Temoje atsakymų: 9

[Brownas]

Antanas Škėma – vienas žymiausių katastrofinio modernizmo atstovų, vienas reikšmingiausių XX a. lietuvių literatūros novatorių.

Antanas Škėma gimė 1910 m. (pagal gimimo liudijimą 1911 m.) lapkričio 29 d. Lodzėje, Lenkijoje, kur jo tėvas buvo išsiųstas mokytojauti. Iki pirmo pasaulinio karo šeima ten ir gyveno, vėliau Rusijoje ir Ukrainoje, kur Škėma iš arti susidūrė su revoliucijos meto žiaurumais. 1921 m. šeima grįžo į Lietuvą. Antanas Škėma mokėsi Radviliškio progimnazijoje, Aušros gimnazijoje Kaune. 1929 m. įstojo į Lietuvos universiteto medicinos fakultetą, 1931 m. perėjo į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto teisės fakultetą. 1935 m. įstojo į V.Sipavičiaus-Fedoto vadovaujamą dramos studiją. Dar būdamas joje, Škėma jau buvo priimtas į Kauno Valstybės teatrą. Ten vaidino nuo 1936 iki 1940 m., 1940-1944 m. dirbo aktoriumi ir režisieriumi Vilniaus Valstybės teatre. A. Škėma vaidino beveik visuose tuo metu statytuose spektakliuose. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, dirbo įvairius fizinius darbus (fabriko darbininkas, lifto aptarnautojas), vaidino ir režisavo išeivijos teatrų trupėse, dalyvavo kultūriniuose sambūriuose, rašė meninę prozą, dramaturgiją bei literatūros kritiką. 1960-1961 m. dirbo Vienybės redakcijoje. Žuvo autokatastrofoje 1961 m.

Škėmos kūryba labai autobiografiška: pagrindiniuose jo kūrinių herojuose dažnai galima išvysti paties rašytojo bruožus, dažnai minimi Kaunas, Ukraina, kur A. Škėma praleido vaikystę ir jaunystę, vaizduojami miestai, kuriuose jis gyveno vėliau. Baltos drobulės pagrindinis veikėjas Antanas Garšva dirbo liftininku, kaip ir pats Škėma. Jo kūrybai būdinga ironija, autoironija, groteskas, siurrealistinė poetika (iracionalūs vaizdai, alogizmas, pasąmonės srautas su praeities fragmentais, vizijom, sapnais) rodo psichologinę ir filosofinę neviltį. Autorius atsisako klasikinių prozinio pasakojimo bei draminės kalbos formų – aiškios išorinio ir vidinio pasaulio srities, laiko, erdvės, vientisumo, nuoseklaus siužeto. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jo gali pasirodyti tai tik neapgalvotas sąmonės srautas, valdomas atsitiktinių impulsų ir subjektyvių nuotaikų .Tačiau įsigilinus pastebimas apgalvotas planas, randamos nuorodos į kultūros ženklus, į Bibliją, mitologiją, filosofinius kūrinius. Todėl norint suprasti Antano Škėmos kūrybą, reikia nemenkos erudicijos. Rašytojo kūryboje jaučiama vakarų kultūros įtaka. Jis pats teigė, jog lietuvių meninis žodis turėtų pasiremti šiuolaikiniu Vakarų mentalitetu, kurį formuoja S.Freudo ir C.Jungo teorijos, I.Stravinskio ir B.Bartoko muzika, P.Picasso ir S.Dali tapyba, A.Rimbaud ir E.Poundo poezija, F.Kafkos ir A.Camus proza.

Škėmos knygos pirmiausia buvo išleistos Vakaruose, o tik daug vėliau Lietuvoje, nors pirmoji jo drama Julijana buvo parašyta dar Vilniuje. Vienintelis romanas Balta drobulė susilaukė didelio populiarumo jau šiais laikais.


Bibliografija:

Nuodėguliai ir kibirkštys : novelės. - Tübingen : Patria, 1947 (Kirchheim-Teck : A. Gottliebs a. J. Osswaldas Buchdruckereien). - 128 p.
Šventoji Inga. - Chicago : Terra, 1952. - 226 p.
Žvakidė : dviejų veiksmų vaidinimas. - Brooklyn : Darbininkas, 1957. - 101 p.
Balta drobulė : romanas. - London : Nida, 1958. - 192 p.
Apokaliptinės variacijos. - Čikaga, 1970. - 45 p.
Raštai. - Chicago : A. Škėmos raštų leidimo fondas, 1967-1985. - 3 t.
Rinktiniai raštai / [parengė Algirdas Landsbergis... [et al.]. - Vilnius : Vaga, 1994. - 2 t.
Saulėtos dienos: [apysaka]. Vilnius: Baltos lankos, 2003. 92 pp.

[Inesss]

Skaičiau jo ,,Balta drobulė'' - patiko

[Mergiote]

Kai lietuvių mokytoja pasakė, kad tai po Donelaičio ,,Metų" antras tikrai vertas dėmesio lietuvių kūrinys, pagalvojau, kad bus jį sunku (švelniai tariant). Bet nustebau. Vos paėmiau skaityti, įtraukė, nebuvo nuobodu. Gera knyga, Tikrai verta dėmesio =)

[Yoel]

Manęs ,,Balta drobulė" labai nesužavėjo...bet teko susipažinti su A.Škėmos asmenybe- paliko įspūdį.

[Mergiote]

Manęs ,,Balta drobulė" labai nesužavėjo...bet teko susipažinti su A.Škėmos asmenybe- paliko įspūdį.

Asmenybė įdomi, dar sutapimų ir tokių keistų dalykų kupinas likimas ir gyvenimas =) šiek tiek panaši į Garšvos iš Baltos drobulės =)

[Brownas]

Gal dėl to, kad "Baltoje drobulėje" yra daug Škėmos autobiografijos faktų.

[Mergiote]

Žinoma, kad dėl to =)

[whatever]

Pamačiau jo pavardę ir iškart šypsena veide bei noras versti jo "Baltą drobulę". Tai dar vienas rašytojas, kurį statau į savo mėgiamiausių rašytojų gretas. O jo "Balta drobulė" - kol kas vienintelė knyga, kurią šitaip esu 'apsivijusi'. Nesinori paleisti. Nėra čia dėl ko ir bepostringauti. Šedevras.Man tai rimtų rimčiausias šedevras. Labai anksti su "Drobule" susipažinau, ir kuo daugiau skaitau, tuo daugiau pamatau, suvokiu. Esu skaičiusi ir kitų Škėmos kūrinių. Be abejo, paliko įspūdį. Tas jo kandumas, kone cinizmas, absurdo kūrimas, jo veikėjų mąstymas.Vėlgi, kaip ir prie Kafkos, galiu priklijuoti etiketę "Myliu".

[Faint]

Geriausias. Mylimiausias. Artimiausias siekis, perskaityt viską ką jis parašė per neilgą kūrybos laikotarpį... (aišku, tai kas išleista). "Baltą drobulę" skaitau šiuo metu trečią kartą. Kaskart kitaip nuteikia. Baigėm mokykloj jį dabar. Viską vėl kitaip supratau. Man Škėma tikras etalonas, guru ir visoks kitoks. Labai patiko "Pabūdimas". Skiriasi nuo drobulės, bet Škėmiška ta rašysena išlieka, o tai žavi iki pat sielos gelmių.

[Evoliucija]

Tikrai vienas geriausių rašytojų. "Baltą drobulę" skaičiau apie 4 kartus, neskaičiuojant visų ištraukų. Tiesiog visa pasaulėžiūra ir mintys tokios savitos. Galima skaityti ir skaityti. Antaną Škėmą tikrai laikyčiau vertu tarptautinio pripažinimo. Ir dar kokio...