Onė Baliukonytė apžavėjo.Apkerėjo savotišku niūrumu.Tamsūs eilėraščiai.
Lietuvių poezija
Sukūrė
Evoliucija
, Geg 18 2009 22:13
Temoje atsakymų: 64
#44
Parašyta 25 liepos 2010 - 21:01
Kuo toliau tuo labiau atrandu nuostabių kūrinių.Šis jau kuris laikas nuspalvina širdį šviesiai oranžiniu džiugesiu.Ir šypseną veide nulipdo.Ir..ir jis nuostabus.
A.Mackus "Variacijos ironiško sapno tema"
Tavo sapnas bus apvalus ir minkštas:
iškels iš erdvės tavo kūną,
kad tobulai sapnuotum
apelsino skonį.
Saulės pluoštas apelsino žievėj!
Žemės syvai apelsino žievėj!
Visų šventųjų litanijos,
visi sakramentai,
užtarėjai medalionuose
būriuojasi pasižmonėti.
Uždengs tau akis nuo dangaus pastovumo,
kad sapnas būtų perfekcija.
Ar nebuvo graži Dievo ranka
kai ji glostė angelo plaukus
ar nebuvo gražus Dievo veidas
kai tau įbruko stiklo akis
Saulės pluoštas apelsino žievėj
Žmonėkitės visų šventųjų litanijos
žmonėkitės sakramentai
Žemės syvai apelsino žievėj!
Minkštas ir apvalus primestos ironijos sapnas:
čiulpi apelsiną, išbrinkusį saulėj,
nes toks g a l ė j o būt
ir t a v o žemės skonis.
Angelo plaukus glosčius ranka
visais įsakymais ir sakramentais
atgal sugrąžina
tavo kliedintį kūną į erdvę,
kad tobulai iškentėtum, augintini,
apelsino ironiją.
pė.es Nes ironija gi apskritai yra vienas geriausių ir žaviausių dalykų.
A.Mackus "Variacijos ironiško sapno tema"
Tavo sapnas bus apvalus ir minkštas:
iškels iš erdvės tavo kūną,
kad tobulai sapnuotum
apelsino skonį.
Saulės pluoštas apelsino žievėj!
Žemės syvai apelsino žievėj!
Visų šventųjų litanijos,
visi sakramentai,
užtarėjai medalionuose
būriuojasi pasižmonėti.
Uždengs tau akis nuo dangaus pastovumo,
kad sapnas būtų perfekcija.
Ar nebuvo graži Dievo ranka
kai ji glostė angelo plaukus
ar nebuvo gražus Dievo veidas
kai tau įbruko stiklo akis
Saulės pluoštas apelsino žievėj
Žmonėkitės visų šventųjų litanijos
žmonėkitės sakramentai
Žemės syvai apelsino žievėj!
Minkštas ir apvalus primestos ironijos sapnas:
čiulpi apelsiną, išbrinkusį saulėj,
nes toks g a l ė j o būt
ir t a v o žemės skonis.
Angelo plaukus glosčius ranka
visais įsakymais ir sakramentais
atgal sugrąžina
tavo kliedintį kūną į erdvę,
kad tobulai iškentėtum, augintini,
apelsino ironiją.
pė.es Nes ironija gi apskritai yra vienas geriausių ir žaviausių dalykų.
#45
Parašyta 23 rugsėjo 2010 - 16:36
Lietuvių poezija, išties yra puiki. Ir apskritai manau, Lietuva neturi nobelio premijos kūrybos srityje, tik todėl, kad lietuvių kalbą suprantą tik 3 milijonai žmonių, o ją tiksliai perteikti į kitas kalbas, tiesiog neįmanoma.
Man artimas eilėraštis.
Vytautas Mačerinis Pamišelio užrašai
2.
Aš ilgą laiką gyvenau pietuos
Kaip nuobodžiaujantis aristokratas.
Ten greitai dėl laikysenos taurios
Visi mane pamilo, prie manęs priprato.
Aš mėgau-gamtą, mokslą ir menus,
Rinktinių asmenų draugystę
Ir pokalby, palietęs klausimus painius,
Dažnai į metafiziką nuklysti.
Ir nors slaptai mane kankino liūdesys,
Vienatvės priepuoliai, nuobodulys,
Bet nesiguosdamas, kad man sunku,
Save papuošęs amžinu šypsniu,
Šaltai stebėjau žmones ir save
Nežinomo likimo žaidime.
Man artimas eilėraštis.
Vytautas Mačerinis Pamišelio užrašai
2.
Aš ilgą laiką gyvenau pietuos
Kaip nuobodžiaujantis aristokratas.
Ten greitai dėl laikysenos taurios
Visi mane pamilo, prie manęs priprato.
Aš mėgau-gamtą, mokslą ir menus,
Rinktinių asmenų draugystę
Ir pokalby, palietęs klausimus painius,
Dažnai į metafiziką nuklysti.
Ir nors slaptai mane kankino liūdesys,
Vienatvės priepuoliai, nuobodulys,
Bet nesiguosdamas, kad man sunku,
Save papuošęs amžinu šypsniu,
Šaltai stebėjau žmones ir save
Nežinomo likimo žaidime.
#46
Parašyta 12 spalio 2010 - 19:17
Vieni artimiausių - Vytautas Mačernis, Paulius Širvys, Antanas Škėma. Pastarasis kupinas kontrastų, kurie priverčia pamatyti daugelį dalykų pačioje netikėčiausioje šviesoje. Gilus, kontraversiškas. Galbūt jo egzistencializmas labiausiai ir žavi.
***
Antanas Škėma
Prašymas Nr. 2
Aš niekad nemačiau žiemos.
Užaugau šiaurėje, kur vasaros trumpos.
Aš niekad negirdėjau vargonų.
Visus vaikystės sekmadienius praleidau patarnaudamas Mišioms.
Aš niekad nemylėjau moters.
Paskutiniąją mylėjau dar kūdikystėje.
Aš niekad nenusižudžiau.
Vieną dieną norėjau šokti žemyn iš penkto aukšto,
Šaligatviu ėjo nėščioji.
Ar galėjau ją išgąsdinti?
Rašykite man laiškus.
Kaip reikia gyventi?
***
Vytautas Mačernis
Aš pažinau karalių tavyje iš žingsnių aido
Ir iš akių blizgėjimo aštraus,
Nors kartais jos iš tavo liūdno ir pailgo veido
Man švietė giedrumu audros nuskaidrinto dangaus.
Kiekvienas tavo žodis išdidus, bet mielas,
Kiekvienas tavo mostas laisvas ir platus,
Kalbėjo apie tavo didžią, gražią sielą,
Praaugusią, lyg aukštas medis girioje, visus medžius.
Nes tu sakei: „Per žemę mes praeinam
Tik vieną syk, tai būkime tvirti!
Kieno gyvenimas bus panašus į sodrią dainą,
Tas nesutirps mirty“.
Todėl (nors neturėjai tu namų, kai saulė leidos,
Nei sosto, nei tarnų karališkam dvare)
Iš tavo liūdno ir pailgo veido
AŠ PAŽINAU KARALIŲ TAVYJE.
***
Antanas Škėma
Prašymas Nr. 2
Aš niekad nemačiau žiemos.
Užaugau šiaurėje, kur vasaros trumpos.
Aš niekad negirdėjau vargonų.
Visus vaikystės sekmadienius praleidau patarnaudamas Mišioms.
Aš niekad nemylėjau moters.
Paskutiniąją mylėjau dar kūdikystėje.
Aš niekad nenusižudžiau.
Vieną dieną norėjau šokti žemyn iš penkto aukšto,
Šaligatviu ėjo nėščioji.
Ar galėjau ją išgąsdinti?
Rašykite man laiškus.
Kaip reikia gyventi?
***
Vytautas Mačernis
Aš pažinau karalių tavyje iš žingsnių aido
Ir iš akių blizgėjimo aštraus,
Nors kartais jos iš tavo liūdno ir pailgo veido
Man švietė giedrumu audros nuskaidrinto dangaus.
Kiekvienas tavo žodis išdidus, bet mielas,
Kiekvienas tavo mostas laisvas ir platus,
Kalbėjo apie tavo didžią, gražią sielą,
Praaugusią, lyg aukštas medis girioje, visus medžius.
Nes tu sakei: „Per žemę mes praeinam
Tik vieną syk, tai būkime tvirti!
Kieno gyvenimas bus panašus į sodrią dainą,
Tas nesutirps mirty“.
Todėl (nors neturėjai tu namų, kai saulė leidos,
Nei sosto, nei tarnų karališkam dvare)
Iš tavo liūdno ir pailgo veido
AŠ PAŽINAU KARALIŲ TAVYJE.
"Auk, mano siela, negailėk sau peno, turtinga būk be rūbo prabangaus".
[William Shakespeare]
[William Shakespeare]
#47
Parašyta 10 lapkričio 2010 - 06:24
tai tik šilkas džiaugsme mano tiktai šilkas
tartum dvelksmas tavo lūpų mūsų rytą
lengvas lengvas švelniai slystantis į smilgas
nuo suklaupusių ant kelių viens prieš kitą
tai tik šilkas mano rankų tau į plaukus
skaidrios gijos mus apkritę lyg šventuosius
kas išsaugos džiaugsme mano kas išsaugos
mus tokius gražius kai atsistosim.
(d.kajokas)
tartum dvelksmas tavo lūpų mūsų rytą
lengvas lengvas švelniai slystantis į smilgas
nuo suklaupusių ant kelių viens prieš kitą
tai tik šilkas mano rankų tau į plaukus
skaidrios gijos mus apkritę lyg šventuosius
kas išsaugos džiaugsme mano kas išsaugos
mus tokius gražius kai atsistosim.
(d.kajokas)
Mes patys sprendžiame, kada mums skauda.
[Per Petterson]
[Per Petterson]
#48
Parašyta 14 lapkričio 2010 - 18:06
Aš vis skaitinėju Vaičiūnaitę. Patikrinta laiko poetė. Vienas iš mano mylimiausių jos eilėraščių:
„Nežinomai kabirijai“
Po tiltu – savas gyvenimas. Padugnių spalvos ir šviesos.
Savas aidas, kai virpa viršuj geležis nuo ratų ir žingsnių.
Kai juodas vanduo, prailgina gelsvą žibintų švytėjimą.
Pasmerktųjų pasaulis.
Užmirštųjų pasaulis.
Juodam vandeny apvirto paskendę stogai ir varpinių bokštai.
Pajuodusi upė pražydo žaliom ir raudonom reklamom –
Iliuzijų dūmais.
Po tiltu svajok apie tikrąją amžiną šviesą,
Kai tavo suknelė, lengva, lyg vaivorykštė vėjy
Plevens virš tilto turėklų...
Po tiltu svajok, kad ateis jis ir viską supras, ir viską atleis..
Ir nuskriesi į jį kaip šviesa per juodąjį tiltą...
Juodam vandeny sutirpo nuorūkos, spjūviai.
Naktiniai keiksmai ir gniaužiamos raudos...
Juodam vandeny – mirtis, nuodėmė ir sielvartas...
Po tiltu klajok. Tu juk viską pakelsi.
Juodo siaubo, prismaugto ūžimo tiltą pakelsi
Ant savo trapių pečių...
„Nežinomai kabirijai“
Po tiltu – savas gyvenimas. Padugnių spalvos ir šviesos.
Savas aidas, kai virpa viršuj geležis nuo ratų ir žingsnių.
Kai juodas vanduo, prailgina gelsvą žibintų švytėjimą.
Pasmerktųjų pasaulis.
Užmirštųjų pasaulis.
Juodam vandeny apvirto paskendę stogai ir varpinių bokštai.
Pajuodusi upė pražydo žaliom ir raudonom reklamom –
Iliuzijų dūmais.
Po tiltu svajok apie tikrąją amžiną šviesą,
Kai tavo suknelė, lengva, lyg vaivorykštė vėjy
Plevens virš tilto turėklų...
Po tiltu svajok, kad ateis jis ir viską supras, ir viską atleis..
Ir nuskriesi į jį kaip šviesa per juodąjį tiltą...
Juodam vandeny sutirpo nuorūkos, spjūviai.
Naktiniai keiksmai ir gniaužiamos raudos...
Juodam vandeny – mirtis, nuodėmė ir sielvartas...
Po tiltu klajok. Tu juk viską pakelsi.
Juodo siaubo, prismaugto ūžimo tiltą pakelsi
Ant savo trapių pečių...
#49
Parašyta 16 gruodžio 2010 - 23:04
***
nuodėgulių ir pelenų raštas
ugnies ištaisytas
todėl be klaidos
vien atmintis
jį skaityti galėtų
vienintelė paskutinė
išnykusios genties
gyventoja –
šita mažaraštė
beraštė
bet ji tik klykdama krenta
kniūbsčia ant širdies
lyg ką paslėpt
ar išsaugot norėtų
beprotė
Bitinaitė, Irena: Kritimas aukštyn: Eilėraščiai. – Šiauliai: Saulės delta, 2002.
nuodėgulių ir pelenų raštas
ugnies ištaisytas
todėl be klaidos
vien atmintis
jį skaityti galėtų
vienintelė paskutinė
išnykusios genties
gyventoja –
šita mažaraštė
beraštė
bet ji tik klykdama krenta
kniūbsčia ant širdies
lyg ką paslėpt
ar išsaugot norėtų
beprotė
Bitinaitė, Irena: Kritimas aukštyn: Eilėraščiai. – Šiauliai: Saulės delta, 2002.
Mes patys sprendžiame, kada mums skauda.
[Per Petterson]
[Per Petterson]
#50
Parašyta 16 gruodžio 2010 - 23:50
Marcenas turbut be konkurencijos, nors nelabai as ta musiske poezija tesidomiu.
naktis, vos sninga, pusė keturių –
akies kraštu, bet jei žiūrėčiau tiesiai –
esu laimingas tuo, ką dar turiu,
turtingas tuo, ko jau nebeturėsiu
bet jei ir vėl tuo krašteliu akies –
mirtis kairėj, kaip teigia Kastaneda
– bijai?
– bijau...
– tai ko dabar juokies?
todėl, kad idiotas ir ne gėda
todėl, sakau, kad baigėsi vargai –
neberūkau, nebegeriu, ragai
berods neauga, atsibusiu rytą
čia, kur esu – ir bus geriausia čia
– bet kartais juk norėtum, kad valdžia
poetą iš tavęs pasidarytų
naktis, vos sninga, pusė keturių –
akies kraštu, bet jei žiūrėčiau tiesiai –
esu laimingas tuo, ką dar turiu,
turtingas tuo, ko jau nebeturėsiu
bet jei ir vėl tuo krašteliu akies –
mirtis kairėj, kaip teigia Kastaneda
– bijai?
– bijau...
– tai ko dabar juokies?
todėl, kad idiotas ir ne gėda
todėl, sakau, kad baigėsi vargai –
neberūkau, nebegeriu, ragai
berods neauga, atsibusiu rytą
čia, kur esu – ir bus geriausia čia
– bet kartais juk norėtum, kad valdžia
poetą iš tavęs pasidarytų
#51
Parašyta 17 gruodžio 2010 - 12:56
Man tai šitas:
Aš ilgai žvelgiau į savo veidą
aš ilgai žvelgiau į savo veidą
atspindėtą auštančio birželio
langas tirpo ir šaknis suleido
mano veidas į pasaulį žalią
mano mintys liūdnos ir kerotos
išsisklaidė kaip tamsa prieš rytą
sutrupėjo užtvaros ir grotos
ir rasa per veidą nusirito
ir kada gegutei mano sesei
užkukavus saulė patekėjo
su šviesa sulėkę paukščiai lesė
man akis ir jau nebeskaudėjo
Aš ilgai žvelgiau į savo veidą
aš ilgai žvelgiau į savo veidą
atspindėtą auštančio birželio
langas tirpo ir šaknis suleido
mano veidas į pasaulį žalią
mano mintys liūdnos ir kerotos
išsisklaidė kaip tamsa prieš rytą
sutrupėjo užtvaros ir grotos
ir rasa per veidą nusirito
ir kada gegutei mano sesei
užkukavus saulė patekėjo
su šviesa sulėkę paukščiai lesė
man akis ir jau nebeskaudėjo
#53
Parašyta 01 vasario 2011 - 20:47
Oi, daug nuostabių poetų Lietuvoj... Kai buvau kokioj 6 klasėj, maniau, kad nieko gero mūsų Lietuvėlėj nėra, nes nieko nežinojau, bet kai pradėjau gilintis... Galybė puikių eilėračių ir poemų, galybė puikių poetų lyg iš dangaus nukrito ant galvos Nė negaliu išvardinti visų mėgstamiausių poetų, tikrai ką nors užmiršiu, bet labai patinka V. Mačernis, P. Širvys, B. Brazdžionis, M. Martinaitis, A. Marčėnas, A. Mickevičius (jei galima jį skaityti lietuviu), Salomėja Nėris, H. Radauskas, J. Vaičiūnaitė, kai kas J. Erlicko ir dar daugelį poetų pamiršau... Ach
#54
Parašyta 24 vasario 2011 - 20:08
Kaip ir daugeliui, patinka Mačernis, turiu savo lentynoje jo "Vėl žemės ilgesy". Dar labai jau prie širdies Gintaras Grajauskas. Gražūs, modernūs eilėraščiai apie meilę. Taip pat Jurgos Ivanauskaitės "Odė džiaugsmui" patinka. Dažnai atsiverčiu šį veikalą.
"Optimizmas yra karti pajuoka iš žmogaus sielvarto."
#55
Parašyta 23 kovo 2011 - 00:12
HUMANUM ĖST
ERARE HUMANUM ĖST
HUMANUM ĖST
ZISIZ DA NJŪ MANIFĖST
ĖST ĖST ĖST ĖST
VIENAS KITĄ ĖST
DARŽOVĖ DARŽOVĘ ĖST
ROBOTAS ROBOTĄ ĖST
SAVE PATĮ ĖST
HOMO HOMINI LUPUS ĖST
LŪPAS ĖST
LIEŽUVĮ ĖST
ŽVILGSNIU ŽVILGSNĮ ĖST
SMEGENIS ĖST
RANKAS ĖST
ŠLAUNIS ĖST
ŠLAUNELES ĖST
BULVYTES ĖST
BIG MAKĄ ĖST
BIG BIG BIG MAKĄ ĖST
FASTFŪDĄ ĖST
HAI TECHĄ ĖST
BEDTRIPĄ ĖST
TRIP HOPĄ ĖST
ČIKIPAU HIPERBUM ĖST
POPARTĄ ĖST
POPAPUS ĖST
DŽANKMEILĄ ĖST
WWW. ĖST
TELIKĄ ĖST
SU SPALVOTU EKRANU ĖST
SU AKTYVIAISIAIS MINERALAIS ĖST
SU NAUJA YPATINGAI LANKSČIA GALVUTE ĖST
SU KALĖDINĖM NUOLAIDOM ĖST
SU KETURIAIS RATAIS VAROMAIS ĖST
MAŽUS RATUKUS ĖST
DIDELIUS SUSUKTUS ĖST
SNIEGĄ ĖST
CUNAMĮ ĖST
PAŠTO ŽENKLUS ĖST
VANDENS ŽENKLUS ĖST
VISA ELECTRON ĖST
VIZIJĄ ĖST
EKSTAZĘ ĖST
BIBLIJĄ ĖST
SAKRAMENTUS ĖST
CREDO QUID DEUS ĖST
O TADA DVĖST
O TADA EGIPTO MIRUSIŲJŲ KNYGA
O TADA TIBETO MIRUSIŲJŲ KNYGA
O TADA VĖL GIMTI DARŽOVE
ARBA ROBOTU
ARBA HUMANUM ĖST
IR VĖL ĖST ĖST ĖST ĖST ĖST
Gimžauskas, Mantas
ERARE HUMANUM ĖST
HUMANUM ĖST
ZISIZ DA NJŪ MANIFĖST
ĖST ĖST ĖST ĖST
VIENAS KITĄ ĖST
DARŽOVĖ DARŽOVĘ ĖST
ROBOTAS ROBOTĄ ĖST
SAVE PATĮ ĖST
HOMO HOMINI LUPUS ĖST
LŪPAS ĖST
LIEŽUVĮ ĖST
ŽVILGSNIU ŽVILGSNĮ ĖST
SMEGENIS ĖST
RANKAS ĖST
ŠLAUNIS ĖST
ŠLAUNELES ĖST
BULVYTES ĖST
BIG MAKĄ ĖST
BIG BIG BIG MAKĄ ĖST
FASTFŪDĄ ĖST
HAI TECHĄ ĖST
BEDTRIPĄ ĖST
TRIP HOPĄ ĖST
ČIKIPAU HIPERBUM ĖST
POPARTĄ ĖST
POPAPUS ĖST
DŽANKMEILĄ ĖST
WWW. ĖST
TELIKĄ ĖST
SU SPALVOTU EKRANU ĖST
SU AKTYVIAISIAIS MINERALAIS ĖST
SU NAUJA YPATINGAI LANKSČIA GALVUTE ĖST
SU KALĖDINĖM NUOLAIDOM ĖST
SU KETURIAIS RATAIS VAROMAIS ĖST
MAŽUS RATUKUS ĖST
DIDELIUS SUSUKTUS ĖST
SNIEGĄ ĖST
CUNAMĮ ĖST
PAŠTO ŽENKLUS ĖST
VANDENS ŽENKLUS ĖST
VISA ELECTRON ĖST
VIZIJĄ ĖST
EKSTAZĘ ĖST
BIBLIJĄ ĖST
SAKRAMENTUS ĖST
CREDO QUID DEUS ĖST
O TADA DVĖST
O TADA EGIPTO MIRUSIŲJŲ KNYGA
O TADA TIBETO MIRUSIŲJŲ KNYGA
O TADA VĖL GIMTI DARŽOVE
ARBA ROBOTU
ARBA HUMANUM ĖST
IR VĖL ĖST ĖST ĖST ĖST ĖST
Gimžauskas, Mantas
#56
Parašyta 01 balandžio 2011 - 14:16
AŠ VIENAS norejau
tegirdet tave,
teliesti
tavo draugyste,
saugot
po raktais
kiekviena tavo akiu
sudejima,
kaip skara,
rankas,
tavo balsa,
liemeni.
Dabar nieko jau
neturiu,
tik
užuomina vejo lupose.
(JONAS MEKAS)
taip skaudziai prisiliete,akim uzkliuvus netycia betvarkant pc.
tegirdet tave,
teliesti
tavo draugyste,
saugot
po raktais
kiekviena tavo akiu
sudejima,
kaip skara,
rankas,
tavo balsa,
liemeni.
Dabar nieko jau
neturiu,
tik
užuomina vejo lupose.
(JONAS MEKAS)
taip skaudziai prisiliete,akim uzkliuvus netycia betvarkant pc.
Mes patys sprendžiame, kada mums skauda.
[Per Petterson]
[Per Petterson]
#58
Parašyta 18 liepos 2011 - 14:05
taip netikĖtai užmačiau bibliotekoj atsivertus Kajoko rinkinį ''mirti reikia rudenį",dienos Atradimas:
šeštadienis,Alisa
delno didumo rytmečio
snaigės,suknistas kovo šeštadienis
ir aš
straksintis pas tave Dieve
sudebilėjęs
mėšlina papilve triušis
susitaikykim sakau
šeštadienis,Alisa
delno didumo rytmečio
snaigės,suknistas kovo šeštadienis
ir aš
straksintis pas tave Dieve
sudebilėjęs
mėšlina papilve triušis
susitaikykim sakau
Mes patys sprendžiame, kada mums skauda.
[Per Petterson]
[Per Petterson]
#59
Parašyta 01 rugpjūčio 2011 - 11:03
Kaip ir daugeliui, patinka Mačernis, turiu savo lentynoje jo "Vėl žemės ilgesy". Dar labai jau prie širdies Gintaras Grajauskas. Gražūs, modernūs eilėraščiai apie meilę.
Jau galvojau niekas Grajausko nepanimės, palengvėjo Vienas mano mylimiausių rašytojų (ne tik eilės, bet ir proza)
Taip, be abejo ir Mačernis, ir Radauskas, dar dievinu vieną B. Brazdžionio, kurio kūrybos, nagrinėtos mokykloje, negalėjau pakęsti, bet šitą eilėraštį kažkada klasiokė deklamavo (labai tinkamai jausmingai, taip iškart ir nugulė atmintin) ir nuo tada vis planuoju daugiau jo ankstyvos (jei neklystu, čia ankstyvoji kūryba) kūrybos paskaityti... tik niekaip nepaskaitau
KĄ SAKĖ MŪRININKAS JĖZUI TĄ NAKTĮ
Amžinos Meilės kūdiki,
aš žinau, tu nemoki rūstauti,
kuris miegojai pirmą naktį ant žemės
pas asilą ir pas jautį.
Manęs žmonės nenorėjo įleisti
į tavo bažnyčią,
nes, sako, aš šunimi smirdu
ir nieko neturiu tau pasakyti.
Jie zakristijoną atvedė,
pirštais rodė ir keikėsi baisiai.
Dieve, ar taip galima elgtis:
prie komunijos eiti ir keiktis?
O aš taip buvau pasiilgęs tavęs,
šventasis berneli...
Tada prisišliejau prie mūro
ir parpuoliau ant kelių.
Jėzau, namie - tu žinai, kokis mano namas -
yra septynetas vaikų ir jų motina,
ir neturi ko padėti ant Kalėdų stalo
ir neturėjo šį vakarą plotko.
Aš viską, aš viską pralaku,
kaip alkanas šuo,
ir keletą naktų nesulaukia
manęs mano lova.
- Kiaulė tas mūrininkas, - kalbėjo
kartą kunigas piktas: -
į Dievo namus pasigėręs
nesisarmatina lįsti.
Ir kaip aš negersiu, kad liūdna,
ir nebūsiu nudriskęs, kad neapvelka niekas,
kad per mėnesį dirbto pinigo
už poros dienų nebelieka?
Eikit jūs, žmonės žmonės,
kai kada pagalvoju,
gal aš nevertas sandalo dulkės
prie Viešpaties kojų.
Gal aš nevertas pakelti
akių į dangų,
o bet pastačiau šituos mūrus
ir tuos didelius didelius langus.
Aš alkoholikas, cinikas, latras,
ir vis tiek aš krikščionis.
O švenčiausias, o emanueli, o mesijau, -
tu būsi prikaltas už šitokius žmones.
O jeigu aš ir šią naktį pas paleistuvę
gulėsiu beprotis namo nesugrįžęs,
kas apspjaudytą, kruviną ir pervertą,
kas nuims tavo Kūną nuo Kryžiaus?..
#60
Parašyta 02 rugpjūčio 2011 - 18:48
Hmm, o aš niekaip Mačernio 'nepagaunu'..Va vėl bandžiau žemės ilgesį skaityt ir sėkmingai pastrigau kaip ir prieš pusmetį.Kažkoks šaltas Mačernis man,patetiškas gal kiek..Na,bet ,kaip Martinaitis sakė,kad eilėraštis yra tuščia puodynė,kurios tuštumą patys turime pripildyti.Neturiu aš savy kažko ,regis,kas padėtų suvokt Mačernio poeziją.
Mano šiandienos poezijos Ivanauskaitės rinkinys ''Šokis dykumoj':
''Užkopusi į nevilties viršūnę
išsitraukiu sudilusį meilės rožinį
ir varstau prisiminimų karoliukus
ilgais liūdesio pirštais''
Visai ne mano skonio,bet dabar patinka,tik šiandien,turbūt.
Mano šiandienos poezijos Ivanauskaitės rinkinys ''Šokis dykumoj':
''Užkopusi į nevilties viršūnę
išsitraukiu sudilusį meilės rožinį
ir varstau prisiminimų karoliukus
ilgais liūdesio pirštais''
Visai ne mano skonio,bet dabar patinka,tik šiandien,turbūt.
Mes patys sprendžiame, kada mums skauda.
[Per Petterson]
[Per Petterson]
Vartotojų skaito šią temą: 0
narių: 0, svečių: 0, slaptų narių: 0