Temoje atsakymų: 152

[aleksita]

Gyvūnas irgi turi savo pavadinima, jei taipat turi jutimus, fizinius poreikius ir netgi mažą suvokimą.
Beto gyveni tam, kad paliktum kažką po savęs.

bet tie jutimai tik fiziologiniai, bet ne emociniai, gyvūnai nemąsto ir nepasirenka ar valgyti ar nevalgyti, jie daro tai- ką privalo daryti. o žmogus turi pasirinkimo laisvę.

be to, jūs prieštaraujate pats(i) sau iš pradžių sakydamas(a), kad gyvename tam, kad mirtume, o dabar jau sakote, kad gyvename tam, kad paliktume kažką po savęs. kur logika?

o jeigu gyvename tam, kad paliktume kažką po savęs, tai tas palikimas , jūsų manymu, egoistiškas pripažinimo troškimas, ar kažkoks kilnumas? ir ką jūs įsivaizduojate ,,palikti po savęs''?
Jūs kalbate apie nemirtingumą ar apie kažkokias materialines vertybes?
mano manymu tai netikslinga, nes kol žmogus nesuvoks, kad jis turi veikti dabarčiai, o ne ateičiai, tol jis nieko nepasieks, juolab ,,nepaliks nieko po savęs''.

[agnieskiuxxx]

Gyvenimas yra gražus, koks jis be butu lengvas ar sunkus. Juk iš kiekvienos situacijos išmokstame ką nors nauja.

[Hasisas]

Visų pirma: gyvenu ne savo noru.Tokia yra tiesa.Nepasirinkau- gyventi ar negyventi.Bet jei gyvenu- man patinka gyventi.Kitas dalykas, galvodamas, ką paliksiu ateičiai pamirštu dabartį...mano idealistinis tikslas būtų padėti šiandieniniam pasauliui, žmogui, kad ir per mediciną sakykim.Kas bus po manęs- man nesvarbu.

Ar nejauti paranoidinio asmenybės sutrikimo?

Gyvūnas irgi turi savo pavadinima, jei taipat turi jutimus, fizinius poreikius ir netgi mažą suvokimą.
Beto gyveni tam, kad paliktum kažką po savęs.

bet tie jutimai tik fiziologiniai, bet ne emociniai, gyvūnai nemąsto ir nepasirenka ar valgyti ar nevalgyti, jie daro tai- ką privalo daryti. o žmogus turi pasirinkimo laisvę.

be to, jūs prieštaraujate pats(i) sau iš pradžių sakydamas(a), kad gyvename tam, kad mirtume, o dabar jau sakote, kad gyvename tam, kad paliktume kažką po savęs. kur logika?

o jeigu gyvename tam, kad paliktume kažką po savęs, tai tas palikimas , jūsų manymu, egoistiškas pripažinimo troškimas, ar kažkoks kilnumas? ir ką jūs įsivaizduojate ,,palikti po savęs''?
Jūs kalbate apie nemirtingumą ar apie kažkokias materialines vertybes?
mano manymu tai netikslinga, nes kol žmogus nesuvoks, kad jis turi veikti dabarčiai, o ne ateičiai, tol jis nieko nepasieks, juolab ,,nepaliks nieko po savęs''.

Nė velnio aš sau neprieštarauju, tiesiog papildau mintį.

[Yoel]

Ar nejauti paranoidinio asmenybės sutrikimo?

Ne, šiuo atveju, įžvelgiu daugiau racionalų mąstymą.Bet ne neigimą!
Taigi, prašau parodyti, kur būtų tas paranoidiškumas, anot tavęs?

[Hasisas]

Ar nejauti paranoidinio asmenybės sutrikimo?

Ne, šiuo atveju, įžvelgiu daugiau racionalų mąstymą.Bet ne neigimą!
Taigi, prašau parodyti, kur būtų tas paranoidiškumas, anot tavęs?

Visų pirma laikai savo nuomonę visada teisinga, nors ir sutinki su kito vistiek jai prieštarausi. Visų antra tas tavo pomėgis prisikabint prie mažiausio trūkumo ar panasiai, surasčiau daugiau požymių bet turbut nueičiau iki narcisistinio asmenybės sutrikimo.

[Yoel]

Tai kiek aš tų sutrikimų turiu?

[aleksita]

Ar nejauti paranoidinio asmenybės sutrikimo?

Ne, šiuo atveju, įžvelgiu daugiau racionalų mąstymą.Bet ne neigimą!
Taigi, prašau parodyti, kur būtų tas paranoidiškumas, anot tavęs?

Visų pirma laikai savo nuomonę visada teisinga, nors ir sutinki su kito vistiek jai prieštarausi. Visų antra tas tavo pomėgis prisikabint prie mažiausio trūkumo ar panasiai, surasčiau daugiau požymių bet turbut nueičiau iki narcisistinio asmenybės sutrikimo.

ir man vis dar atrodo, kad jūs prieštaraujat sau, kadangi sakant jog žmogaus tikslas yra tik mirtis, tai kaip PAILIKIMAS po savęs gali būti kaip papildymas jūsų minties apie mirtį?

hasisas, man rodos, (nenoriu nieko įžeisti, bet jūs pradėjote) , kad tai, ką jūs dabar darote, yra tas sutrikimas paranoidinis, kadangi jūs pats padarėte visus dalykus , kuriuos išvardijote darant yoel.
galų gale aš galiu teigti, kad jums asmenybės sutrikimas, kadangi jūs sakote vieną, po to kitą ir dar man prieštaraujate sakydamas, kad papildote. ir manau reikia skirti domėjimąsi nuo įkyraus kabinėjimosi. tai mano nuomonė bet jūs man pagįskit kodėl tos mintys papildo viena kitą, o ne prieštarauja

[MyMa]

Žinoma, kad gyvenimas yra gražus Kodėl gi jis turėtu būt negražus? ;DDD

[katastrofa]

Spaudžiau TAIP vien dėl to, kad MAN jis yra gražus. As turiu namus, šeimą ir draugų. Turiu tokį malonumą (wtf?) eiti į mokyklą, mokytis, siekti kažko. Turiu galimybę nueiti į biblioteką ir perskaityti įdomią knygą. Turiu galimybę per vasaros atostogas pamatyti jūrą. Turiu galimybę valgyti ledus iki pažaliavimo. Aš turiu daug galimybių gyventi gyvenimą.
Tačiau.
Lazda turi du galus.
Gyvenimas nėra gražus tiems, kurie gyvena Etiopijos lūšnynuose ir neturi net vandens nusiprausti.
Jis taip pat nera gražus tiem, kurie serga. Pvz., vežiu. Kodėl gyvenimas turi atrodyti gražus,kai sergi? Galbūt čia kažkas sakys, kad tada gyvenimas kaip tik pasidaro gražesnis, kad viską matai kitomis akimis. Tačiau aš nesutinku. Abejoju, ar sugebėtum žvelgti į pasaulį optimistiškai ir su džiaugsmu, kai supranti, kai tai paskutinės valandos/dienos/mėnesiai žemėje.
Gyvenimas tikrai nėra gražus vienišam.
TAIGI, jei gyvenimas TAU yra gražus, tai nereškia, kad jis apskritai yra gražus. Juk jis gražus tik tavo mažam pasaulėlyje, bet ne visam pasaulyje.

[Yoel]

Tuomet natūralu, kad kyla klausimas: ar žmogus turi būti susispaudęs į savo mažą pasaulėlį, ar mąstyti globaliai?

[katastrofa]

Be abejo mąstyti globaliai. Gal kitiem yra kitaip. Bet man visuomet buvo skaudu del kitu žmonių, kurių net nepažįstu. Jei aš užsidaryčiau savo mažame pasaulėlyje, greitai jame neįtilpčiau ir mano pasaulėlis susprogtu Vien del to manau, kad žmonės turėtų turėti daug daugiau atjautos kitiems. Pats paprasčiausias pvz. yra patyčios mokykloje, kur dažniausiai yra engiami skurdesni vaikai. Pati puikiai prisimenu, kai mokykloje mokiausi, mano klaseje buvo tokia mergaite, neatmenu jau vardo. Jo gyveno žiauriai skurdžiai. Tikrai labai skurdžiai. Todel iš jos visada buvo tyčiojamasi. Ji buvo vadinama valkata, smirdale, ,,vaniučka" ir visaip kitaip. Sunku buvo nereaguoti i tai. Bet tada atsitinka kitas dalykas: kai visa klase yra prieš ją, sunku ją užstoti. Nes tada ir aš prisidėsiu prie ,,valkatų" būrio. Taigi tylėjau. Bet kai tik atsirasdavo proga, stengiausi jau padėti (per Kalėdas nuo mokyklos vakarėlio likdavo vaišių - nešdavau su drauge jai).
Na bet žodžiu, visas tas jos engimas, padarė didelę įtaką jos gyvenime. Dešimtoje klaseje ji paliko mokykla, nes pastojo. tai viska ir pasako.
Ir kaip matydama tokius dalykus, as galiu užsidaryti savo mažame pasaulyje?

[Le Meute]

Kiekvienas, žinoma, gražų gyvenimą įsivaizduojame skirtingai ir dažnas turime susikūrę tam tikrą gražaus gyvenimo modelį. Aš, pavyzdžiui, nežvelgiu į pasaulį su dideliu džiugesiu ir nesu iš prigimties optimistė gal greičiau pesimistė ir išvis esu didelė melancholikė, bet ar tai reiškia, kad gyvenimas man negali atrodyti gražus? Anaiptol ne, kaip kad gyvenimas gali atrodyti gražus ir nepagydoma liga sergantiems žmonėms ir vienišiems ir tiems kurie gyvena Etiopijos lūšnynuose, gyvenimas taip pat gali atrodyti gražus. Gal mums sunku tai suprasti, nes neturime panašios patirties ir tai neatitinka mūsų įsitikinimų, bet kartu reiktų suprasti, kad pasaulis didelis ir kokie įvairūs bei skirtingų kultūrų, papročių ir pažiūrų žmonės jame gyvena.
Dėl globalizacijos tai gyvenant šioje informacijos ir žinių visuomenėje to išvengt yra labai sunku ir kartais geriau mes žinome kas dedasi kitame žemyne nei kitoje gatvės pusėje. Aišku kiekvienas renkasi kaip į viską reaguoti ir ar išvis reaguoti. Ir kaip matau, tai tas globalumas skirtingai suprantamas, na pav. jei mąstyčiau apie problemas globaliai, tai tūrėčiau vykti į kokią Etiopiją ir bandyti jiems ten kažkaip padėt ar užtektų nestovėt po medžiu ir padėt engiamam klasiokui? Nuo kur prasideda tas globalus mąstymas, nuo mūsų kiemo, mokyklos ir ką tuomet apima mūsų mažas pasaulėlis?

[katastrofa]

Labai sudetinga suprasti tavo filosofijavimą suprantu tik tiek, kad galeciau atsakyti: TAIP, mes visi mąstome skirtingai.

[Yoel]

Nuo kur prasideda tas globalus mąstymas, nuo mūsų kiemo, mokyklos ir ką tuomet apima mūsų mažas pasaulėlis?

Kiekvienas turėtų nusibrėžti ribas.
Visgi, negalime nesutikti, kad šiandien tokiais jausmais kaip gailestis, užuojauta yra žaidžiama.Televizijos tai naudoja savo tikslas- graudi muzika, žiaurios nuotraukos ir užrašas- aukokite.Neabejoju, jog kiekvienam suvirpa širdis.Man taip pat, tačiau nesu nei vieno karto aukojęs(nesididžiuoju), tiesiog nepasitikiu tokiais dalykais.
Klausimas ,,ar gražus", labiausiai siejasi su harmonija.Tai ryšys tarp to, kas man gera ir bloga, galiausiai, kokį santykį sugebu išvesti.

[Teodoras]

Gyvenimas gražus žiūrint iš kurio taško žiūri, jeigu iš kairės, tai gali sakyti, kad gyvenime šio to trūksta, nepilnas komplektas yra ir pvz., o jeigu iš dešnės, tai kaip kažkada sakė toks garsus filosofas Paskalis ,,Žmogus kaip nedrė, kur papūs vėjas ten ir nulinks", tai perfrazuojant būtu, taip, kaip pasisuks gyvenimas vis tiek išgyvesniu ir apskritai nekreipiu dėmesiu nei kaip gyvenu, nei kam gyvenu nei su kuo gyvenu nei dėl ko...

[mermeladas]

nekreipiu dėmesiu nei kaip gyvenu, nei kam gyvenu nei su kuo gyvenu nei dėl ko...

O kodėl nekreipi dėmesio?

[Teodoras]

nekreipiu dėmesiu nei kaip gyvenu, nei kam gyvenu nei su kuo gyvenu nei dėl ko...

O kodėl nekreipi dėmesio?

Čia ne aš nekreipiu dėmesio, čia bendrai kalbu posakį perfrazuodamas... Aš tai kreipiu, kaip gi tikras senų konservatoriškų pažiūrų žmogus nesirūpins savo gyvenimo kokybę.

[Griūk_negyvas]

Gražus tuo, kad atminty išlieka gražūs, šilti prisiminimai, kad nežinai, kas gali nutikti rytoj - galbūt laukia maloni ir jausminga pažintis, koks nuotykis ir pan. Kaip ir visur, būna pakilimų ir nuopuolių, kas ir padeda suprast tikrąją laimės prasmę. Žmogus gali kurti, racionaliai mąstyti, tobulėti - tas mane ir žavi. O mintis, kad galiu mirt pačioj jaunystėj, net nupurto - tiek daug nepamatyto, tiek daug neišgyvento. Tad džiaugiuosi, kad man buvo suteikta galimybė gyvent.

[Teodoras]

O koks skirtumas kada mirsi šiandien, rytoj ar po tūkstančio metų, juk vis tiek neprisimsi nugyvento gyvenimo po mirties.

[Griūk_negyvas]

Žinoma, kad ne. Tačiau todėl ir reikia gyvenimą semti pilnom saujom, kad BŪDAMAS GYVAS galėtum juo mėgautis. O nuolat skųsdamasis, teigdamas, kad neverta gyvent, nes po mirties nieko neprisiminsi, žmogus tik save varžo, išsižada prasmingo gyvenimo. Kas taip mano - prašau, žudykitės, vis tiek niekas jūsų neprisimins, nes jūs gebat tik tyliai rezignuot.
Gyvenimas pats savaime nėra nei blogis, nei gėris - tik nuo mūsų pačių priklausys, koks jis bus.