Ir apie ką ji?Kaip tik dabar rašau knygą, jau esu kažkur įpusėjusi, nors tikslei net nežinau kiek rašysiu, bet manau nemažai, gal apie 300-400 psl.
Ar esate bandę kurti?
#62
Parašyta 15 kovo 2012 - 16:56
Ir apie ką ji?
Apie merginą kurios tėvui numirus ji apsigyvena pas tėvo sesę ir jos šeima. Ir tada viskas prasideda. Šeip ji yra egoistė, pikčiurna ir t.t., bet ten kur gyveno ankščiau ji elgdavosi dar pakankamai padoriai – jokių narkotikų, alkoholio ir vakarėlių. O nuvažiavusi ten ji susipažista su nekokios reputacijos mergina ir tada viskas prasideda. Nu žodžiu tokia labai gyvenimiška knyga, bent jau mano nuomone. O šeip tai nepagalvokit, kad šita knyga tik apie kažkokius balius. Ten yra ir meilės istorija ir labai didelė jų šeimos paslaptis, kuri bus išaiškinta tik pačiam gale ir dar daugiau. Tai tiek.
#64
Parašyta 02 spalio 2013 - 16:31
O aš esu bandžiusi kurti ir prozą, ir eiles su eilėraščiukais, ir komiksą. Dabar geriausiai man sekasi rašyti apysakas, nors nė vienos nesugebėjau pabaigti. Visgi nenuleidžiu rankų, turiu labai daug minčių, idėjų. Todėl, kai tik pabaigsiu gimnaziją, pulsiu prie darbo. Po to bandysiu siūlyti leidykloms.
Tiesa, turiu prisipažinti, jog rašau egoistiškai. Kuriu tik tai, kas mane pačią prikaustytų ir nebepaleistų tol, kol visko nesužinosiu. Suprantama, trokštu, jog ir kiti mano kūrybą pamiltų. Bet... jei pats nemylėsi savo kūrinio, tai kaip žadi padaryti, kad ir kiti jį pamiltų? :}
Vis dėlto linkiu sau ir kitiems valios, noro ir įkvėpimo kuriant. Manau, jo visiems, norintiems kurti, prireiks. :}
#65
Parašyta 31 sausio 2014 - 12:47
Aš idėjų turiu labai daug, deja, net ir tos, kurias įgivendinu, tada nebeatrodo tokios įdomios... Kuriu praktiškai tik prozą (na, yra pora eilėraščių, vienas iš jų kartu su tėčiu, bet jie abu vaikiški), apsakymus daugiausia, bet yra vienas ir ilgesnis kūrinys, gal apie 200 psl. Jis yra kaip ir baigtas, redaguotas perredaguotas, tik taisymai į kompiuterį dar nesuvesti.
"Mus žemino, bet mes nepažeminti. Pažeminti tie, kurie taip elgėsi." E. M. Remarque
#68
Parašyta 05 vasario 2014 - 19:38
Ką turi omeny "ar tai gali būti mano"? Jei klausi iš idėjinės pusės - taip. Visapusiškai tai yra mano. O jau kuo remiuosi yra asmeninis sprendimas priklausantis nuo situacijos. Tikrai nenorėčiau, kad čia ir dabar ponas Aristokratas apmėtytų mane visokiais filosofiniais klausimais, nes tikrai nesižaviu tokiais pokalbiais. Aš paprasta ir paprastai man kalbėti patinka
This is my design.
#69
Parašyta 08 vasario 2014 - 21:47
Pratęsiu pažinti, tai mano vienišas smalsumas, net mažame, vandenyno perle trokšta regėti pasaulio grožį. Aš ne pinigų prašau, o šilumos.
Manau tavo klausymas būtų atviras diskusijai, nes fantastika įdomus dalykas ir tu turi pakankamai gerą reakciją. O trumpai atsakius į klausimą. Mano supratimu tai Aš, Mano gyvenimas talpinantis begalinį gamtos pažinimą ir civilizacijos progreso - patirtį.
#70
Parašyta 11 vasario 2014 - 11:44
Aha. Nelaikau savęs ypatingai kvaila, tačiau šis atskymas mane suglumino. Iš pradžių.
Gal galima paklausti kaip pamatei mano reakciją? Tiesiog smalsumas ir susidomėjimas kokiais kriterijais remtasi. Na o kas liečia "asmeniškumo" klausimą tai galiu pasakyti, kad nelabai norėčiau įvardinti kūrybą kaip savo gyvenimą. Tikslu pavadinti drįsčiau, tačiau nemėgstu kai kažkokia specifinė veikla/hobis/aistra/kūryba apima visą. Tarkim, kasdienybę. Nemanau, kad tai normalu ir sveika. Vėl gi, aistra yra gerai, bet viskas turi būti su saiku ir "sveikame prote", nes asmuo turi domėtis daug kuo, gyvenimas turi labai daug visko pasiūlyti, tad žvilgsnį nukreipti tik į vieną sritį yra gan kvaila.
This is my design.
#71
Parašyta 16 vasario 2014 - 18:09
Mažai tave pažįstu, bet būtent tavo domėjimasis ir abejingumas kartu sudėjus nepasitraukia į šalį, kaip pasinaudojus prietaisu ar suvartojus komfortą įvertintą pinigais. Manau priešingai, tu žvilgčioji į dangaus kūnus. Sutinku su tavim, kad kūryba būna kaip tikslas, bet čia norėčiau papildyti atgaivinant Vakarų kultūros tradiciją: jeigu Aš siekiu būti laisvėje, tada Mano žmogiška prigimtis išsiskleidžia dabartyje santykiu su istorija, su menu, tai būtų Mano rūpestis išsaugoti žmogiškumą. kaip rašė Paskalis: Žmogus yra nendrė, tačiau mąstanti nendrė. O ar nendrė blaško vėjas?
#72
Parašyta 17 vasario 2014 - 12:34
Sunku man su Tavimi kalbėti. Kažkaip nesu linkusi ir pratusi prie išvedžiojimų kai viską galima pasakyti paprastai ir aiškiai. Tačiau teks man tau pritarti. Žmogus mąsto, žmogus gyvena. tačiau jis neturi būti kaip akmuo šalikėjėle. Jis turi kaip augalas stiebtis į saulę ir skleisti žiedus. Kokie tie žiedai bus - priklauso nuo pačio žmogaus. Ar tai bus knyga, daina, pastatytas namas ar užauginti vaikai.
This is my design.
#73
Parašyta 25 vasario 2014 - 19:35
Aš čia be jokio įžeidimo. Jeigu viskas būtų paprasta, iliuzija atrodytų tokia reali, tokia, kad žmogų sudarančios jėgos, kaip brandumas imtų silpti, o iliuzionistas šnekėtų apie buitinių daiktų turėjimą, esą tai naudinga visiems po lygiai, kaip gyvenimo tikslą. Manau būtų gerai pasidomėti ar šis turėjimas suteikia laimę. Taigi, kaip tau ir man atsiranda namas, knyga, daina, vaikai? Nejaugi šitas tavo namas, knyga, daina, vaikai yra duotas man toks vienodas. Ne, nes to nematau. O gal paprastumas slypi poetinėje kalboje?
#74
Parašyta 18 liepos 2018 - 14:13
Pati kūriau mokykloje, manau tam įtakos turėjo mokytojų paskatinimas, nes puikiai rašiau. Dalyvavau rašinių konkursuose, laimėjau keletą apdovanojimų su savo eilėraščiais, kas man kaip paauglei tuo metu buvo labai didelis įvertinimas, Deja, bet dabar meno sritį apleidau, bet tikiuosi, kad rasiu jai laiko laisvalaikiu, nes kurti visada norėjau ir noriu iki šiol
Vartotojų skaito šią temą: 0
narių: 0, svečių: 0, slaptų narių: 0