Temoje atsakymų: 152

[Teodoras]

Aš kalbėjau ne apie žudymasi, o apie tai, jog nėra prasmės prisirišti prie gyvenimo, nes jis laikinas.

[F5c_wZ3_414e_X5]

Ji buvo vadinama valkata, smirdale, ,,vaniučka" ir visaip kitaip. Sunku buvo nereaguoti i tai. Bet tada atsitinka kitas dalykas: kai visa klase yra prieš ją, sunku ją užstoti. Nes tada ir aš prisidėsiu prie ,,valkatų" būrio. Taigi tylėjau.

Nu ir kas? Tai jau geriau prisidėt prie "valkatų", negu prie antisocialių fašistų su 0 empatijos būrio :@

[Yoel]

Aš kalbėjau ne apie žudymasi, o apie tai, jog nėra prasmės prisirišti prie gyvenimo, nes jis laikinas.

Tai būtų galima laikyti tiesa, tačiau, ar galima būti tokiu egoistu? Nereikėtų pamiršti, kad yra dar ir tokių, kurie tave myli.

[Teodoras]

Na ir ką tuo nori pasakyti?

[vvv2]

Na ir ką tuo nori pasakyti?

Gyveni ne "pats iš saves", gyvas esi dėka didelės meilės, kančios ir vilties visų tavo proainių...

[Teodoras]

Aš savo protėvius gerbiu ir vertinu, jų gyvenimai ir nusivylimai išties įsimintini, bet nesuprantu prie ko čia jie.???

[smilga]

Gyvenimo prasmė ir yra pats gyvenimas. Pritariu tam ir tuo vadovaujuosi. Pabrėžiu- gyvenimas, ne egzistavimas (kuo mes nesiskiriam nuo kitų mus supančių būtybių). Be abejo daugelį baugina mirtis. Suvokimas, jog tavęs jau nebebus ir viskas galiausiai baigta. Turbūt todėl daugelis siekia save įprasminti, laimėti amžinybę. Tačiau pati to nepripažįstu. Kadangi tokiu būdu prarandama savastis, nes tampama priklausomu nuo laiko tėkmės. Taip, galbūt aš nugyvensiu dar vieną iš daugelio, neįdomų, kitam galbūt suknistą gyvenimėlį, būsiu menka ir nežinoma, tačiau priklausysiu SAU ir mėgausiuosi tuo. Pripažįstu save kaip žmogų- kūrėją ir projektuotoją. Kuriu ir projektuoju save. Natūraliai. Kaip ir daugelis iš mūsų. Taip pat kaip mąstančią būtybę, todėl manau, kad kelti klausimus yra būtina. Ir visai nesvarbu, jog po keleto metų, galbūt net keleto sekundžių man to nereikės. Kad po daugelio metų būsiu nežinoma ir niekam nesvarbi. Bet jei aš sugebėsiu kiekvieną dieną mėgautis pasauliu, tiek jo grožiu, tiek absurdiškumu, tai man ir bus tas prasmingas gyvenimas.

Ir P.S. kodėl absurdiškas gyvenimas negali būti prasmingas? Karai, mirtys, rutina, mechaninis darbas ? Manau, ir tai turi savo prasmę.

[Jurgelis Spurgelis]

Labai gerai pasakyta:)

[smilga]

O man smagu, kad apskritai sulaukiau komentaro. Nes atrodė, jog visi išskyrus tą žmogų mano prisistatyme mane ignoruoja.

[Jurgelis Spurgelis]

Nemanau, kad kas nors tave ignoruoja:)Vasara gi, atostogos, pateisinama:))))

[lapinas]

Gyvenimo prasmė ir yra pats gyvenimas. Pritariu tam ir tuo vadovaujuosi. Pabrėžiu- gyvenimas, ne egzistavimas (kuo mes nesiskiriam nuo kitų mus supančių būtybių). Be abejo daugelį baugina mirtis. Suvokimas, jog tavęs jau nebebus ir viskas galiausiai baigta. Turbūt todėl daugelis siekia save įprasminti, laimėti amžinybę. Tačiau pati to nepripažįstu. Kadangi tokiu būdu prarandama savastis, nes tampama priklausomu nuo laiko tėkmės. Taip, galbūt aš nugyvensiu dar vieną iš daugelio, neįdomų, kitam galbūt suknistą gyvenimėlį, būsiu menka ir nežinoma, tačiau priklausysiu SAU ir mėgausiuosi tuo. Pripažįstu save kaip žmogų- kūrėją ir projektuotoją. Kuriu ir projektuoju save. Natūraliai. Kaip ir daugelis iš mūsų. Taip pat kaip mąstančią būtybę, todėl manau, kad kelti klausimus yra būtina. Ir visai nesvarbu, jog po keleto metų, galbūt net keleto sekundžių man to nereikės. Kad po daugelio metų būsiu nežinoma ir niekam nesvarbi. Bet jei aš sugebėsiu kiekvieną dieną mėgautis pasauliu, tiek jo grožiu, tiek absurdiškumu, tai man ir bus tas prasmingas gyvenimas.

Ir P.S. kodėl absurdiškas gyvenimas negali būti prasmingas? Karai, mirtys, rutina, mechaninis darbas ? Manau, ir tai turi savo prasmę.

visiskai pritariu. Tik, man keistai atrodo,kad kai kurie zmones is mazmozio ispucia dideli burbula.Nors zinoma kiekvienam savo beda yra didziausia

[Spalvota.]

Taip, tik reikia įžvelgti tą grožį. :)

[SakaiŽinai]

Ar gyvenimas yra gražus? Kaip kam.. Ir tik kažkurį laikotarpį.

[smilga]

Ar gyvenimas yra gražus? Kaip kam.. Ir tik kažkurį laikotarpį.

O Tau? Dabar.

[SakaiŽinai]

Ar gyvenimas yra gražus? Kaip kam.. Ir tik kažkurį laikotarpį.

O Tau? Dabar.

Ačiū, kad teiraujatės. Dabar. Ne. Nors vienareikšmiškai sunku ką nors vertinti. Yra dalykai, kuriais šiuo metu, kaip tik esu patenkintas. O ir būdamas kitokios nuotaikos, galėčiau pasakyti, kad gyvenimas vis dėl to, gražus. Tačiau taip nėra. Yra dalykai, kuriuos privalau keisti. O permainų metas, jau labai arti. Tad žiūrėsim į kurią pusę viskas pasisuks. O kaip Jums smilga, ar gražus..?

[Giedrius]

Yra dalykai, kuriuos privalau keisti. O permainų metas, jau labai arti. Tad žiūrėsim į kurią pusę viskas pasisuks. O kaip Jums smilga, ar gražus..?

Permainos, arti...?
Intuicija pokyčiams ar čia kažkas konkretaus?
Aš kai jaučiu jog reikalai nėra geri ir jie užsitęsė, pradedu jaust ir gyvent ta nuotaika kad kažkas visai neturkus labai pasikeis ar tai požiūryje, ar aplinkoje... Buvo ir nerimo nežinant ar į gerą...

[SakaiŽinai]

Yra dalykai, kuriuos privalau keisti. O permainų metas, jau labai arti. Tad žiūrėsim į kurią pusę viskas pasisuks. O kaip Jums smilga, ar gražus..?

Permainos, arti...?
Intuicija pokyčiams ar čia kažkas konkretaus?
Aš kai jaučiu jog reikalai nėra geri ir jie užsitęsė, pradedu jaust ir gyvent ta nuotaika kad kažkas visai neturkus labai pasikeis ar tai požiūryje, ar aplinkoje... Buvo ir nerimo nežinant ar į gerą...

Aš taip pat žinau, tą jausmą. O kartais pats jį ir susikuriu, pasakęs sau, kad nuo tos ir tos dienos turi
"viskas keistis" . O dabar, tai permainos konkrečios. Kita aplinka, kitas miestas, kita šalis, kiti aplinkiniai, kiti užsiemimai..

[cloudmaker]

Šiuo metu gyvenimas man tikrai atrodo gražus Kartais, kai blogai jaučiuosi, gyvenimas būna nelabai gražus. Žiūrint kaip jautiesi.

[Supernova]

man gražus ir ne kartais, o visada stengiuosi galvoti taip, kad kai nesiseka, tai tiesiog nesiseka, su grožiu tai nesusiję.

[devilrun]

panasiai, Supernova. Manau, kad klausimas, ar grazus, nera esminis. Svarbiau, ar idomu gal? O ar isvis verta tokiu dalyku saves klausti.