Kūryba mūsų gyvenime
Sukūrė
justė
, Bir 09 2009 16:30
Temoje atsakymų: 65
#22
Parašyta 05 balandžio 2010 - 19:27
Dori, nuo kada aš protingiausias už mane Enšteinas, Bilas Geitsas ir Mendeis protingesni...nu ir dar keletas.. O knygų turiu mažiau nei Vašingtono bibliotekoj, o dėl gerumo, tai ką aš žinau, aš kaip tik save laikau labai blogu ir kerštingu žmogumi...
Toks įspūdis susidaro, paskaičius tavo komentarus :| Ir kaip matai, ne viena aš tą pastebėjau
"Neskaitykite gerų knygų - skaitykite geriausias" V. Hugo
#25
Parašyta 05 balandžio 2010 - 20:27
niekada nelaikiau saves meno zmogumi ir dabar nemanau, kad esu meno zmogus, toli grazu. taciau kaip bebutu keista to meno mano gyvenime ne tiek ir mazai. nuo 5 klases mokiaus sustiprintoj dailes klasej (buvo grafika, tapyba, skulptura ir dailes istorija) i ta klase perejau vien del to, kad ju mokymosi vidurkis geresnis buvo nei mano klasej, na kad konkurencija didesne butu. dabar tuo dziaugiuos, esu prisidejus prie mokyklos interjero pora metu lankiau sportinius sokius(pradinese klasese). visa gyvenima uzsiimu vienokiais ar kitokiais rankdarbiais, labiausiai patinka nerti vaseliu ir peltakiuoti
#27
Parašyta 05 balandžio 2010 - 20:33
Aš esu prisidėjusi prie vieno darželio interjero. Su draugėm tapėm freską aktų salėj
mano pirmosios mokyklos senojo pastato pirmame aukste yra ispiestas Kauno senamiestis(na zymiausi pastatai), visoje mokykloje daugiau ar maziau ornamentu, viena nama esu piesus as, o kur ornamentai tai tik spalvinus
#28
Parašyta 06 balandžio 2010 - 10:57
Aš esu prisidėjusi prie vieno darželio interjero. Su draugėm tapėm freską aktų salėj
mano pirmosios mokyklos senojo pastato pirmame aukste yra ispiestas Kauno senamiestis(na zymiausi pastatai), visoje mokykloje daugiau ar maziau ornamentu, viena nama esu piesus as, o kur ornamentai tai tik spalvinus
Kaip įdomu! O ar nueinat kada (abi) tų savo darbų pasižiūrėt?
#32
Parašyta 06 balandžio 2010 - 13:28
Aš esu prisidėjusi prie vieno darželio interjero. Su draugėm tapėm freską aktų salėj
mano pirmosios mokyklos senojo pastato pirmame aukste yra ispiestas Kauno senamiestis(na zymiausi pastatai), visoje mokykloje daugiau ar maziau ornamentu, viena nama esu piesus as, o kur ornamentai tai tik spalvinus
Kaip įdomu! O ar nueinat kada (abi) tų savo darbų pasižiūrėt?
taip kad kartas nuo karto nueiti, tai neinu, vistik as jau pasalinis (nes baigiau net ne ta mokykla) zmogus o buvo pusseseres simtadienis toje mokykloje, tai buvau nuejus pasiziuret
pas mus tai tuo laiku kai mokiaus vienas mokytojas buvo uzsikepes mokykla isgrazint, tai tas projektas kelis metus truko, prie jo prisidejo visos sustiprintos dailes klases, pataikiau laiku mokytis
#33
Parašyta 17 gegužės 2010 - 18:40
Man menas - kiekviena diena. kuriu praktiškai kiekvieną dieną, kartais priverstinai, kartais iš didelio vidinio poreikio... Manau,kad tai ir yra tobulumas - kažkas neapčiuopiamo,trapaus,jaudinančio,graudinančio,džiuginančio,ir vis dėl to - nerealaus... Ir šiaip, ne veltui sakoma " gražiausias žmogus - kuriantis žmogus" (ar klaidingai pacitavau?) Dažnai net pats kuriantis nejauti savęs, tiesiog darai kažką kas užfiksuota pasąmonėje, ir tik įvykdęs tą poreikį išreikšti tai, pamatai savo akimis, ir nesupranti - kaip čia buvo... Na ,bent man taip būna... o ir jausmas - skausmingai malonus... (: tiesiog norėjau pasakyti,kad menas - duona sielai.
#34
Parašyta 18 gegužės 2010 - 14:38
Kas dėl meno- tai esu prisilietus- lankiau muzikos gimnaziją, skambinau fortepijonu, dainavau chore, šokau tautinius, lankiau dramos studiją...
O jei apie kūrybą, tai ir dabar tuo užsiimu- parašinėju kartas nuo karto šį bei tą, paimprovizuoju pianinu, patinka kurti išraiškos šokius...
Ir šiaip patinka ekspromtu kurti pasakas(galvoje arba žodžiais, bet tik nerašant), tai geras kasdienis pratimas išlaisvinti vaizduotę
O jei apie kūrybą, tai ir dabar tuo užsiimu- parašinėju kartas nuo karto šį bei tą, paimprovizuoju pianinu, patinka kurti išraiškos šokius...
Ir šiaip patinka ekspromtu kurti pasakas(galvoje arba žodžiais, bet tik nerašant), tai geras kasdienis pratimas išlaisvinti vaizduotę
Mes patys sprendžiame, kada mums skauda.
[Per Petterson]
[Per Petterson]
#35
Parašyta 18 gegužės 2010 - 23:24
labai megstu piesti, tiesa, visiskai megejiskai, bet geresnes terapijos neteko uztikti. Mokykloj dar vaidinau, labai patiko, bet baisiai duoda per nervus [net diletantu teatras, neisivaizduoju, ka kalbeciau apie profesionalu]; net jei ir butu galimybe, negaleciau is to valgyti duonos. Rasyt irgi rasydavau, bet labai seniai, esu is tu zmoniu, kur baisiai prie saves kabinejas, spaudzia zodzius, kol is kaktos ima sunktis kraujas; kita vertus, pseudopublicistinius rasinius rasyti megau, svarbu, kad butu kur papolemizuot.
#36
Parašyta 30 balandžio 2018 - 12:35
Vartotojų skaito šią temą: 0
narių: 0, svečių: 0, slaptų narių: 0