Temoje atsakymų: 152

[Lota]

Gyvenimas yra gražus. Pats gyvenimas, pati gyvybė yra gražus stebuklas. Kiekvienas savo gyvenimą išnaudojame vis kitaip ir vis kitaip jį priimame. Aš, savo galvoje turėjusi per daug pokalbių egzistencijos tema su pačia savimi, esu šiek tiek pasimetusi, bet vis vien manau, jog gyvenimas yra gražus. Tiesa, po tų ilgų 'pokalbių' su savimi priėjau išvados, kad gyvenimas - tai tik pradžia, dalis ilgos sielos kelionės, kurios tikslas ir finišas man dar nėra aiškūs. Bet dabar aš gyvenu, ir man gyvenimas yra gražus, ir nemanau, kad kažko labai galiuosi, nors gal vėliau gailėsiuos. Ką tik pamečiau mintį... Aš stengiuosi mėgautis tuom, ką turiu. Anksti išmokau daiktų, žmonių ir jausmų vertę, nieko per daug iš gyvenimo nesitikiu, tad daug nusivilimų taip pat netenka patirti. Kai išmoksti vertinti ką turi — tada gyveni laimingai. Kai supranti, kad yra žmonių, kuriems daug sunkiau negu tau — tada supranti tikrąją savo turtų (netiesiogine prasme) vertę. Aišku, jei visą gyvenimą taip nugyvensi nebūdamas savanaudis, būsi kone tobulas. Tai neįmanoma. Visą gyvenimą mokaisi gyvenimo meno. Aš taip dar tik mokausi, dar tik pradedu mokytis. Bet vien šioks toks suvokimas leidžia man matyti gyvenimo grožį. Taip, gyvenimas iš tiesų gražus. Jei jis tau atrodo negražus — padaryk jį gražų. Nežinau. Knygų skaitymas padarė mano nuotaikų kaitą gana nestabilia — tai šypsausi, tai liūdesys vėl apima, tad man taip pat dažnai būna liūdna ir gyvenimas atrodo kone beviltiškas (vėl kalti egzistenciniai klausimai), bet aš vis vien žinau, kad gyvenimas gražus. Tikrai tikrai

[Niekas]

Gyvenimas nėra nei gražus, nei negražus. Grožis neegzistuoja. Grožis tėra subjektyvus vertinimas kažko kas mums atrodo patraukliai, tad žmogus ar žmonės negali nuspręsti kas yra gražu, o kas ne.

[Teodoras]

Gyvenimas nėra nei gražus, nei negražus. Grožis neegzistuoja. Grožis tėra subjektyvus vertinimas kažko kas mums atrodo patraukliai, tad žmogus ar žmonės negali nuspręsti kas yra gražu, o kas ne.

ir taip gime Reliativumo teorija filosofiskai....

[whatever]

O, atleiskite, prie ko čia ta reliatyvumo teorija? Kaip ailiukas prie baltų chrizantemų?

[Teodoras]

O, atleiskite, prie ko čia ta reliatyvumo teorija? Kaip ailiukas prie baltų chrizantemų?

Kas toksai?????

Cia as ne apie ta realiativumo teorija kalbu, apie kuria visi zino. Yra kita: kur sakoma, jog pasaulis tera realiativus zmogaus suvokimas, Jog apskritai nera nieko kunisko ir nieko jausmingo. Pasaulis kaip ir pats zmogus tera dvasios veiksnys itakotas aukstesnes jegos, kuri ir norodo jam ka reikia jausti: pvz., grozi, laime ir panasiai. Realiativu t,.y nieko tikro.

[whatever]

Kita?..Kažkas naujo. O kas šios filosofinės teorijos(?) pradininkas?
Pė.es "Įtakotas/Įtakoti" yra nevartotinas žodis! Labai paprasta atsiminti, nes skamba kaip "kakoti".

[Teodoras]

Kita?..Kažkas naujo. O kas šios filosofinės teorijos(?) pradininkas?
Pė.es "Įtakotas/Įtakoti" yra nevartotinas žodis! Labai paprasta atsiminti, nes skamba kaip "kakoti".

cia as net nelabai zinau kas bet tai buvo madinga XIX a. prad. - viduryje...

[whatever]

Ghm, kėblu. O gal tuomet netyčia žinote, kokiam leidiny/knygoj galima rasti tekstų apie tai?

[Teodoras]

Ghm, kėblu. O gal tuomet netyčia žinote, kokiam leidiny/knygoj galima rasti tekstų apie tai?

As sito klausiausi seniai per viena paskaita, tai kazkiek idomumo delei uzsirasiau ir tiek....

[Niekas]

O, atleiskite, prie ko čia ta reliatyvumo teorija? Kaip ailiukas prie baltų chrizantemų?

Kas toksai?????

Cia as ne apie ta realiativumo teorija kalbu, apie kuria visi zino. Yra kita: kur sakoma, jog pasaulis tera realiativus zmogaus suvokimas, Jog apskritai nera nieko kunisko ir nieko jausmingo. Pasaulis kaip ir pats zmogus tera dvasios veiksnys itakotas aukstesnes jegos, kuri ir norodo jam ka reikia jausti: pvz., grozi, laime ir panasiai. Realiativu t,.y nieko tikro.

Deja mano požiūris ne toks...

[Teodoras]

bet panasus....

[Niekas]

Deja ne.

[Teodoras]

Deja ne.

deja, bet taip, bent jau is sono taip matosi....

[Griūk_negyvas]

Jei keli gyvenimui tiklus, turi kažkokią užsibrėžtą siekiamybę, tai dar galima teigt, kad gyvenimas prasmingas, bet jei lėtai rezignuoji - ką aš šiandien būtent ir darau-, tai toli gražu iki kažkokios gyvenimo pilnatvės. Ir šiaip žmogaus esybė tokia nepastovi, nuolat blaškoma permainingų vėjų, kaip kad nesėkmės, netektys ir pan., kas ir nuspalvina visa gyvenimą nykiom spalvom... Aišku, be visų tų nuopolių nepažintume tikrojo gyvenimo džiaugsmo, bet... šiuo metu aš tokioj skylėj, man toooks emo sindromas, kad vargiai tikiu, kad išauš gražesnis rytojus.

[mermeladas]

Jei keli gyvenimui tiklus, turi kažkokią užsibrėžtą siekiamybę, tai dar galima teigt, kad gyvenimas prasmingas, bet jei lėtai rezignuoji - ką aš šiandien būtent ir darau-, tai toli gražu iki kažkokios gyvenimo pilnatvės. Ir šiaip žmogaus esybė tokia nepastovi, nuolat blaškoma permainingų vėjų, kaip kad nesėkmės, netektys ir pan., kas ir nuspalvina visa gyvenimą nykiom spalvom... Aišku, be visų tų nuopolių nepažintume tikrojo gyvenimo džiaugsmo, bet... šiuo metu aš tokioj skylėj, man toooks emo sindromas, kad vargiai tikiu, kad išauš gražesnis rytojus.

Bet matai viskas yra dar blogiau, nei tu manai. Na.. jei tikėsime šia istorija:

For years, I have had my own version of the story of the expulsion from the Garden of Eden.  In my version, God appears before Adam and Eve, and tells them that they have disobeyed Him.  He admonishes them, and they will have to leave immediately.  Everything will be completely grotesque, grim, ghastly and gruesome outside of Eden.  God spares them no detail.  Adam and Eve, both crestfallen and fearful, prepare to leave, but God, feeling perhaps a little guilty for the severity of his decision, looks at them and says, “Yes, things will be bad out there, but I’m giving you self-deception so you’ll never notice.”

(turėjo būti quote, bet ir taip gerai atrodo, ania?)*source

Ghm, kėblu. O gal tuomet netyčia žinote, kokiam leidiny/knygoj galima rasti tekstų apie tai?

http://en.wikipedia....wiki/Relativism
arba kaip yra megėjų http://lt.wikipedia....i/Reliatyvizmas
related http://en.wikipedia....ki/Subjectivism

[Niekas]

Deja ne.

deja, bet taip, bent jau is sono taip matosi....

Jei man atrodys, kad tu šuo tu netapsi šunimi, tad tavo deja, bet taip visiškai neargumentuotas, turbūt gyveni manydamas, kad visi turi būti skirstimo į tam tikrus tipus ar turi būtinai vadovautis kažkokia žinoma ideologija.

Atsakymas griūk_negyvam tu teigi, kad gyvenimo prasmė yra, bet ją nurodai subjektyvia, šios forumo temos klausimas nėra subjektyvi gyvenimo prasmė, šnekama apie objektyvia gyvenimo prasmę, kuri neegzistuoja. Ir dar norėčiau pridurti, kad moralės jau ir taip pasaulyje nemažai, tad jau nebe originalu platinti tą patį.

[Lota]

Deja ne.

deja, bet taip, bent jau is sono taip matosi....

Jei man atrodys, kad tu šuo tu netapsi šunimi, tad tavo deja, bet taip visiškai neargumentuotas, turbūt gyveni manydamas, kad visi turi būti skirstimo į tam tikrus tipus ar turi būtinai vadovautis kažkokia žinoma ideologija.

Atsakymas griūk_negyvam tu teigi, kad gyvenimo prasmė yra, bet ją nurodai subjektyvia, šios forumo temos klausimas nėra subjektyvi gyvenimo prasmė, šnekama apie objektyvia gyvenimo prasmę, kuri neegzistuoja. Ir dar norėčiau pridurti, kad moralės jau ir taip pasaulyje nemažai, tad jau nebe originalu platinti tą patį.

Gyvenimas neturi prasmės? Rimtai? Nežinojau ;( Dabar darau labai kvailą dalyką, nes lendu ne į savo reikalus, bet čia net mano mažo intelekto užteks. Jei tavo gyvenime nėra prasmės, prašau, gyvenk beprasmiškai, bet nesakyk to, lyg tai būtų kokia visuotinai pripažinta tiesa. "Gyvenimo prasmė neegzistuoja?". Suprantu, kad tai tavo nuomonė, bet nebūk toks kategoriškas, nepritaikyk savo tiesų visiems aplinkiniams. Savo gyvenimo prasmės dar neatradau, bet tam ir gyvenu, kad atrasčiau. Šiuo metu mano gyvenimo prasmė yra surasti savo gyvenimo prasmę. Gal pasakiau kažką labai kvailo ar jau seniai žinomo, bet nemėgstu kategorizmo, jau tiesiog nagalėjau nutylėt.

Bahhh, visada ne laiku ir ne vietoj kišu savo trigrašį... |(

[Niekas]

Kiši subjektyvumus, kalbama ne apie subjektyvią gyvenimo prasmę, o apie objektyvią ir ji neegzistuoja. Ne tik aš gyvenu beprasmiškai, bet ir tu. Tai ne mano nuomone, tai tiesa, o pripažinimo, nežinau. Tiesiog siūlau pamėginti įrodyti gyvenimo prasmę. Ieškai nuliu. Gal tu religinga?

[Lota]

Negaliu patikėti, kad brendu į tą pačią upę antrą kartą... |( Dėl religingumo, tai pati nežinau. Gal labiau tikiu, nei netikiu. Kvaila manyti, kad mes patys aukščiausi, manau, kad yra kažkas aukščiau mūsų. Taip, visgi tikriausiai tikiu Dievu. Ar kažkuom. Esu gana silpnas žmogus kai kuriais apektais, tad noriu kažkuom tikėti. Turiu kažkuom tikėti. Neesu pakankamai stipri, kad pasikliaučiau tik savimi. Tad tikiu Dievu. Tikiu gyvenimo prasme. Nes jei netikėčiau, seniai būčiau nusišovusi Galbūt tavo teisybė, gal kalbu apie subjektyviąją gyvenimo prasmę. Negaliu įrodyti, kad objektyvi gyvenimo prasmė tikrai yra. Čia kaip mano pokalbis su drauge, bandėme įrodyti, kad iš viso egzistuojame. Susimovėm abi Visgi tikiu, kad gyvenimo prasmė yra. Atleisk, įrodymų neturiu. Kalba be argumentų ne kalba, bet... Gal čia saviapgaulė? Nežinau. Bet mano nuomonė yra tokia, kokia yra. Iš tavo pusės svarių argumentų taip pat nesulaukiau. Čia vienas iš amžinųjų klausimų, kurį kiekvienas anksčiau ar vėliau atsako pats sau. Galim ginčytis kiek norim, ir lažinuosi, kad nė vienas mūsų nebus teisus. Pats klausimas, matyt, subjektyvus. O šiaip man pačiai dar reikia daug metų nugyventi, kad tinkamai atsakyti į šiuos egzistencinius klausimus. Ir vis tiek atsakymas tikriausiai bus subjektyvus Nežinau. Tikrai nežinau. Esu pasimetusi, bet manau, kad toks pats pasimetęs tu ir visas likęs pasaulis.

[Teodoras]

Kiši subjektyvumus, kalbama ne apie subjektyvią gyvenimo prasmę, o apie objektyvią ir ji neegzistuoja. Ne tik aš gyvenu beprasmiškai, bet ir tu. Tai ne mano nuomone, tai tiesa, o pripažinimo, nežinau. Tiesiog siūlau pamėginti įrodyti gyvenimo prasmę. Ieškai nuliu. Gal tu religinga?

Gyvenimas beprasmis buti negali, cia jau tu gaudai veja laukuose. Gyvenimas turi prasme, is esmes mes gimstame su tam tikra prasme, uzkoduote kiekviename mumyse, cia gali tuo tiketi, gali netiketi, bet tiesa yra tokia. Be to gyvename, kad tobuletume, galbut ne tiek pats kunas, ar smegenys, nes vis tiek viena diena supusime ir prazusime, bet pati morale, pats dvasinis rysys, is esmes reikia sutikti, kad mes nesame vien tik kaulai ir mesa, kuria valdo neuronai ir elektronai smegenyse. Esti kazkas nematomo ir neapciuopiamo, kuris ir yra tas tobulejimo variklis. Butent del jo ir tobulejame. Nezinau, pagal kokia tu filosofija cia aiskini tokias nesamones, bet liepciau tau paskaityt tiek Vala, tiek, Platona, tiek Beikona ir tau visi jie patvirtins apie gyvenimo prasmes buvima. Ir cia visiskai nesvarbu esi tikintis ar nesi. Gyvenimas yra ideja, jo prasmes kaip tokios nera (as kalbu apie apciuopiama prasme), taciau esti prasme kaip ideja, mintis, suvokimas ir panaisiai.
Tie patys Masonai bei Rozenkreiceriai kalba apie gyvenimo tiksla, musu egzistesncija. Siulau susipazinti su Adamso konstitucija....