Ne, to nereikia. Reikia būti 'čia ir dabar', tiesiog stebėti kas vyksta su tavimi 'čia ir dabar'. Daryti visą laiką tik tai, ką darai. Jeigu vairuoji, vairuok. Jeigu sėdi, sėdėk. Jeigu pieši, piešk. Ir stebėk tai.
Viena kartą Sidharta ėjo su pasekėju pro kaimą, ant Sidhartos kaktos nutūpė musė. Jis ją nuvijo, bet mechaniškai, ne sąmoningai, nepastebėdamas. Ir tada jis du kartus nuvijo musę sąmoningai, pastebėdamas. Pasekėjas nesuprato. "Ką Tu darai? Musės seniai nebėra..." Sidharta atsakė: "Musės nebėra... bet aš nusidėjau, nes atlikau nesąmoningą judesį". Jeigu pastebėjai, žodis 'nuodėmė' yra kelis iš žodžio 'demėsys', 'dėmesio nebuvimas'.
Meditacija irgi yra svarbu. Meditacijoje tu ne šiaip sėdi, o stebi savo bemintį protą, protą, kuris tuščias, kuriame nėra minčių. Tik tiek.
Nušvitusiąjam nereikia būti daug laiko su žmonėmis, kad pajusti užuojautą. Prieš valgant pažiūrėk, ar nėra alkanesnių už tave, prieš geriant - ar nėra šalia labiau ištroškusių.
Kalnai reikalingi tam, kad pasitraukti nuo žmonių, praktikuoti, nes praktikuoti tarp žmonių, ypač tų, kurie nesiekia to pačio tikslo kaip tu - labai sunku, beveik neįmanoma.