Temoje atsakymų: 101

[devilrun]

nieko kita apart egoizmo gal kiek per astriai, ne? Is esmes pritariu, nes siekis kazko pasimokyti, gauti, lygiuotis, galu gale - pasneket apie tai, kas idomu ar guli ant sirdies yra draugysciu pagrindas.

/pabega taip pat tyliai, kaip atsirado

nors ne, pala. Ar galima paklausti apie religines paziuras? As spejau susidaryti sioki toki vaizda, taciau noreciau isgirsti is taves, BET tai nera klausimas, i kuri privaletum atsakyti, kadangi tai - visiskai privatus dalykas. Bet jei turi upo, skelk.

[SakaiŽinai]

Manau, išvis nėra įmanoma visiškai ne egoistiška ir ne savanaudiška draugystė. Nors daugelis iš mūsų turime tikrus draugus, bet neapgaudinėjant savęs, atvirai pasakius, būna gyvenime situacijų, kaip mes pasielgiame savanaudiškai. Kalbu už visus, nes tas yra užkoduota žmogaus genuose. Taip pat, tikriausiai visi jaučiamės gerai, kaip padedame kitam (padarome gerą darbą). Ir dabar galvoju, ar tas irgi nėra savanaudiška. Žmogus padaro gerą kitam, ir gerai jaučiasi. Bet jei jis nesijaustų gerai, ar darytu tai..?

[devilrun]

gee, net Friends turejo epizoda, kuriame bande sugalvoti, ar yra geru darbu, kurie butu daromi ne is savanaudisku paskatu. :}

[Yoel]

Tik ar apskritai egzistuoja, kas nors neegoistiška?

Taigi net kai kalbama apie TIKRĄ draugystę, kai sakoma, jog tai visiškai dora ir gera iš esmės, aš neįžvelgiu nieko kita apart egoizmo ir naudos sau.

Tai atrodo, kad mūsų nuomonės sutampa, jog sunku įsivaizduoti kažką apsieinant be egoizmo.

Gal galėtum paaiškint, kodėl taip manai?

Čia klausimas dėl žmonos ir vyro?

[Yoel]

nors ne, pala. Ar galima paklausti apie religines paziuras? As spejau susidaryti sioki toki vaizda, taciau noreciau isgirsti is taves, BET tai nera klausimas, i kuri privaletum atsakyti, kadangi tai - visiskai privatus dalykas. Bet jei turi upo, skelk.

Labai platus klausimas religinės pažiūros.Smarkiai kito mano gyvenime, nuo netikėjimo iki tikėjimo, nuo abejonių iki besąlyginio tikėjimo.Man kelrodė žvaigždė yra Kristus.Negalėčiau pasakyti, kad pritariu kuriai nors konfesijai.Vadovaujuosi vien tai ką suvokiu apie Kristų ir čia ne tiek lemia Evangelijos, kiek kažkoks vidinis pajautimas.Manau, kad panašiai jautė Dostojevskis(dėl to labai jį mėgstu), galbūt yra žinoma citata, o jeigu kam nebus žinoma, tai pasidalinsiu iš vieno Dostojevskio laiško.Tai citata/mintis, kuri yra ir mano tikėjimo credo.
F.Dostojevskis iš laiško N.Fonvizinai:,,Tikėkime, kad nėra nieko gražesnio, tauresnio, mielesnio, protingesnio, drąsesnio ir tobulesnio už Kristų, ne tik nėra, bet <...> negali būti.Maža to, jeigu man kas įrodytų, jog tiesa ne Kristuje, norėčiau geriau pasilikti su Kristumi, negu su tiesa."

[smilga]

Taip, dėl žmonos ir vyro.

[Yoel]

Manau, kad šeimoje-vyras ir žmona turėtų būti ne tik partneriai, sutuoktiniai, bet ir geriausi draugai.
Bent jau taip įsivaizduoju, kad dėl savo mylimosios turi stengtis daryti viską, kad ji jaustųsi laiminga,o pats negalvoti apie atpildą.Tikriausiai idealizuoju.O gal taip ir būna...pirmas dvi savaites, paskui rutina, supratingumo troškimas, poreikių tenkinimas

[smilga]

Gerai. Tačiau ar, padarydamas ją laiminga, pats nesijauti kažko gavęs? Tos pačios laimės sau? Laimės, kad kitą pradžiuginai, kad kitam su tavim gera?
Bet kuriuo atveju, jei tikrai nuoširdžiai manai, jog tai santykių pagrindas, ir būsi pasiruošęs pats taip elgtis, aš slapta pavyduliauju tavo būsimai žmonai. O, mano nuomone, jei ir egzistuoja toks šiltas ir visiškai nuoširdus bendravimas, tai tik po ilgo ilgo gyvenimo kartu. Kai rutina ir visokie nusivylimai jau seniai abu palietę, bet jie vis tiek dar nori ir sugeba globoti viens kitą. Tik tokiu atveju pripažinčiau, jog tai, kaip elgiesi, yra tikra.

[Minerva]

Manau, kad šeimoje-vyras ir žmona turėtų būti ne tik partneriai, sutuoktiniai, bet ir geriausi draugai.
Bent jau taip įsivaizduoju, kad dėl savo mylimosios turi stengtis daryti viską, kad ji jaustųsi laiminga,o pats negalvoti apie atpildą.Tikriausiai idealizuoju.O gal taip ir būna...pirmas dvi savaites, paskui rutina, supratingumo troškimas, poreikių tenkinimas

jei nepyksit isiterpsiu. as del vyro ir zmonos kaip ir sutikciau, tik kitu kampu, o gal teisingiau tai butu tarp tevu ir vaiku. zodziu manau, jei yra sugebama isvengti kartu konflikto ir tevai su vaikais yra draugai, taip tevu meile vaikui gali buti neegoistiska. arba is vyro ir zmonos pozicijos judvieju rysys/draugyste vaiku klausimu ar bendros pastangos del vaiku gali buti neegoistiskas.

[smilga]

jei nepyksit isiterpsiu. as del vyro ir zmonos kaip ir sutikciau, tik kitu kampu, o gal teisingiau tai butu tarp tevu ir vaiku. zodziu manau, jei yra sugebama isvengti kartu konflikto ir tevai su vaikais yra draugai, taip tevu meile vaikui gali buti neegoistiska. arba is vyro ir zmonos pozicijos judvieju rysys/draugyste vaiku klausimu ar bendros pastangos del vaiku gali buti neegoistiskas.

Geras pastebėjimas.

[Teodoras]

Manau, kad šeimoje-vyras ir žmona turėtų būti ne tik partneriai, sutuoktiniai, bet ir geriausi draugai.
Bent jau taip įsivaizduoju, kad dėl savo mylimosios turi stengtis daryti viską, kad ji jaustųsi laiminga,o pats negalvoti apie atpildą.Tikriausiai idealizuoju.O gal taip ir būna...pirmas dvi savaites, paskui rutina, supratingumo troškimas, poreikių tenkinimas

Ne visada laiminga santuoka pradzioje tesiasi iki galo, daznai buna taip, kad suzivejimas, tampantis meile, veliau tampa isipareigojimu, tada butinybe, veliau kalte ir tai jau tampa prievarta del kurios gyvenama kartu. Daryti zmona laiminga ir visada jai pataikauti ne visada yra geriausias budas gyventi laimeje. Moteris ne trupantis meduolis, vien saldumu jos nepapirksi ir salia saves neislaikysi.

[Yoel]

Gerai. Tačiau ar, padarydamas ją laiminga, pats nesijauti kažko gavęs? Tos pačios laimės sau? Laimės, kad kitą pradžiuginai, kad kitam su tavim gera?
Bet kuriuo atveju, jei tikrai nuoširdžiai manai, jog tai santykių pagrindas, ir būsi pasiruošęs pats taip elgtis, aš slapta pavyduliauju tavo būsimai žmonai. O, mano nuomone, jei ir egzistuoja toks šiltas ir visiškai nuoširdus bendravimas, tai tik po ilgo ilgo gyvenimo kartu. Kai rutina ir visokie nusivylimai jau seniai abu palietę, bet jie vis tiek dar nori ir sugeba globoti viens kitą. Tik tokiu atveju pripažinčiau, jog tai, kaip elgiesi, yra tikra.

Visgi, turi egzistuoti altruizmas, be jo neįmanoma.
Žinoma, tu gerai sakai, kad jautiesi gavęs.Bet tai nėra egoistiška.Jeigu tu esi laimingas dėl to, kad kitą padarei laimingą, tai visų mažiausia egoistiška.
Taip pat galvojau rašyti apie tėvų ir vaikų santykius, bet pamaniau,kad tai pavojinga.Sunkiai įsivaizduoju koks bus požiūris į vaikus, kai jų turėsiu.Tik manau, kad tėvai rūpindamiesi vaikais, kad ir nekaltai tikisi kažko sau-kad jie patenkins jų lūkesčius,pavyzdžiui, profesinėje srityje, kad jie nepamirš jų senatvėje ir t.t.

Ne visada laiminga santuoka pradzioje tesiasi iki galo, daznai buna taip, kad suzivejimas, tampantis meile, veliau tampa isipareigojimu, tada butinybe, veliau kalte ir tai jau tampa prievarta del kurios gyvenama kartu. Daryti zmona laiminga ir visada jai pataikauti ne visada yra geriausias budas gyventi laimeje. Moteris ne trupantis meduolis, vien saldumu jos nepapirksi ir salia saves neislaikysi.

Visokių šeimų būna.Nėra namų be dūmų.Aš ne apie pataikavimą kalbu žmonai, kalbu apie žmogiškas pastangas artimiausią žmogų padaryti laimingą.Tai nėra pataikavimas, ar jos užgaidų tenkinimas, tai suprantamas noras, kad tas, kurį tu myli, būtų laimingas.

[Teodoras]

Gerai, bet tu pats sakei, kad turi stengtis padaryti zmogu laiminga... o jeigu tas zmogus gyvendamas su tavimi vis tiek nebus laimingas, jeigu jis ims jaust kad gyvena su tavim tik is pareigos, taciau skirtis nenores. Ir tu tai suprates vis tiek stengsiesi jam padeti ar veikiamas morales atsizadesi savo plano. Ta prasme jeigu myletum zmona besalygiskai, gyventum ja, o ji taves nemyletu ar tu ja laikytum ar skirtumeisi?

[Minerva]

as vistik manau, kad kai zmogus jaucias laimingas, nes padare kita laiminga yra labiau egoistiska(neva koks as geras, nors iki tikro egoismo toloka) nei santykiai tarp tevu ir vaiku. zinoma tevai viliasi, kad ju vaikai uzaugs dori, bus laimingi, turtingi, issilavine ir tt., taciau jei sie lukesciai neissipildo teviska/motiniska siluma, globa, ir geri norai vaikui nedingsta. visi kaliniai, narkomanai ir kiti neispilde lukesciu turi tevus ir netikiu, kad tevai ju nemyli, yra nusivyle jais, greiciausiai, bet vistiek myli.

[Yoel]

as vistik manau, kad kai zmogus jaucias laimingas, nes padare kita laiminga yra labiau egoistiska(neva koks as geras, nors iki tikro egoismo toloka) nei santykiai tarp tevu ir vaiku. zinoma tevai viliasi, kad ju vaikai uzaugs dori, bus laimingi, turtingi, issilavine ir tt., taciau jei sie lukesciai neissipildo teviska/motiniska siluma, globa, ir geri norai vaikui nedingsta. visi kaliniai, narkomanai ir kiti neispilde lukesciu turi tevus ir netikiu, kad tevai ju nemyli, yra nusivyle jais, greiciausiai, bet vistiek myli.

Kodėl būtinai reikia jaustis ,,koks aš geras, kad tiek padariau", čia kaip tik galima šią ribą peržengti ir laikyti tai laikyti natūraliu dal yku, pareiga, už kurią nėra atlyginama ir sakyti neva padarei kažką gero, stengdamasis dėl žmonos laimės, yra nusikaltimas.
O aš paklausiu, kas tada apskritai yra meilė vaikams?

Gerai, bet tu pats sakei, kad turi stengtis padaryti zmogu laiminnorga... o jeigu tas zmogus gyvendamas su tavimi vis tiek nebus laimingas, jeigu jis ims jaust kad gyvena su tavim tik is pareigos, taciau skirtis nenores. Ir tu tai suprates vis tiek stengsiesi jam padeti ar veikiamas morales atsizadesi savo plano. Ta prasme jeigu myletum zmona besalygiskai, gyventum ja, o ji taves nemyletu ar tu ja laikytum ar skirtumeisi?

Jeigu ji norėtų skirtis, pabandęs gelbėti santuoka, ir tikrai užtikrintas, kad jis bus laimingesnė be manęs, skirčiausi.Bet tik su tokia sąlyga, kad jai be manęs bus geriau.

[smilga]

Tik manau, kad tėvai rūpindamiesi vaikais, kad ir nekaltai tikisi kažko sau-kad jie patenkins jų lūkesčius,pavyzdžiui, profesinėje srityje, kad jie nepamirš jų senatvėje ir t.t.

Taip, žinoma, tokių atvejų būna.Tačiau tėvų meilė vaikams išlieka net po tokių dalykų kaip tavo minėtas užmiršimas senatvėje.

[Teodoras]

Ne, as ne tai turejau omenyje, jeigu ji nenoretu skirtis, bet tu matytum, kad ji gyvena su tavim tik is pareigos ar tu pats su ja skirtumeis, jeigu ji net nekalbetu apie tai. Ta prasme tu tik matai, kad jai su tavim blogai, taciau apie skirybas ji nekalba, bet tu ja mylete myli ir negali be jos...ar tada skirtumeis?

[Yoel]

Ne, as ne tai turejau omenyje, jeigu ji nenoretu skirtis, bet tu matytum, kad ji gyvena su tavim tik is pareigos ar tu pats su ja skirtumeis, jeigu ji net nekalbetu apie tai. Ta prasme tu tik matai, kad jai su tavim blogai, taciau apie skirybas ji nekalba, bet tu ja mylete myli ir negali be jos...ar tada skirtumeis?

Ne.Nematau reikalo, jeigu ji nenori, kodėl turėčiau.

[Teodoras]

Ne, as ne tai turejau omenyje, jeigu ji nenoretu skirtis, bet tu matytum, kad ji gyvena su tavim tik is pareigos ar tu pats su ja skirtumeis, jeigu ji net nekalbetu apie tai. Ta prasme tu tik matai, kad jai su tavim blogai, taciau apie skirybas ji nekalba, bet tu ja mylete myli ir negali be jos...ar tada skirtumeis?

Ne.Nematau reikalo, jeigu ji nenori, kodėl turėčiau.

Tada vadinasi esi pasiryzes kankinti zmogu...

[Yoel]

Bet jeigu ji nenori skirtis, tai kodėl turėčiau tai daryti aš?Netikęs palyginimas, bet įsivaizduok, jog matai žmogui su per mažom kelnėm, jos aiškiai jam spaudžia, bet negi tu prieisi gatvėje prie jo jėga jį nusivesi į parduotuvę, liepsi nusirengti ir nupirksi naujas kelnes?