
Ar gyvenimas yra....gražus?
#5
Parašyta 23 gruodžio 2009 - 23:50


Grožio sąvoką taip pat, kaip ir gyvenimo sąvoką kiekvienas matuojame skirtingai. Nėra pasaulinės užrašytos tiesos, todėl ir mes čia nuspręst kažko negalime. Tai tik mūsų nuomonės. Be to, viskas gi ir tampa gražu, negražu tik dėl mūsų požiūrio į tuos objektus. Manau, kad pasaulis kaip atskiras nuo individo objektas sudaro neutralią terpę, harmoniją. Jei dėtume ant svarstyklių blogus dalykus ir gerus, turėtų būti pusiausvyra. Kaip ir jin ir jang. Tiesiog be blogio - nesuprastume ir kas tas gėris, grožis. O į kurią pusę nusveriame tą svarstyklių padalą savo požiūriu - kiekvieno asmeninis reikalas.
Aš tai nelaikau gyvenimo nei gražiu nei negražiu, tai tiesiog gyvenimas, koks jis bebūtų. Svarbus, ypatingas, savotiškas, ramus - neramus, jo įvykiai gali būti gražūs, negražūs. Viskas pusiausvyra. Akimirkos būna žavingos, bet pats gyvenimas nėra tik viena akimirka, tai akimirkų suma. O sumoje yra ir teigiamų skaičių ir neigiamų skaičių.
#7
Parašyta 24 gruodžio 2009 - 11:53

(painiai aš čia, bet taip jau gavosi =D)
Man asmeniškai gyvenimas yra gražus. Kad ir kaip būtų, bet man jis gražus. Galima teigti, kad labai blogų dalykų ir nemačiau per tuos 18 metų, bet ir nesu karalaitė ant žirnio. Taigi, viską sudėjus, viską atėmus - gyvenimą vadinu gražiu =)
Padangę skrosti.
Kristi.
Ant tavo skruosto
#8
Parašyta 24 gruodžio 2009 - 14:01

Tačiau pažvelgus giliau, išlenda visi pasaulio baisumai- stichinės nelaimės, karai, vagystės, apiplėšimai, nužudymai, korupcija, nedarbas, nesantaika, netolerancija, netgi nepagarba kitiems.
tad meluoju sau, sakydama, kad gyvenimas gražus. gražus MANO gyvenimas, bet ne kitų, ne tų, kurie turi kentėti tų baisumų padarinius. ir visgi, patys žmonės, MES, prisideda prie to, kad daugelio gyvenimas būtų nebe toks gražus.. galbūt atrodysiu naivi, bet vis dar manau, kad žmonės gali pasikeisti. ir tada tikrai gyvenimas būtų gražus.
#9
Parašyta 24 gruodžio 2009 - 15:45

Šiuo metu man- gyvenimas gražus. Svarbiausia, kad turiu šeimą, Tikrų draugų, stogą virš galvos, ką valgyti.. gyvenu Lietuvoj, kurioje nepasitaiko nei didelių uraganų, nei žemės drebėjimų.. O ko daugiau gali reikėti?
Tačiau pažvelgus giliau, išlenda visi pasaulio baisumai- stichinės nelaimės, karai, vagystės, apiplėšimai, nužudymai, korupcija, nedarbas, nesantaika, netolerancija, netgi nepagarba kitiems.
tad meluoju sau, sakydama, kad gyvenimas gražus. gražus MANO gyvenimas, bet ne kitų, ne tų, kurie turi kentėti tų baisumų padarinius. ir visgi, patys žmonės, MES, prisideda prie to, kad daugelio gyvenimas būtų nebe toks gražus.. galbūt atrodysiu naivi, bet vis dar manau, kad žmonės gali pasikeisti. ir tada tikrai gyvenimas būtų gražus.
beveik viskam pritariu...
tik nelabai drįsčiau pritarti minčiai ,kad žmonės gali pasikeisti.
Taip kažkokia dalis gal ir gali, bet....
o gyvenimo prasme?
kiek ilgai galvodavau apie tai.
toks jausmas, kad mūsų gyvenimo prasmė ir yra tam gyventi ,kad ją suprastumėme...
#10
Parašyta 24 gruodžio 2009 - 17:06

#11
Parašyta 24 gruodžio 2009 - 17:42

Aš manau, kad ta pati "gyvenimo prasmė" susideda iš daugybės smulkmenų, daugybės įvykių ir viso gyvenimo. Kaip sakė Whoopi Goldberg:
We're here for a reason. I believe a bit of the reason is to throw little torches out to lead people through the dark.
#13
Parašyta 25 gruodžio 2009 - 14:57

#15
Parašyta 26 gruodžio 2009 - 19:58

#16
Parašyta 27 gruodžio 2009 - 13:32

tikiu. bet tik tokiu atveju, jei gyvenimo prasmė nėra ,,gyvename tam, kad mirtume'' . sužinojus tokią gyvenimo prasmę tikrai gyventi nepasidarytų lengviau, paprasčiau.. nors kita vertus,jei gyvenimo prasmė būtų būtent tokia, gal atsipūstume? į viską žiūrėtume kitaip?..
gal per daug atsipūstumėme?
#17
Parašyta 27 gruodžio 2009 - 14:09

Padangę skrosti.
Kristi.
Ant tavo skruosto
#18
Parašyta 27 gruodžio 2009 - 20:39

Daugelis filosofų gilinosi į klausimą: kodėl mes, žmonės, esame čia žemėje, tikiu viena, jog šis klausimas yra lygiai taip pat globaliai ir individualiai svarbus ir kaip ir globalinis atšilimas...
#20
Parašyta 27 gruodžio 2009 - 21:14

Taip.Iš esmės viskas teisingai.Kadangi pirma turi patikėti tuo, ką darai, kad padarytum sėkmingai tą darbą.Suprantama, jog čia yra daug niuansų.Sakykime, patikėti, jog aš gerai nuskusiu bulves man nėra sunku- ne toks čia jau ir sunkus darbas.Bet kaip rašė Mergiotė, jeigu gyvenimo prasmė yra daryti gera, ar aš lengvai patikėsiu, jog darydamas gera galiu kažką pakeisti.Juolab kai visuomenės nuomonė dažnai yra priešinga: visų vis vien neišgelbėsi ir t.t.Gal nuskambės banaliai, bet aš nematau kitos išeities kaip tik gyventi, nebijoti savęs išbandyti, rizikuoti, nepasiduoti ir tikėti tuo ką ir kodėl darai.
Bet aš truputį apie kitką.Man įdomu, kiek žmonių susimąsto, kokia yra gyvenimo prasmė.Keliu šį klausimą, nes jis man pasirodė vienu metu ypač aktualus, kai atsidūriau tokioje vietoje, kuri man netinka.Tuomet susimąsčiau, kad niekaip negalėčiau dirbti darbo, kurio nemėgstu.Ir tai natūralu.O toliau plėtojant šias mintis susimąstai, kokį darbą norėčiau dirbti ir koks to darbo tikslas? Uždirbti pinigų? Na, sakykime, juk ir tai nėra taip jau blogai.O kas toliau? Vaikai, šeima.Kas toliau? Finalą visi žinome, bet nejaugi tas gyvenimas taip jau ir praeina, jog galima sakyti net pėdsako nepalieki?
Vartotojų skaito šią temą: 0
narių: 0, svečių: 0, slaptų narių: 0