Peršokti prie turinio

Nuotrauka

Jurga Ivanauskaitė


  • Prašome prisijungti, kad galėtumėte parašyti atsakymą
Temoje atsakymų: 49

#41
Nenuspėjama

Nenuspėjama
  • Nariai
  • 4 Pranešimai:
Esu perskaičiusi tik vieną J. Ivanauskaitės knygą ''Miegančių drugelių tvirtovė", taciau ji tik sužadino "apetitą". Galbut tai, kad esu egzistencialistinių knygų gerbėja, mane ir sužavėjo. Ir nepavadinčiau autorės rašymo pesimistiniu, reikia žvelgt giliau.

Beje, režisierius Algimantas Puipa šiuo metu stato filmą pagal šį romaną. Asmeniškai man, knygos niekas neatstos, tačiau įdomu pamatyti romano interpretaciją. Su nekantrumu laukiu!
  • 0
"Auk, mano siela, negailėk sau peno, turtinga būk be rūbo prabangaus".
[William Shakespeare]

#42
Lyja

Lyja

    Skaitytojas (a)

  • Nariai
  • 174 Pranešimai:
Skaičiau dvi knygas: "Mėnulio vaikai" ir "Pragaro sodai". Pirma labai patiko - ypač pirma dalis - tokia giliai moteriška.
Po "Pragaro sodų" kažkaip pradėjo nebetraukt jos knygos. Aišku, suprantu, kad kitos gali vėl patikt, būt visai kitokios, bet... vis atidedu iki "kada nors". Kažkas toje knygoje iki galo neišsakyta - lyg asmeninė patirtis, išgyvenimai, kuriuos norima ir atskleist, ir nuslėpt po išgalvotais veikėjais, tokia dirbtinė aplinka. Pati rašytoja gyveno tuo laikotarpiu, apie kurį rašė - Sąjūdis, Atgimimas ir pan. - bet kažkaip apie tai skaityti buvo... Na, žodžiu, nepriėmiau, neįtikino.
Perskaičiau šitą temą prabėgomis, ir mačiau, kad rašėte, jog J. Ivanauskaitė, linkusi į budizmą, gyvenimo pabaigoje grįžo prie krikščionybės. Teko skaityti, berods, dar jos pačios interviu apie tai. Ji pasakojo, kad susitikimo su Dalai Lama metu šis pasakęs, kad kiekvienas turįs ieškoti Dievo ten, kur gyvena - jis pats, jo tėvai ir protėviai - nereikia klaidžioti svetur. Tiksliai nepasakysiu, bet, tikiuosi, esmę perteikiau.
  • 0

#43
whatever

whatever

    Skaitytojas (a)

  • Nariai
  • 369 Pranešimai:

kiekvienas turįs ieškoti Dievo ten, kur gyvena - jis pats, jo tėvai ir protėviai - nereikia klaidžioti svetur. Tiksliai nepasakysiu, bet, tikiuosi, esmę perteikiau.


Na, aš neslėpsiu, jog man buvo keistas tas josios grįžimas (jeigu taip galima pavadinti) į krikščionybę. Šitiek domėjosi budizmu, šitiek ten laiko praleido, o kur visokios meditacijos, kelionės piligriminės, po kurių tik ir skaityk 'kaip atradau savo sielos ramybę, harmoniją'. Ir paskutine akimirka..pliukšt. Kaip pramoga? Jokio gilesnio ir tvirtesnio tikėjimo tuo, ką darei? Nežinau, ar čia verta manyti, jog ta krikščionybės įskiepyta neaiškios kilmės baimė padarė savo, bet vienu momentu pamaniau. Nors, kita vertus, gal net neverta vilkti į kažkokį apvalkalą to 'grįžimo', gal tas Dievas visada joje gyveno, tik..pagaunu save vis mėginant išvilkti ją iš 'grįžimo krikščionybėn'. Linčo teismo nerengiu, bet kreivokai šypsotis tai palieku..

O ir išvis, jeigu Dalai Lama yra teisus, spjaukim į krikščionybę ir puoselėkim pagonybę, po velnių.
  • 0

#44
Lyja

Lyja

    Skaitytojas (a)

  • Nariai
  • 174 Pranešimai:
Paieškojau - gal ir ne tas straipsnis, bet čia irgi paminėta:
http://www.lrytas.lt...59314 ... ų.htm
  • 0

#45
Minerva

Minerva

    Skaitytojas (a)

  • Nariai
  • 449 Pranešimai:
  • Miestas:Kaunas
  • Dabar skaitau:T. Dreizeris "Finansininkas"

O ir išvis, jeigu Dalai Lama yra teisus, spjaukim į krikščionybę ir puoselėkim pagonybę, po velnių.


nors ir sumazinai, bet man sis sakinys labai patiko. is esmes as esu uz tai, kad griztume i pagonybe, beje tai visiem ir naudingiau butu. tiesa pagonybe suprantu ne kaip stabu garbinima (vistik gyvename ziniu amziuje ir suvokiam kas tai yra perkunija ), o kaip pacios gamtos gerbima ir tausojima.
  • 0

#46
laTulipe

laTulipe

    Skaitytojas (a)

  • Nariai
  • 328 Pranešimai:
Kaip tik dabar skaitau Dovilės Zelčiūtės parengtą knygą apie Jurgą Ivanauskaitę. Informacijos tikrai daug, pateikiami laiškai, artimųjų ir draugų prisiminimai, nuotraukos... Po truputį skaitau. Labai patinka. Tikrai įdomus žmogus. Be abejo, kalbama ir apie tikėjimą. Jos sesuo pasakoja, kad Jurga nei budizmo, nei krikščionybės paskutinėmis dienomis neatsisakė. Tiesiog sėmėsi viską, ką galėjo tiek iš vienos, tiek iš kitos..
  • 1

#47
Yoel

Yoel

    Forumo dvasia

  • Nariai
  • 1.844 Pranešimai:
  • Miestas:Vakarų Lietuva

Na, aš neslėpsiu, jog man buvo keistas tas josios grįžimas (jeigu taip galima pavadinti) į krikščionybę. Šitiek domėjosi budizmu, šitiek ten laiko praleido, o kur visokios meditacijos, kelionės piligriminės, po kurių tik ir skaityk 'kaip atradau savo sielos ramybę, harmoniją'. Ir paskutine akimirka..pliukšt. Kaip pramoga? Jokio gilesnio ir tvirtesnio tikėjimo tuo, ką darei? Nežinau, ar čia verta manyti, jog ta krikščionybės įskiepyta neaiškios kilmės baimė padarė savo, bet vienu momentu pamaniau. Nors, kita vertus, gal net neverta vilkti į kažkokį apvalkalą to 'grįžimo', gal tas Dievas visada joje gyveno, tik..pagaunu save vis mėginant išvilkti ją iš 'grįžimo krikščionybėn'. Linčo teismo nerengiu, bet kreivokai šypsotis tai palieku..

O ir išvis, jeigu Dalai Lama yra teisus, spjaukim į krikščionybę ir puoselėkim pagonybę, po velnių.


Labai geras pastebėjimas dėl pagonybės. Man kažkaip nepatikdavo tas akcentavimas, dar mokykloje, literatūros pamokose, mokytoja pabrėžė, kad nors ir aplankė TIbetą ir t.t. tapo vis tiek, kuo buvo- sugrįžo. Antra vertus, o kas jai liko? Prie lovos, palatoje, pasikviesti budistų vienuolį?
Aš turiu pasirašęs tokias Jurgos mintis. Cituoju:
,, Anot Paulio Ricoeuro, tikėjimas yra autentiškiausis žmogaus aktas. Ir intymiausias. Autentiškesnis už kūrybą. Intymesnis už meilę. [.....]
Todėl konfliktas tarp dviejų religijų manyje kunkuliavo tik pradžioje, kol abi religijas suvokiau vien rašytinių tekstų, pamokslų. neginčijamų tiesų ir tabu lygmenyje. Tačiau ilgainiui tie prieštaravimai ėmė silpnėti, pasidarė neesminiai, o galiausiai išnyko. Juk visos religijos yra tarsi skirtingi keliai į Meilę, Tiesą ir Taiką. Į vidinę Taiką, kurioje nebėra jokių esminių konfliktų ar prieštaravimų."
  • 0
Stavroginas jeigu tiki, kad netiki, tai netiki, kad tiki.O jeigu netiki, kad netiki, tai jis netiki.

#48
Rudžila

Rudžila

    Dalyvis (ė)

  • Nariai
  • 32 Pranešimai:
Teko skaityti Jurgos Ivanauskaites "Pakalnuciu metus" sunki gan nuobodoka knyga. Uzkabino tik skyrius "Pasiaiskinimas".
Beje, dar maciau filma "Mieganciu drugeliu tvirtove" filma jis mane suzavejo tikrai labai patiko. Keista, jog autore abejuose kuriniuose daug sneka apie budistus, vienuolius ir kita tikejima.
  • 0

#49
Draconica

Draconica

    Skaitytojas (a)

  • Nariai
  • 251 Pranešimai:
  • Miestas:Klaipėda
  • Dabar skaitau:Dmitrij Skiriuk - "Rudens lapinas"
Kad jau pamačiau temą apie Ivanauskaitę. . .
Tiesą sakant nesuprantu kodėl visi ją taip liaupsina. Skaičiau aš keletą jos knygų ir nieko stebuklingo neradau. Tiesą pasakius ir paatviraujant, tokia literatūra net vietoje tualetinio popieriaus nenaudočiau. mačiau vieną filmą apie merginos ir kunigo meilę jau poto kai skaičiau knygą (pamiršau pavadinimą filmo) ir filmas buvo n kartų geresnis. Dėl pastarojo nieko negaliu pasakyti.
  • 0

This is my design.


#50
whatever

whatever

    Skaitytojas (a)

  • Nariai
  • 369 Pranešimai:

Gal tiesiog nerandi nieko artimo sau jos kūryboje;) nepritaikoma juk visiems..dėl to ir natūralu, kad nepatinka.

p.s čia turiu omeny jos kūrinių "stebuklingumą"..man jie būtent tokie vien dėl to, kad skaitau ir tiesiog..jaučiu jos žodžius. Itin stiprus ir artimas rašymo stilius ir tematikos.


  • 1




Vartotojų skaito šią temą: 0

narių: 0, svečių: 0, slaptų narių: 0