Peršokti prie turinio

Nuotrauka

Salomėja Nėris


  • Prašome prisijungti, kad galėtumėte parašyti atsakymą
Temoje atsakymų: 12

#1
Karolis

Karolis

    Forumo dvasia

  • Moderatoriai
  • 1.454 Pranešimai:
Didžiausi lietuvių poezijos pasiekimai paprastai siejami su jos vardu. Salomėja Nėris (tikr. Bačinskaitė-Bučienė) gimė pietvakarių Lietuvoje, Kiršuose, Vilkaviškio rajone, netoli nuo Juozo Tysliavos, Bradūno gimtinių. Nelabai toli nuo Tolminkiemio. Baigė Vilkaviškio gimnaziją, Kauno universitete studijavo lituanistiką ir germanistiką. Mokytojavo Lazdijuose, Panevėžyje, Kaune. 1941 - 1944 metus praleido Rusijoje - Ufoje, Penzoje, Maskvoje. Mirė Maskvoje, palaidota Kaune, Karo muziejaus sodelyje, 1992 metais perlaidota Petrašiūnų kapinėse.

Salomėjos Nėries kūryba tobulai atitinka lyrikos sampratą, susiformavusią romantizmo epochoje, galiojusią visą 19 amžių. Vėliau lyriškumas, lyrizmas tapo bendresne literatūros ypatybe, nebesutampančia su literatūros rūšies ribomis: kalbama apie prozos arba dramos lyriškumą.

Salomėjos Nėries lyrikoje aiški pati lyriškumo esmė: tiesioginis, atviras, nuoširdus kalbančiojo „aš“ atsivėrimais. Eilėraštis konstatuojamas taip, jog susidaro įspūdis, kad jis yra paties autoriaus lyrinė išpažintis. Tokia lyrika dažnai ir vadinama išpažintine. Nėries lyrikai būdingas dainiškumas, pagrįstas pakartojimais, paralelizmais, metrinių formų simetriškumu; melodingumas, kylantis iš gausių sąskambių, nepaprastai subtilios intonacijų įvairovės.

Pirmoji knyga „Anksti rytą“ (1927) - jaunatviškų svajonių, ilgesių, džiaugsmų eilėraščiai, kurių talentingumą pripažino visi kritikai (tarp jų Mykolaitis - Putinas). Poetė išaugo ateitininkų aplinkoje, ji priklausė Putino globojamam jaunų literatų būreliui, iš kurio netrukus susiformavo ateitininkų „Šatrijos“ draugija. Nėries literatūrinė dirva - simbolistų (Putino, Sruogos, Fausto Kiršos), impresionistų (ankstyvoji Kazio Binkio, taip pat Tysliavos) poezija.

Antrasis eilėraščių rinkinys „Pėdos smėly“ (1931) praturtina Nėries kūrybą dramatiškais meilės motyvais, socialinių kontrastų poetinėmis įžvalgomis, romantiniu protestu prieš gyvenimo banalybę ir lėkštumą. Tuo pačiu metu įvyksta staigus posūkis poetės biografijoje: ji nutraukia ryšius su katalikiškąja aplinka ir suartėja su avangardiniu revoliuciniu „Trečio fronto“ sąjūdžiu, patraukta socialinio teisingumo ir visų žmonių brolybės idėjų (ji žavisi Liudviko van Bethoveno (Beethoven) Devintąja simfonija ir jos finale skambančia „Ode džiaugsmui“: „Apsikabinkite milijonai!“). Knyga „Per lūžtantį ledą“ (1935) siejasi su minėtu biografijos lūžiu, kuris jos kūrybai, deja, nebuvo produktyvus.

Pastovesni ryšiai su trečiafrontininkais neišsilaikė. Liko tik nepakitęs poetės socialinis jautrumas, svetimumas miesčioniškos buities banalybei. Susituokusi su skulptoriumi Bernardu Buču, ji kurį laiką pragyvena Paryžiuje, kuris palieka pėdsaką jos kūryboje (eil. „Dvidešimt sū“ ir kt.). 1938 metais išeina rinkinys „Diemedžiu žydėsiu“, už kurį jai suteikiama Lietuvos Respublikos valstybinė premija. Tai Nėries poetinės brandos viršūnė, kur jungiasi emocinė gelmė, nuostabus žodžio vaiskumas, užburiantis melodingumas. Rinkinyje dominuoja egzistencinė žmogaus būties, gyvybės ir mirties, problematika, panteistinis žemės jausmas, motiniškumo išgyvenimas („lopšinės lyrizmas“; - Donatas Sauka). Organiškas tautosakos jutimas, sulydytas su individualia pasaulio pajauta, yra jos poezijos savitumo vienas giliausiųjų požymių. Universali žmogaus siela skleidžiasi gimtojo krašto dainų ir pasakų motyvais, gamtos vaizdais, gimtosios kalbos intonacijomis. Nėris įsijungia į ketvirtojo dešimtmečio neoromantikų kartą. Šalia Jono Aisčio, Antano Miškinio, Bernardo Brazdžionio ji yra iškiliausioji anų metų poetė. Netrukus (1940) ji dar parašo ciklą Iš M.K. Čiurlionio paveikslų, eilėraštį „Akmenėlis turi šaltą širdį“, poemą „Eglė, žalčių karalienė“.

Paskui - lūžtantis ir griūvantis pasaulis įtraukia į pragaišties sūkurius. Okupacinė valdžia ieško poeto, kuris Kremliuje pašlovintų Lietuvos aneksiją. Pavyksta jos išvengti Borutai, Brazdžioniui. Našta krinta ant trapių Nėries pečių. Ji palūžta, o gal jos širdyje tebebuvo gyvos socialinės ir politinės iliuzijos. Ji tampa oficialia režimo poete. Be Poemos apie Staliną, parašo dar apologetinių, režimą šlovinančių eilėraščių. Prasidėjus Vokietijos - SSSR karui, ji su mažu ligotu sūneliu atsiduria chaoso ir mirties verpetuose - tolimose prieuralės stepėse (Ufoje, Penzoje), speige ir pusnynuose, paskui - Maskvoje. Kuriama tragiška, skausminga poezija - tas pats prieškaryje atrastas trapus, melodingas žodis išsako pasiilgtos tėvynės vizijas, išpažįsta netektį, atgailą, užuojauta, meilę, viltį, įvardija kraupią karo realybę, taria seseriškos ir motiniškos atjautos, suraminimo, padrąsinimo žodžius mirtinai išvargusiam, nuolatos mirties akistatoje esančiam kariui. Bet nepavyksta išvengti ir ideologinės bei politinės konjunktūros gniaužtų, oficialios, svetimos retorikos pėdsakų. Labai taikliai yra pastebėjusi Daujotytė: „Salomėjos Nėries likimo apmąstymai gali duoti postūmių tragiškajai lietuvių literatūros istorijai. Salomėja Nėris pradeda baugiąją asmenybės susidvejinimo, dvilypumo liniją, kuri vėliau - nuo pokario metų iki devintojo dešimtmečio pabaigos taps dramatiška kuriančiųjų žmonių situacija. Pusę amžiaus nemažai daliai Lietuvoje ir jos viešumoje likusių ir kūrybos darbą dirbusių žmonių pasaulis tapo šizofreniškas, t.y. suskilęs pačioje gelmėje, pačioje pirminėje situacijoje. Salomėja Nėris yra tarybinė poetė ne tik arba ne tiek oficialiųjų arba privalomųjų temų kūriniais, kiek šios baugiosios, dvilypės situacijos pradžia ir jos išgyvenimu.“

1944 metų rudenį poetė grįžta į karo nusiaubtą Lietuvą, randa sudegusią, tuščią tėviškę. O 1945-ųjų pavasarį jau pati atgula į mirties patalą. Paskutinėmis dienomis ją pasiekia nauja, dar spaustuvės dažais kvepianti knyga „Lakštingala negali nečiulbėti“, kurią ji atstumia su karčiu nusivylimu: tai ne jos knyga, o leidyklos pertvarkyta, neatitinkanti jos paskutinės valios. Autentiškas tekstas su autentiška antrašte - „Prie didelio kelio“ - pasirodo tik Nepriklausomoje Lietuvoje 1994 metais.

Nėris yra viena iš lietuvių poezijos viršūnių, jos tradicijos vaisingai skatino Pauliaus Širvio, Degutytės kūrybą. Tačiau taip pat tiesa, kad ji buvo nekūrybiškai ir lėkštai imituojama daugybės epigonų. Tokia yra didelių poetų dalia (taip pat ir Maironio!). Dabarties literatūrinis skonis vertina kitokio tipo poezija: jis nemėgsta atviro emocingumo, spontaniškumo, dailaus vaizdo, dainingų intonacijų. Poezija renkasi šiurkštų, šokiruojantį vaizdą, šnekamosios kalbos intonacijas, žaismę ir ironiją. Tačiau išpažintinė lyrika, dainingoji, grynoji lyrika yra neišnykstanti vertybė, kurią ir šiandien žmogus stebi su melancholiška nostalgija. Ji daug kam yra graži, kaip ir senovės Kinijos gamtinė poezija arba trapūs japonų haiku.
  • 0

#2
gile

gile

    Skaitytojas (a)

  • Nariai
  • 233 Pranešimai:
  • Miestas:Vilnius
  • Dabar skaitau:F. Schiller „Laiškai apie estetinį žmogaus ugdymą“
Gal kas nors žinot eilėraštį apie cigaretę?
Lietuvių mokytoja buvo užsiminusi apie tokį, ir daar vis prisimenu, bet kaip ir neteko niekur sutikt...
Įdomu, už ką gi ta lietuvių mokytoja gavo papeikimą (mokykloj sovietmečiu per skaitovų konkursą padeklamavusi tokį kūrinį...)
  • 0

#3
QuArtZ

QuArtZ

    Skaitytojas (a)

  • Nariai
  • 115 Pranešimai:
  • Miestas:Vilnius
Kaip tik pirmadienį rašau interpretaciją iš šios poetės kūrybos. :)
įdomu kaip man gausis, šiaip poezijos nelabai mėgstu, tačiau Nėris kažkaip visai "suėjo"
  • 0
Gyvenimas yra per trumpas ar per ilgas, kad leisčiau sau tokią prabangą kaip netinkamai gyventi.

#4
gile

gile

    Skaitytojas (a)

  • Nariai
  • 233 Pranešimai:
  • Miestas:Vilnius
  • Dabar skaitau:F. Schiller „Laiškai apie estetinį žmogaus ugdymą“
...ir pasijutau vėl truputį sena :) Bet, kai mes mokėmės mokykloj apie Salomėją, tai atsimenu net hitais keli eilėraščiai patapo - pvz. Alyvos tapo hip hopo ritmo melodija, kurią dar ir dabar dažnai prisimenu :)
  • 0

#5
QuArtZ

QuArtZ

    Skaitytojas (a)

  • Nariai
  • 115 Pranešimai:
  • Miestas:Vilnius
Man ėmė labiau patikti jos poezija ,kai daugiau sužinojau biografijos.
Kai pasigilinau apie ją, kai daugiau ir mokytoja papasakojo, tai ir jos eilėraščiai nebeatrodė tokie nuobodūs.
Bet vistiek, neesu poezijos šalininkė ir gal būt tokia nebūsiu :)
  • 0
Gyvenimas yra per trumpas ar per ilgas, kad leisčiau sau tokią prabangą kaip netinkamai gyventi.

#6
Cenerentola

Cenerentola

    Intelektualas (ė)

  • Nariai
  • 647 Pranešimai:
  • Miestas:Kaunas
Kad silpna ta Nėries poezija,moteriška tokia,jausminga..Nepykit ,jos mylėtojai,bet aš nė už ką 'didele poete' nevadinčiau.Čia asmeninė nuomonė.
  • 0
Mes patys sprendžiame, kada mums skauda.
[Per Petterson]

#7
QuArtZ

QuArtZ

    Skaitytojas (a)

  • Nariai
  • 115 Pranešimai:
  • Miestas:Vilnius
na gal nėra ten tokia jau "stipri" poezija jos.Tačiau asmeniškai man buvo tikrai sunku interpretuoti jos eilėraščius. Paskutinio rinkinio, tai dar dar.
Bet kai davė iš pirmojo.. Tai "gimdžiau" tuos suknistus 400žodžių.
  • 0
Gyvenimas yra per trumpas ar per ilgas, kad leisčiau sau tokią prabangą kaip netinkamai gyventi.

#8
Lota

Lota

    Skaitytojas (a)

  • Nariai
  • 177 Pranešimai:
  • Miestas:kur teka pieno upės...

na gal nėra ten tokia jau "stipri" poezija jos.Tačiau asmeniškai man buvo tikrai sunku interpretuoti jos eilėraščius. Paskutinio rinkinio, tai dar dar.
Bet kai davė iš pirmojo.. Tai "gimdžiau" tuos suknistus 400žodžių.


Rimtai? Man tai viena lengviausiai interpretuojamų poečių buvo :) Remiantis biografija buvo lengva, ir šiaip jos eilėraščiai, nors kai kurie užmaskuoti metaforomis, bet gana aiškūs, pagrindinė mintis kone visada aiški ir lengvai randama ir suprantama.

O man Nėris patinka. Negaliu pasakyti, kad viskas, bet tikrai puiki poetė :)
  • 0

#9
whatever

whatever

    Skaitytojas (a)

  • Nariai
  • 369 Pranešimai:
Man irgi buvo sunku interpretuoti. Sukurpti ~400 žodžių apie..nieką yra pakankamai daug pastangų reikalaujantis dalykas. O dar kliuvo kažkoks eilėraštukas apie namus. Vienoj eilutėj po tris žodžius, jei ne du, o ir esmė ypatingumu nepasižymi. Visas interpretacijos žavesys dingsta, kai taip velniškai nuobodu nagrinėt ir mėgint 'kažkąą tokioo' išpešt. Iki šiol niekaip nesupratu, kodėl jai tokie laurai skiriami..niekaip.
  • 0

#10
QuArtZ

QuArtZ

    Skaitytojas (a)

  • Nariai
  • 115 Pranešimai:
  • Miestas:Vilnius
Taip, remiantis biografija tikrai galima išanalizuoti jos tuos eilėraščius, bet manau čia galioja tik paskutiniesiems rinkiniams.
Pirmasis rinkinys.. tai neradau su kuo galima būtų surišti biografiją.
Atrodo na nieko ji nenorėjo tame eilėraštyje pasakyti kažko tokio, ką užslėpė.
Interpretavau Jūra, jūra.
Tai man panašu buvo į tai, kad ji tiesiog džiaugės ta jūra, kad įdėgė ir pan. :)
o čia dar kažką bandyt prikurt. Man tai beprasmiška.
  • 0
Gyvenimas yra per trumpas ar per ilgas, kad leisčiau sau tokią prabangą kaip netinkamai gyventi.

#11
QuArtZ

QuArtZ

    Skaitytojas (a)

  • Nariai
  • 115 Pranešimai:
  • Miestas:Vilnius

na gal nėra ten tokia jau "stipri" poezija jos.Tačiau asmeniškai man buvo tikrai sunku interpretuoti jos eilėraščius. Paskutinio rinkinio, tai dar dar.
Bet kai davė iš pirmojo.. Tai "gimdžiau" tuos suknistus 400žodžių.


Gavau 9.. net pati negaliu patikėti.
  • 0
Gyvenimas yra per trumpas ar per ilgas, kad leisčiau sau tokią prabangą kaip netinkamai gyventi.

#12
gile

gile

    Skaitytojas (a)

  • Nariai
  • 233 Pranešimai:
  • Miestas:Vilnius
  • Dabar skaitau:F. Schiller „Laiškai apie estetinį žmogaus ugdymą“
Ot gražų nutikimą apturėjau vakar. Troleibuse toks keistuolis buvo, su visais kalbėjo, ne visada suprasi, ką, bet įdomiai... Žodžiu, važiuojam pro alyvas žydinčias, o jis pradėjo deklamuot Nėries "Alyvas" ir aiškinti, kokį grožį rašytoja aprašė... Taigi tikrai gražu :D Pritariu jam. O tokie nutikimai viešajam mane taip maloniai nuteikia, kad negaliu apsakyt :D
  • 1

#13
GreenT

GreenT

    Dalyvis (ė)

  • Nariai
  • 21 Pranešimai:
  • Miestas:Vilnius
  • Dabar skaitau:V.M.Putinas "Altorių šešėly"
Patinka man S.Nėries kūryba... Turbūt todėl, kad labai atitinka mano vidinį pasaulį jos kai kurie kūriniai. Kažkas sakė, kad jos negalima laikyti didžia poete, bet na, čia priklauso jau nuo suvokimo, kas yra didybė :D Kai kurie Binkį laiko didžiu, bet niekada taip negalėčiau pagalvot, nes stumti ant tikrai lietuvių poezijai nusipelniusio Maironio tai man nekažką.. Tai va. Na man Nėris patinka, nieko negaliu pasakyti :)
  • 0




Vartotojų skaito šią temą: 0

narių: 0, svečių: 0, slaptų narių: 0