pasakyti, kartais esti
nuostabus; visa tai neįtikima, tačiau nuolat atsitinka."
ilga citata bet kai skaičiau tą knygą,ši ištrauka siaubingai patiko