Jurga Ivanauskaitė
#41
Parašyta 12 spalio 2010 - 20:17
Beje, režisierius Algimantas Puipa šiuo metu stato filmą pagal šį romaną. Asmeniškai man, knygos niekas neatstos, tačiau įdomu pamatyti romano interpretaciją. Su nekantrumu laukiu!
[William Shakespeare]
#42
Parašyta 12 spalio 2010 - 22:07
Po "Pragaro sodų" kažkaip pradėjo nebetraukt jos knygos. Aišku, suprantu, kad kitos gali vėl patikt, būt visai kitokios, bet... vis atidedu iki "kada nors". Kažkas toje knygoje iki galo neišsakyta - lyg asmeninė patirtis, išgyvenimai, kuriuos norima ir atskleist, ir nuslėpt po išgalvotais veikėjais, tokia dirbtinė aplinka. Pati rašytoja gyveno tuo laikotarpiu, apie kurį rašė - Sąjūdis, Atgimimas ir pan. - bet kažkaip apie tai skaityti buvo... Na, žodžiu, nepriėmiau, neįtikino.
Perskaičiau šitą temą prabėgomis, ir mačiau, kad rašėte, jog J. Ivanauskaitė, linkusi į budizmą, gyvenimo pabaigoje grįžo prie krikščionybės. Teko skaityti, berods, dar jos pačios interviu apie tai. Ji pasakojo, kad susitikimo su Dalai Lama metu šis pasakęs, kad kiekvienas turįs ieškoti Dievo ten, kur gyvena - jis pats, jo tėvai ir protėviai - nereikia klaidžioti svetur. Tiksliai nepasakysiu, bet, tikiuosi, esmę perteikiau.
#43
Parašyta 12 spalio 2010 - 23:49
kiekvienas turįs ieškoti Dievo ten, kur gyvena - jis pats, jo tėvai ir protėviai - nereikia klaidžioti svetur. Tiksliai nepasakysiu, bet, tikiuosi, esmę perteikiau.
Na, aš neslėpsiu, jog man buvo keistas tas josios grįžimas (jeigu taip galima pavadinti) į krikščionybę. Šitiek domėjosi budizmu, šitiek ten laiko praleido, o kur visokios meditacijos, kelionės piligriminės, po kurių tik ir skaityk 'kaip atradau savo sielos ramybę, harmoniją'. Ir paskutine akimirka..pliukšt. Kaip pramoga? Jokio gilesnio ir tvirtesnio tikėjimo tuo, ką darei? Nežinau, ar čia verta manyti, jog ta krikščionybės įskiepyta neaiškios kilmės baimė padarė savo, bet vienu momentu pamaniau. Nors, kita vertus, gal net neverta vilkti į kažkokį apvalkalą to 'grįžimo', gal tas Dievas visada joje gyveno, tik..pagaunu save vis mėginant išvilkti ją iš 'grįžimo krikščionybėn'. Linčo teismo nerengiu, bet kreivokai šypsotis tai palieku..
O ir išvis, jeigu Dalai Lama yra teisus, spjaukim į krikščionybę ir puoselėkim pagonybę, po velnių.
#44
Parašyta 13 spalio 2010 - 22:33
#45
Parašyta 14 spalio 2010 - 14:49
O ir išvis, jeigu Dalai Lama yra teisus, spjaukim į krikščionybę ir puoselėkim pagonybę, po velnių.
nors ir sumazinai, bet man sis sakinys labai patiko. is esmes as esu uz tai, kad griztume i pagonybe, beje tai visiem ir naudingiau butu. tiesa pagonybe suprantu ne kaip stabu garbinima (vistik gyvename ziniu amziuje ir suvokiam kas tai yra perkunija ), o kaip pacios gamtos gerbima ir tausojima.
#46
Parašyta 04 balandžio 2011 - 16:58
#47
Parašyta 24 liepos 2012 - 09:50
Na, aš neslėpsiu, jog man buvo keistas tas josios grįžimas (jeigu taip galima pavadinti) į krikščionybę. Šitiek domėjosi budizmu, šitiek ten laiko praleido, o kur visokios meditacijos, kelionės piligriminės, po kurių tik ir skaityk 'kaip atradau savo sielos ramybę, harmoniją'. Ir paskutine akimirka..pliukšt. Kaip pramoga? Jokio gilesnio ir tvirtesnio tikėjimo tuo, ką darei? Nežinau, ar čia verta manyti, jog ta krikščionybės įskiepyta neaiškios kilmės baimė padarė savo, bet vienu momentu pamaniau. Nors, kita vertus, gal net neverta vilkti į kažkokį apvalkalą to 'grįžimo', gal tas Dievas visada joje gyveno, tik..pagaunu save vis mėginant išvilkti ją iš 'grįžimo krikščionybėn'. Linčo teismo nerengiu, bet kreivokai šypsotis tai palieku..
O ir išvis, jeigu Dalai Lama yra teisus, spjaukim į krikščionybę ir puoselėkim pagonybę, po velnių.
Labai geras pastebėjimas dėl pagonybės. Man kažkaip nepatikdavo tas akcentavimas, dar mokykloje, literatūros pamokose, mokytoja pabrėžė, kad nors ir aplankė TIbetą ir t.t. tapo vis tiek, kuo buvo- sugrįžo. Antra vertus, o kas jai liko? Prie lovos, palatoje, pasikviesti budistų vienuolį?
Aš turiu pasirašęs tokias Jurgos mintis. Cituoju:
,, Anot Paulio Ricoeuro, tikėjimas yra autentiškiausis žmogaus aktas. Ir intymiausias. Autentiškesnis už kūrybą. Intymesnis už meilę. [.....]
Todėl konfliktas tarp dviejų religijų manyje kunkuliavo tik pradžioje, kol abi religijas suvokiau vien rašytinių tekstų, pamokslų. neginčijamų tiesų ir tabu lygmenyje. Tačiau ilgainiui tie prieštaravimai ėmė silpnėti, pasidarė neesminiai, o galiausiai išnyko. Juk visos religijos yra tarsi skirtingi keliai į Meilę, Tiesą ir Taiką. Į vidinę Taiką, kurioje nebėra jokių esminių konfliktų ar prieštaravimų."
#48
Parašyta 21 sausio 2013 - 21:41
Beje, dar maciau filma "Mieganciu drugeliu tvirtove" filma jis mane suzavejo tikrai labai patiko. Keista, jog autore abejuose kuriniuose daug sneka apie budistus, vienuolius ir kita tikejima.
#49
Parašyta 21 sausio 2013 - 21:49
Tiesą sakant nesuprantu kodėl visi ją taip liaupsina. Skaičiau aš keletą jos knygų ir nieko stebuklingo neradau. Tiesą pasakius ir paatviraujant, tokia literatūra net vietoje tualetinio popieriaus nenaudočiau. mačiau vieną filmą apie merginos ir kunigo meilę jau poto kai skaičiau knygą (pamiršau pavadinimą filmo) ir filmas buvo n kartų geresnis. Dėl pastarojo nieko negaliu pasakyti.
This is my design.
#50
Parašyta 27 kovo 2013 - 21:12
Gal tiesiog nerandi nieko artimo sau jos kūryboje;) nepritaikoma juk visiems..dėl to ir natūralu, kad nepatinka.
p.s čia turiu omeny jos kūrinių "stebuklingumą"..man jie būtent tokie vien dėl to, kad skaitau ir tiesiog..jaučiu jos žodžius. Itin stiprus ir artimas rašymo stilius ir tematikos.
Vartotojų skaito šią temą: 0
narių: 0, svečių: 0, slaptų narių: 0