Temoje atsakymų: 64

[Dark*Wild]

kodėl taip nemėgstu lietuviškos poezijos...

Matyt nesi gerai su ja susipažinusi...Aš taip pat kažkada nemėgau, vis atrodydavo, kad lietuvių literatūroje ta melancholija, kažkoks pesimizmas,o vėliau, kai teko susidurti, paieškoti radau tokių autorių ir kūrinių, kad ėmiau vis daugiau ir daugiau domėtis.

Turbūt blogai pasakiau ;]
pati kuriu labai daug eilių.
bet jos visiška priešingybė mūsų lietuviškai poezijai.
gal tai gerai o gal blogai...
nežinau...
tiesiog kaip minėjai man ta mūsiška melancholija , begalo atsibodusi.
o rašytojų rašančių naujoviškai maža.

[Yoel]

Na, kad kaip tik drįsčiau prieštarauti- ne maža.Tik bėda, jog yra leidžiama mažais tiražais,o visas lentynas užima- saulėlydžiai ir visa kita.Žodžiu, ką perka, tą ir leidžia.Kas domina, tą ir turime.Nieko gero, iš tikro.
Gal pateiksi savo kūrybos?

[Dark*Wild]

nemanau kad verta , juolab kai ji gan tamsaus pobūdžio ir suprantama tik man .

[Yoel]

nemanau kad verta , juolab kai ji gan tamsaus pobūdžio ir suprantama tik man .

Na, bent ką nors? O šiaip, taip ir kuri tik sau, ar vis vien galvoji ,kada nors paviešinti?

[Evoliucija]

Lietuvių poezijoje tikrai yra visokių krypčių, visokių pusių. Iš minimalaus susipažinimo su poezija, pavyzdžiui per lietuvių kalbos pamokas, ar paskaičius tik kelių rašytojų kūrybą, bendrą vaizdą nelabai įmanoma susidaryti. Norite moderno? E. Mieželaitis:
<…>

Ir riteris Če
Gevara,
ča-ča,
karą,
ča-ča,
kariauja čia. <…>
Če-če-če-če-če-če-če-če-če…
(Čia kulkos.) Pasvyra
Če ir…

Dar vienas:

Dan!
Dantės
Dangun dauginasi
Balandis, šis legendos abadonas, –
Duonos, vandens ir dangos! – dangaus
Ir žmogaus vardan, gausdamas – dan! – gotikiniame dangoraižy,
Dantės danguj, sukandęs dantis, Adonajus – dan! – atsidūsta. –
Abadon!

Na, ir norite pasakyti, kad tikrai skaitėte visa tai? Daug yra lietuvių poetų, kuriais domintis tikrai galima rasti ir sau kažką artimo. Perskaityti bent kažką iš kiekvieno lietuvių poeto - kažin ar įmanoma, bet bent bandyti - verta. Ir tikrai ne vienas Radauskas kūryba siekė sukurti grožį, o ne kažkokią melancholišką ar patriotinę nuotaiką. Tiesiog, reikia netingėti ieškot.

[Yoel]

Labai teisingai pasakyta.Čia gal ir švietimo sistemos problema, kad jie nesugeba paįvarinti programos.Dažniausiai pateikta poezija per pamokas yra gana senoviška, nuobodi, ypač jaunuolio akiai, ir nebeaktuali.

[Mergiote]

Pritariu jums abiem. Iš tų šviesesniųjų gal Radauskas, Nėris (dalis poezijos), o daugiau kaip ir neatsimenu staigiai. Bet kad dauguma pripažintų poetų ir rašė niūriomis temomis, ką jau čia padarysi =)

[Yoel]

O D.Kajokas, M.Martinaitis, V.Mačernio tikrai nėra tamsūs ar pesimstiški labai? Ką jau bekalbėti apie visus XX.a moderniuosius poetus.

[Mergiote]

Su Kajoko poezija nesu susipažinusi, tai nieko negaliu teigti. Martinaitis lyg ir nėra nagrinėjamas literatūros pamokose, o Mačernis gal ir nėra niūrus, bet ir ne per daug optimistiškas (Vizijos, kdalis sonetų). Mano nuomonė =)

[Fikcija]

štai mylimiausias V. Mačernio sonetas:

25

Einu, bet nežinau, į kur nueisiu,
Ir gyvenu, bet palaidai ir be prasmės:
Ragaudamas gyvenimą kaip vaisių
Ir vėl jį nešdamas kaip naštą ant peties.

Aš klausiau kunigų ir filosofų -
Atsakė jie, išdėstė viską išsamiai.
Bet man širdis ir šiandien lygiai sopa:
Kodėl pasaulis ir žmogus, ir visa tai?

Ir taip einu tolyn šio klausimo keliu
Po nežinios dangum, pavargusiu žingsniu.
Bet jei randu užsimirsimo smuklę pakely, -

Tai linksmas per dienas naktis puotauju,
Kol nuobodžio tarnai, rimtuoliai rūškani,
Vėl išmeta į klausimo kelius iš naujo.

[Šarnelė, 1943.XII.7]

gal dar kam patiko?

Neblogas šitas, išties. Poezija, galima sakyti, nesidomiu. Tik tiek, kiek mokykloj yra tekę skaityti. Tai Mačernis turbūt labiausiai patikęs, kai tuo tarpu romantiškų ir šviesių eilių - Nėris, Maironis, reikia suprasti - negaliu pakęsti. Dar, pamenu, Niliūnas įdomiai skambėjo, tik nesustojom ties jo kūryba, per sudėtinga, sakė mokytoja.

Štai nuo ko malonus šiurpas nukrečia:

Aš buvau visada per daug rimtas,
Man patiko tik vandenys gilūs.
Buvo siela dažnai susikrimtus:
Savimi ir viskuo nusivylus.

Nepabūgęs gelmėn pasinerti
(Šito niekad lengvai nepamiršiu),
Iš gilių vandenų vieną kartą
Iškilau vėl į patį paviršių.

Vėl niekingi dalykai patinka,
Greit sudūžtančių stiklo žaislų
Ieško blizgančios akys aplinkui.

Vėl šiandien lengvapėdiškai myliu...
Nors tikrai, nemeluotai turiu
Sielą liūdną, skausmingą ir gilią.

[V. Mačernis. 1943]

[Monikutė]

Dabar labiausiai patinka Maironio ir P. Širvio kūryba.
Maironio man gražūs eilėraščiai "Trakų pilis", "Kur bėga Šešupė", "Neužmirštuolė"...
Širvio - "Nemunas", "Prie pasakų miesto", "Neklauskit meilės vardo"...

[BeLLe.]

Mano mėgstamiausiais poetas yra turbūt tas, kurio eilėraštis kabo virš lovos.. Bet nežinau, ar jis norėtų būti atskleistas, todėl dabar nesakysiu..
Dar patinka amžinatilsį Martynas Vainilaitis, nes jo eilėraštukai tokie linksmi yra, neverčia apie kažką susimąstyti, tiesiog jautiesi vaiku juos skaitydamas. ;}

[whatever]

Patinka Maironio eilėraštis "Išnyksiu kaip dūmas". Patinka Radausko kūryba.Vienas labiau patikusių - "Bepročio šokis":

štai prasideda bepročio šokis:
Abiem rankom smūgis į langą.
O, pasauli, sustok ir juokis
Ir klausykis, kaip stiklas žvanga.

Penktas aukštas - visai neaukštas,
O ten sukas žemė - žemai,
O danguj lekia linijos laužtos:
Ima šokti kreivi namai.

O jam skrenda rankos ir kojos,
O nuo bufeto tyška stiklai.
Spinduliai kaip žaibai šakojas
Ir į sieną muša aklai.

Rėmuos ima peizažai žviegti:
Net Van Goghui daros baugu.
Ritmas pradeda kambarį pliekti
Nesustojančiu botagu.

Visas butas žvengia ir žvanga.
Apačioj apmirus minia.
O dabar - kaip akmuo pro langą,
Pamėginkit pagaut mane.


Dar Širvys labai imponuoti pradėjo pastaruoju metu. O tolimesni ateities planai tėra plėsti akiratį šia tema, nes siaurokas siaurokas jis.

[vika]

S. Nėris:
,,Juokis, gyvenime" ,,Kada manęs nebus" ,,Per greit prarasta" ,,Sudeginkit mane" ,,Valkata" ,,Alyvos"
,,Akmenėlis turi šaltą širdį" ,,O aš maniau, kad mes nesusitiksim niekad" ,,Maironiui"

Vytautas Mačernis:
3, 7, 21, 24 (Rudens sonetai), 19, 21, 24, 25, 28 (žiemos sonetai), trioletai: 3, 4(Žmogaus apnuoginta širdis).

Justinas Marcinkevičius
,,Toks vakaras", ,,Mokyklinė mūza", ,,Šypsena gatvėje".

Maironis:

,,Užmigo žemė", ,,Kam širdį davei", ,,Mergaitė", ,,Neužmirštuolė gėlė".

Va teip

[Teodoras]

Iš lietuvių poetų galėčiau išskirti tik tris, kurie man yra prie širdies. Tai visų pirma A. Mickevičiaus ( nors pusiau lenkas, pusiau lietuvis), S. Neris, ir V. Mačernis.

[Minerva]

man is lietuviu poetu labiausiai patinka P. Sirvys, daugelis eilerasciu, bet graziausi matyt "Netikra moneta", "Saule ant begiu" ir "Padaveja" (paskutinysis matyt del to kad buvo dinamikos daina, na tai is vaikystes laiku nostalgija)
taip pat mokykloj patiko Alfonsas Nyka-Nyliunas. niekur nerandu jo kokios knygos pirkti

[Dori]

O man iš lietuvių labai patinka V. Šimkaus ir H. Radausko eilės

[Cenerentola]

patinka.labai patinka.
daug yra mylimų eilėraščių.
labiausiai t.a.rudoko iš rinkinio "nežemiška žemė"
radausko "pavasario naktis"
baltakio "aš tolstu nuo tavęs"
nėries nemažai
taip pat pancernienes...

[Faint]

Skaičiau ir domėjaus nevienu poetu, bet visi taip vidutiniškai paveikė... O vat toks absoliutus modernizmas mane kažkaip veikia... pavyzdžiui Ivanauskaitė. Jos eilėraščiai mane paveikė daug stipriau nei kitų autorių.

[Basta]

Labai patinka Radauskas
šiaip nesu didelė poezijos mėgeja, bet šitas poetas man labai "savas" artima jo pasaulėžiūra