Temoje atsakymų: 57

[Juodas.Baltas]

Ar tikiu Dievu? Hmm... Kaip čia pasakius... Tikiu, kad kažkas yra, bet tai nebūtinai Dievas, Alahas etc. Į bažnyčią neinu ir prieš miegą nesimeldžiu..

Ką reiškia kažkas yra? Alachas išvertus iš arabų kalbos reiškia Dievas, tad..

[zhyrapha_]

Kažkas ir reiškia, kad kažkas. Tai tikrai ne visiems žinomas ir suprantamas dalykas. Tiesiog manau, kad kiekvienas turi savo mažytį KAŽKĄ, kuris atlieka Dievo funkcijas/pareigas, tačiau nėra Dievas.
Žodžiu, nemoku paaiškint... :tmi:

[Juodas.Baltas]

Kam tau tas Kažkas apskritai reikalingas, jei jis tik Kažkas?

[zhyrapha_]

O kam žmonėms reikalingas Dievas? Kad nuėję į bažnyčią pasimelstų ir atseit jiems būtų atleistos nuodėmės? Kodėl už Dievą turi šnekėti kunigai? Jei Dievas norėtų atsakyti į maldas, manau, jis pats atsiųstų tik tam vienam žmogui suprantamus ženklus...

[laTulipe]

peržvelgiau tavo blog'e esantį knygų sąrašėlį ir panorėjau sužinoti tavo nuomonę apie šias knygas:
Nikolas Evans – Arklių užkalbėtojas
Jodi Picoult – Dešimtas ratas
Charlaine Harris – Miręs iki sutemų

[zhyrapha_]

Artimiausiu metu pasistengsiu aprašyti išsamiau šias knygas, o kolkas trumpai

"Arklių užkalbėtojas" - Patiko, net labai. Viena iš nedaugelio knygų, kurią skaityčiau dar kartą. Apskritai, mane "kabina" visos Evans'o knygos.

"Dešimtas ratas" - skaičiau visas Picoult knygas ir galiu pasakyti, kad man labai prie širdies rašymo stilius, rašytoja puikiai sugeba sudominti ir prikaustyti, aiškiai ir įdomiai aprašo prichologiją, analizuoja šeimos problemas... Jos knygos priverčia susimąstyti (pvz. "O ką aš daryčiau jos vietoj?"). Na o bet tačiau, vis dėlto man "Mano sesers globėjas" paliko didžiausią įspūdį

"Miręs iki sutemų" - tikrai neprilygsta prieš tai paminėtoms knygos. Tiesiog lengvas skaitalas, kai nesinori galvoti. Daug žiaurių aprašymų ir per daug (man) fantastikos. Jei jau prakalbom apie vampyrus, man "Saulėlydis" patiko labiau (ne, aš nesu crazy-fan ). Nors gal perksaičius visas 9 dalis ir pakeisiu savo nuomonę


Tikiuosi pagelbėjau

[laTulipe]

ačiū už trumpą nuomonę pagelbėjai apsispręsti, ar verta skaityti ,,arklių užkalbėtojas'' ir ,,miręs iki sutemų'' . o ,,dešimtas ratas'' pati skaičiau neseniai, tad įdomu buvo išgirsti, ką manai apie šią knygą, nes man visai patiko
o iš kur gauni naujas knygas (pastebėjau, kad dauguma perskaitytų yra visai naujos) ? perki ar iš bibliotekos imi?

[zhyrapha_]

Perku. Kažkaip man labiau patinka nuosavas knygas turėti, be to kaupiu namų biblioteką

EDIT: Kaip žadėjau, taip ir padariau. Blog'e naujas įrašas apie pirmąją Sukės Stekhaus sagos dalį

[Juodas.Baltas]

O kam žmonėms reikalingas Dievas? Kad nuėję į bažnyčią pasimelstų ir atseit jiems būtų atleistos nuodėmės? Kodėl už Dievą turi šnekėti kunigai? Jei Dievas norėtų atsakyti į maldas, manau, jis pats atsiųstų tik tam vienam žmogui suprantamus ženklus...

Žmonėm reikia ramsčio. Jie gali apgaudinėt save, teigt, kad jiems nieko nereikia, bet kai jie susidurs su kliūtimis, jie ieškos ramsčio. Tokia jau mūsų prigimtis. Galima ir su ramsčiu apgaudinėti save. Galima manyti, kad tavo ramstis yra stiprus, kad tavo ramstis amžinas. Ramstį vėliau galima pavadinti ir Dievu. Esmė tame, kad čia žmogus yra suklaidinamas - jis ieško pagalbos ramstyje, o ne savyje. Ne savyje, nors problema yra jame. Jeigu jis išspręs tą problemą savyje - jis problemos nebeturės, jam nereikės ramsčio.
Kitas dalykas yra viltis ir pasitikėjimas. Tavąjąm Ego reikia pasikliauti kuom nors, nes kitaip jis subliūks. Žmonės per mažai savimi pasitiki.

Per daug nesiplėsiu, hau.

--

Ar galėtum laisva ranka išmesti visas savo santaupas į klozetą?

[laTulipe]

EDIT: Kaip žadėjau, taip ir padariau. Blog'e naujas įrašas apie pirmąją Sukės Stekhaus sagos dalį

reiks paskaityt

[zhyrapha_]

O kam žmonėms reikalingas Dievas? Kad nuėję į bažnyčią pasimelstų ir atseit jiems būtų atleistos nuodėmės? Kodėl už Dievą turi šnekėti kunigai? Jei Dievas norėtų atsakyti į maldas, manau, jis pats atsiųstų tik tam vienam žmogui suprantamus ženklus...

Žmonėm reikia ramsčio. Jie gali apgaudinėt save, teigt, kad jiems nieko nereikia, bet kai jie susidurs su kliūtimis, jie ieškos ramsčio. Tokia jau mūsų prigimtis. Galima ir su ramsčiu apgaudinėti save. Galima manyti, kad tavo ramstis yra stiprus, kad tavo ramstis amžinas. Ramstį vėliau galima pavadinti ir Dievu. Esmė tame, kad čia žmogus yra suklaidinamas - jis ieško pagalbos ramstyje, o ne savyje. Ne savyje, nors problema yra jame. Jeigu jis išspręs tą problemą savyje - jis problemos nebeturės, jam nereikės ramsčio.
Kitas dalykas yra viltis ir pasitikėjimas. Tavąjąm Ego reikia pasikliauti kuom nors, nes kitaip jis subliūks. Žmonės per mažai savimi pasitiki.

Per daug nesiplėsiu, hau.

--

Ar galėtum laisva ranka išmesti visas savo santaupas į klozetą?

Bet ramsčiu gali būti ir TIKRAI mylimas ir mylintis žmogus.

---

Ne.
Dabar turbūt pasakysi, kad aš per daug surteikšminu materialius dalykus etc. Tačiau man pinigai iš dangaus nenukrenta, reikia nemažai pastangų, kad juos gaučiau...

[Juodas.Baltas]

Bet ramsčiu gali būti ir TIKRAI mylimas ir mylintis žmogus.

Bandei pasiūlyti alternatyvą, bet ryškiai nesigavo. Mylintis žmogus po minutės jau gali nebemylėti, kaip ir tu po minutės jau gali jo nekęsti. Viską suvedi į jausmus, o jausmai kinta. Kai kurie ir lėtai, bet jie kinta. Lygiai taip pat kaip ir tikėjimas į Dievą. Tikėjimas remiasi ant jausmų, tai laikina.
Norėjau pasakyti, kad ramstis žmogui gali būti jis pats. Tik reikia remtis ne į jausmus, ar iliuzijas 'aš viską galiu', o į protą. Proto sąmoningumas niekada nekinta.

Ne.
Dabar turbūt pasakysi, kad aš per daug surteikšminu materialius dalykus etc. Tačiau man pinigai iš dangaus nenukrenta, reikia nemažai pastangų, kad juos gaučiau...

Nesupratai mano minties.

Kas yra pinigai?

[Inesss]

prasideda pagoglink Juodas.baltas manau ten rasi ne vieną atsakymą į tavo labai jau subtilų kausimą

[zhyrapha_]

Todėl ir parašiau "tikrai" didžiosiomis. TIKRI jausmai, besitęsiantys ILGAI, negali pasikeisti per minutę. Sutinku, kad būna: myliu-nemyliu, bet tai nėra tikra. Taip, tu gali supykti ant žmogaus, tačiau neišrausi jo iš širdies vos panorėjęs.

Pinigai. Wikipedia sako, kad tai "atsiskaitymo už prekes ar paslaugas, taip pat kaupimo priemonė. Pinigai yra vienas pagrindinių ekonomikos mokslo tyrimų objektų". Bet manau, kad klausi ne to. Man pinigai, tai galimybę nusipirkti seniai trokštamą daiktą (gal net paspirtis svajonės įgyvendinimui), dovaną sau ar kitam, tai tam tikrai darbo įvertinimo išraiška, galbūt palepinimas, tai galimybė plėsti akiratį ir žinias; tam tikras apridraudimas ateičiai (čia apie santaupas).

Gash, sunku patikėti, kad tau tik keturiolika.

[Juodas.Baltas]

Todėl ir parašiau "tikrai" didžiosiomis. TIKRI jausmai, besitęsiantys ILGAI, negali pasikeisti per minutę. Sutinku, kad būna: myliu-nemyliu, bet tai nėra tikra. Taip, tu gali supykti ant žmogaus, tačiau neišrausi jo iš širdies vos panorėjęs.

Aš kalbu ne apie trukmę. Aš kalbu apie tvirtumą. Jausmai nėra tvirta. Nėra nei tikri jausmai, nei TIKRI jausmai. Yra jausmai ir tiek. Ir jaučia žmogus vienodai meilę, ar jis įsimylėjo per penkias minutes, ar per dešimt metų. Tik su vienu teiginiu galiu sutikti - kuo ilgiau tęsiasi jausmas, šiuo atveju meilė, tuo labiau prie jo 'priprantama'. Visi kiti jausmai, tarkime neapykanta, 'lipdosi' ant jau seno įprasto jausmo. Girdėjus tokių teiginių kaip 'ir myliu, ir nekenčiu', ane? Tai čia kažkas panašaus.

prasideda pagoglink Juodas.baltas manau ten rasi ne vieną atsakymą į tavo labai jau subtilų kausimą

Yra toksai dalykas kaip bokso kriaušė. Pasiemi ir daužai. Žinok tai daug geriau nei giežti ant žmogaus tuščią neapykantą.

Man pinigai, tai galimybę nusipirkti seniai trokštamą daiktą (gal net paspirtis svajonės įgyvendinimui), dovaną sau ar kitam, tai tam tikrai darbo įvertinimo išraiška, galbūt palepinimas, tai galimybė plėsti akiratį ir žinias; tam tikras apridraudimas ateičiai (čia apie santaupas).

Laimė. Teisingai?


--

Minėjau, kad amžius nesvarbus. Ką tai keičia, dešimt, keturiolika man, ar šešiasdešimt metų?

[Mergiote]

Minėjau, kad amžius nesvarbus. Ką tai keičia, dešimt, keturiolika man, ar šešiasdešimt metų?

Keičia, labai keičia =) šešiasdešimtmetis turės daug įvairesnės, kitokios patirties, negu dešimtmetis =)
Žinoma, priklauso ir nuo paties žmogaus, aplinkos, bet amžiaus turi įtakos =)

[Juodas.Baltas]

Aplinka turi daug įtakos. Paimk ir uždaryk žmogų į rūsį. Ar po šešiasdešimt metų jis bus išprusęs etc?

[zhyrapha_]

Man pinigai, tai galimybę nusipirkti seniai trokštamą daiktą (gal net paspirtis svajonės įgyvendinimui), dovaną sau ar kitam, tai tam tikrai darbo įvertinimo išraiška, galbūt palepinimas, tai galimybė plėsti akiratį ir žinias; tam tikras apridraudimas ateičiai (čia apie santaupas)

Laimė. Teisingai?

--

Minėjau, kad amžius nesvarbus. Ką tai keičia, dešimt, keturiolika man, ar šešiasdešimt metų?

Ne, nepasakyčiau, kad pinigai yra vienintelė sudedamoji laimės dalis.

---

Aš ir nesakau, kad amžius ką nors keičia (nors patirties, be abejo, suteikia). Tiesiog keista, kad tau įdomūs tokie dalykai, apie kurios ne kiekvienas 30-metis susimąsto.

[Juodas.Baltas]

Ne, nepasakyčiau, kad pinigai yra vienintelė sudedamoji laimės dalis.

Kaip sau nori, Žirafa, kaip sau nori. Bet aš duosiu tau dar vieną patarimą. Nebūtina pradžiuginti draugę tik per gimtadienį, Kalėdas ar Vėlykas. Nebūtina. Paimkim kad ir eilinę rudens ar pavasario dieną. Nueik pas draugę. Pabučiuok į skruostą. Pasakyk, kad ji tau yra svarbi. Pradžiugink ją. Būtent - pradžiuginsi ją ne tada, kai REIKIA (nes gimtadienis - suprask, jei nenupirksi dovanos, ją įžeisi, būsi bloga draugė), o tada, kai tikrai NORI ją pradžiuginti. Tai veikia labiau nei nupirktas Feraris Naujųjų proga.

Na, ir Jankauskas apie tai rašė.

Jei tam, kad galėtum jaustis gerai, padeda tik pinigai...bloga naujiena. Jų niekada neužteks. Ar narkomanui kada nors gana heroino? Banali, nuvalkiota tiesa, kuri tampa nenuginčijamai įtikinama tik tada, kai pasiruoši paskutinį kartą iškvėpti. Net jei gulėtum ant pinigų kalno, tai bus paskutinis iškvėpimas.

Bet argi dabar turėčiau vystyti temą lygiai taip banaliai, kaip to iš manęs lauktų mano lietuvių kalbos mokytoja, a la, eikime į miškus, gyvenkime paprastai, lapinėse, katiliukuose virkime nemokšiškai, su kokiu senu spausdintuvu ar vaizduokliu priglušintus bebrus ir desertui, miške tarp miesto šiukšlių, ieškokime mėlynių?

Ne. Dabar tiesiog paprasčiau gyventi mieste, eiti į darbą ir valgyti lietuviškus meduolius, iškeptus Rusijoje, ir laikas nuo laiko lietuviškame aliejuje, kuris atvežtas iš Estijos, pasičirškinti kokią dešrelę, kuri tik vaidina, kad yra iš mėsos.

Problema atsiranda tada, kai pamatome, kad kaimynas įsidėjo šarvuotas duris ir plastikinius langus, o mes per tą laiką tesugebėjome užgyventi pintą indą margučiams ir ekonomišką elektrinį virdulį. Va tada ir praregi, ir išvažiuoji į Airiją, kur pastovėjęs prie konvejerio fejerverkų fabrike jau po dienos gali nusipirkti tris virdulius ir dar vieną išsiųsti kaimynui.

Tik kad problema išlieka. Kaimynai Airijoje po darbo dienos gali nusipirkti 7 virdulius. Įleidi šaknis, po keleto metų importuoji jau tave pamiršusius vaikus iš Lietuvos, ari kaip jautis, darai karjerą, tampi fejerverkų cecho vadybininku, ir imi atsainiau žiūrėti į tai, kad jei norėtum, nusipirktum nors ir septynis virdulius po valandos darbo. Atsipūti, lyg ir viskas gerai, jau net parduotuvėje su čiabuviais angliškai gali pakalbėti apie orą, jei tik reiktų. Tik kad niekad nereikia. Bet štai kaimynas nusiperka keturratį motociklą, o tu tesugebėjai įsirengti dirbtinį fontanėlį prie garažo. Ir vėl susimąstai. Gal grįžti į Lietuvą?

Neskubėk. Čia nebus geriau. Čia jau kiti standartai. Ir Lietuvoj jau yra tikrų vyrų, žmonių, kurie sugeba nusipirkti tokius Rolls Royce‘us, kurių net Airijoje niekas neturi. Perskaitysi laikraštyje, ir pasijausi...vėl...kaip su dar vienu virduliu...toks, koks iš tikrųjų esi.

Aš ir nesakau, kad amžius ką nors keičia (nors patirties, be abejo, suteikia). Tiesiog keista, kad tau įdomūs tokie dalykai, apie kurios ne kiekvienas 30-metis susimąsto.

Na, jeigu tai komplimentas, man belieka sakyti tik ačiū.

--

Dar norėjau tavęs paklausti: kodėl rašai kursyvu? Tik nesakyk, kad 'įprotis'. Man įdomu būtų sužinoti konkrečias priežastis.

[Mergiote]

zhyrapha_ rašė:Ne, nepasakyčiau, kad pinigai yra vienintelė sudedamoji laimės dalis.

Kaip sau nori, Žirafa, kaip sau nori

Tai tu čia pritari ar prieštarauji Žirafai?

Aplinka turi daug įtakos. Paimk ir uždaryk žmogų į rūsį. Ar po šešiasdešimt metų jis bus išprusęs etc?

Na žmogaus į rūsį tikrai nedarysiu šešiasdešimčiai metų =D o įsivaizduojant tą situaciją, tai šešiasdešimtmetis vis vien bus kitoks, turės kitokį suvokimą negu dešimtmetis, nors jie abu ir būtų uždaryti rusyje =)