Po ilgos pertraukos pradedam gruodžio mėnesį su nauja knyga. Tai Elizabeth Wurtzel knyga - "Prozako karta''.
*Knygos aptarimas vyks gruodžio mėnesio pabaigoje.
„Prozaco karta“ (1994), tapusi kultine knyga ne tik Amerikoje, bet ir Europoje, pasakoja apie didžiulę tuštumą, kurioje atsidūrė jauni amerikiečiai, užaugę „gėlių vaikų“ šeimose. Knygos herojė Elizabeth, užklupta depresijos, lankosi pas psichiatrus, vartoja vaistus, o galiausiai bando nusižudyti.
Ar Prozacas, antidepresantas, taps išsigelbėjimu milijonams nevilties kamuojamų žmonių?
„Taigi: esu iš Niujorko, mano mama – viduriniosios klasės žydė, o tėvas kilęs iš baltųjų sluoksnių dugno; jie išsiskyrė, kai man buvo dveji, mama visą laiką buvo bedarbė, o tėvas nepadėjo ar beveik nepadėjo manęs auginti; mums visada viskam trūkdavo pinigų ir, kiek prisimenu, mano vaikystė buvo ištisas paramų ar specialių nuolaidų sūkurys.“
Taip apie save kalba Elizabeth Wurtzel, 32 metų dviejų knygų – „Prozaco karta“ ir „Kalė“ (1998) – autorė. Pasaulyje, kuriame nebeliko nieko pastovaus, žmonių santykiai per daug trapūs, kad būtų ilgalaikiai, intymumas yra tik iliuzija, o seksas gali atnešti mirtį, labai sunku susikurti savo identitetą, leidžiantį išgyventi. Elizabeth slapstėsi nuo klasės draugų, pjaustėsi kojas, lankėsi pas psichiatrus, vartojo vaistus, o galiausiai bandė nusižudyti. Ar Prozacas taps išsigelbėjimu jai ir 6 milijonams jį vartojančių žmonių?
„Prozaco karta“ tęsia amerikiečių depresijos literatūros tradiciją – po J. D. Salingerio „Rugiuose prie bedugnės“ ir S. Plath. „Stiklo gaubto“.
Puslapių skaičius: 345 psl

[2009 gruodis] Elizabeth Wurtzel - Prozako karta
Sukūrė
Brownas
, Grd 05 2009 09:53
Temoje atsakymų: 21
#8
Parašyta 11 sausio 2010 - 23:05

aš skaičiau prieš porą metų. mane sužavėjo, gal dėl to, kad tada išvis jauna buvau. bet visa, ką skaitai, kas dedasi tos panelės galvoje ir viduje atrodo be galo artima. ir tai suartina tave su knyga. perskaitęs gali netgi pradėti žavėtis visu tuo depresijos kupinu gyvenimu su visokiomis piliulėmis, problemomis, kurios atrodo be galo didelės, bet kadangi jautiesi panašiai, tau darosi smagu. sužinojau daug naujų vaistų pavadinimų iš tos knygos, dar suvoki, kad vaistai, tai nebūtinai išsigelbėjimas. arba iš kitos pusės galima juoktis iš depresijos, kurios galėtų ir nebūti. bet kiekvienas su savomis problemomis ir bėdomis. daugiau neatmenu. bet kiek pamenu, man tikrai patiko.
ai, o po to perskaičius netyčia pamačiau filmą pastatytą pagal knygą. visai nusivyliau ir gailėjausi , kad pamačiau :S
ai, o po to perskaičius netyčia pamačiau filmą pastatytą pagal knygą. visai nusivyliau ir gailėjausi , kad pamačiau :S
Mylintieji apglėbia tai, kas yra tarp jų, o ne viens kitą.
Kahlilas Gibranas
Kahlilas Gibranas
#10
Parašyta 12 sausio 2010 - 19:27

Skaitydama šią knygą, supratau, kaip reikia saugoti bei gerbti savo gyvenimą, nereikia pasiduoti ir pulti į bet kokius kraštutinumus, pats blogiausiais variantas prisipumpuoti vaistų ir vaikščioti apdujusiai.
Tai tikrai ne išeitis panaikinant depresijai ar blogai nuotaikai, reikia juk gyvenimą mylėti, juk mes esame reikalingi savo artimiesiems, kas būtų, jei taip visi ir nusižudytumėm.
Pasaulyje nebebūtų ne tik žmonių, bet ir gyvybės. Džiaukimes tuo ką turime ir kartoju dar kartą, mylėkime gyvenimą.
Džiaukimės, kad iš viso gyvename.
Tai tikrai ne išeitis panaikinant depresijai ar blogai nuotaikai, reikia juk gyvenimą mylėti, juk mes esame reikalingi savo artimiesiems, kas būtų, jei taip visi ir nusižudytumėm.
Pasaulyje nebebūtų ne tik žmonių, bet ir gyvybės. Džiaukimes tuo ką turime ir kartoju dar kartą, mylėkime gyvenimą.
Džiaukimės, kad iš viso gyvename.
Knyga - tai visas mano pasaulis.
#11
Parašyta 12 sausio 2010 - 22:52

Manau, kad versta pagal vaisų, kurie yra ir Lietuvoje pavadinimąDešimt balų Lietuvos knygų vertėjams. Net pavadinimo nesugebėjo išversti taisyklingai. Pagal tokį vertimą reiktų tarti Prozatsko karta.. Sulietuvino, bet ne iki galo.
O apie knygą, tai visada galvojau, kad depresija, tai žmonių išgalvota liga. Vat man prasta nuotaika savaitę, tai jau ir depresija. Mada. Bet kai paskaičiau ,,Prozaco kartą" tai pakeitė nuomonę, Supratau, kad žmonės TIKRAI gali būti blogai =)
Skristi.
Padangę skrosti.
Kristi.
Ant tavo skruosto
Padangę skrosti.
Kristi.
Ant tavo skruosto
#12
Parašyta 18 sausio 2010 - 19:33

Senokai skaičiau šią knygą, na pauglystėj kažkada, ir ji tada man paliko stiprų įspūdį. Antrą kart neskaičiau, o tokia knyga, kurios neskaitom antrą kart, pasirodo, pasak P.Vėberio neverta iš viso skaityti, bet aš tai manau, kad ji tikrai verta skaitymo, o ypač paugliams. 
O dėl depresijos tai aš visad maniau, kad tai liga ir kad ją reikia gydyt ir nors Čerčilis sakydavo, kad depresija tai tarsi juodas šuo, kuris jį visad seka išpaskos, bet aš manau, kad tai tirai netūrėtų būti nuolatinė žmogaus būsena ir jei sergama depresija, tai jokie pasakymai, kad reikia džiaugtis gyvenimu ir jį mylėt tai jau nebepadės ir viena išeitis ieškoti rimtos medicininės pagalbos.

O dėl depresijos tai aš visad maniau, kad tai liga ir kad ją reikia gydyt ir nors Čerčilis sakydavo, kad depresija tai tarsi juodas šuo, kuris jį visad seka išpaskos, bet aš manau, kad tai tirai netūrėtų būti nuolatinė žmogaus būsena ir jei sergama depresija, tai jokie pasakymai, kad reikia džiaugtis gyvenimu ir jį mylėt tai jau nebepadės ir viena išeitis ieškoti rimtos medicininės pagalbos.
#14
Parašyta 20 sausio 2010 - 14:15

Vartotojų skaito šią temą: 0
narių: 0, svečių: 0, slaptų narių: 0