Temoje atsakymų: 30

[katastrofa]

Sveiki. Labai apsidziaugiau, radusi si foruma. Kas ji atidare, tai yra tikras genijus. Tikrai saunios diskusijos apie tai, ka megstu labiausiai - skaityma. Tikiuosi visada rasti cia puikiu pasiulymu ir tokiu, kaip as - knygu grauziku. Zinot, kas juokingiausia? Tai, kad tikrai nesu panasi i knygu grauzike is isores. Draugai lig siol stebisi, kodel tiek daaug skaitau. Atsakymas paprastas - taip as pabegu nuo kasdienybes ir sio purvino pasaulio

[Brownas]

Sveika. Malonu, kad prisijungiai prie forumo bendruomenės.
Na ir tradicinis klausimas: kaip sužinojai apie šį forumą?

[agnieskiuxxx]

Sveika
Kiek tau metų?

[Mergiote]

Labas =)
Kuo vardu?
O kodėl manau, kad šis pasaulis purvinas?

[katastrofa]

Visai buvau užmiršusi apie tą prisitatymą
Man 17 metų, forumą radau kitame forume. Žodžiu, buvo reklama
Mano vardas Emilė.
Nes jis toks yra. Pasaulyje daug daugiau neteisybės nei gėrio. Kur tik nueisi, visur žmonės pikti, paniurę, nei šypsenų, nei džiaugsmo. Gyveni sau šitoj Lietuvoje be tikslo. Eini į mokyklą, ar dirbi, uždirbi ten kažką ir taip mėnesis po mėnesio - gyveni tik tam, kad pragyventi, o ne kad ištikro kažkuo pasidžiaugti. Ir šiaip tai man toks tas mano gyvenimas atrodo niūrus

[Dori]

Kokia tavo mėgstamiausia knyga?

[katastrofa]

Vienos išskirti negalėčiau. Patinka Remarko, Picoult, Coelho beveik visos knygos. Saulėlydžio sagą turiu visą namie. Perskaičiau - visai patiko. Selendžerio ,,Rugiuose prie bedugnės" labai patiko. Taip pat su malonumu perskaičiau N.Sparkso knygas

[Vėjo_Nublokšta]

O ar kažką stengiesi daryt,kad jis nebūtų niūrus?

[katastrofa]

Pavyzydžiui? Ką aš galėčiau padaryt? Labai lengva yra kalbėti, skaityti apie tai, kai jei tik norėtum, galėtum pakeisti savo gyvenimą ir gyventi iš tikrųjų. Bet tai padaryti yra begalo sunku. Nes jei aš norėčiau, kad mano gyvenimas nebūtų niūrus, aš turėčiau radikaliai jį pakeisti. Nes beveik viskas jame yra pilka

[Vėjo_Nublokšta]

Žinau,kad apie tai lengva kalbėti,rašyti..Kol pačio žmogaus nepasiekia tą bėda..
Jis neįvertina to sunkumo..
O kaip manai nors ką labiausia reiktu keisti tavajame gyvenime,kad jis ne būtų toks pilkas?

[katastrofa]

Daug ką. Žinai, na, jis nera toks apgailėtinas, kaip tu gal susidarei įvaizdį. ;D Bet na nežinau. Neturiu daug draugų. Vieną geriausią draugę, dar vieną draugę su kuria susitinku kartą į mėnesį ir pusseserę, su kuria retkarčiais susimatau. Todėl laaaabai dažnai truksta artimo žmogaus šalia. Ne dėlto, kad ten dėl ko nors verkčiau, ar kankinčiausi, bet paprasčiausiai nefaina didelę laiko dalį būti vienai. Na, o jei būnu namie, tai čia išvis gyventi neįmanoma. Turiu dvi seseris ir brolį. Brolis ir viena sesuo tokie jauni paaugliukai, tai žinai, sugyvenimas su jais sudėtingas. O kitai sesutei 3 metukai, todėl su ja dar sunkiau. Tėvai dirba, mažai būna namie. Mama, net grįžusi namo būna užsivertusi darbais ir nieko aplink nemato kaip tik savo buhalterinę apskaitą. šiaip dar gal dėl to, kad nesu drąsi, tokia vėpla aš gal biškį, neturiu vaikino, o labai norėčiau. Na, sunku paaiškinti, bet vat gyveni taip varginančiai, nors išties nieko neveiki, ir beveik neprisimeni nieko tokio, ką vėliau galėsi papasakoti savo vaikams

[Ingo4eg]

Labas) malonu, kad pas mus daar vienas naujas žmogus)))
Na apie purviną pasaulį tu kaž kaip labai pessimistiškai kalbi...)))) TU gali viską pakeisti jeigu nori.. patikėk)

[Vėjo_Nublokšta]

Daug ką. Žinai, na, jis nera toks apgailėtinas, kaip tu gal susidarei įvaizdį. ;D Bet na nežinau. Neturiu daug draugų. Vieną geriausią draugę, dar vieną draugę su kuria susitinku kartą į mėnesį ir pusseserę, su kuria retkarčiais susimatau. Todėl laaaabai dažnai truksta artimo žmogaus šalia. Ne dėlto, kad ten dėl ko nors verkčiau, ar kankinčiausi, bet paprasčiausiai nefaina didelę laiko dalį būti vienai. Na, o jei būnu namie, tai čia išvis gyventi neįmanoma. Turiu dvi seseris ir brolį. Brolis ir viena sesuo tokie jauni paaugliukai, tai žinai, sugyvenimas su jais sudėtingas. O kitai sesutei 3 metukai, todėl su ja dar sunkiau. Tėvai dirba, mažai būna namie. Mama, net grįžusi namo būna užsivertusi darbais ir nieko aplink nemato kaip tik savo buhalterinę apskaitą. šiaip dar gal dėl to, kad nesu drąsi, tokia vėpla aš gal biškį, neturiu vaikino, o labai norėčiau. Na, sunku paaiškinti, bet vat gyveni taip varginančiai, nors išties nieko neveiki, ir beveik neprisimeni nieko tokio, ką vėliau galėsi papasakoti savo vaikams

Žinai būna ir blogiau ir žmonės nelaiko savo gyvenimo pilko..
Jie tiesiog stengiasi savo gyvenimą praturtinti..
Ir tai žinok tikrai įmanoma,tik reikia daugiau ryžto turėti..

[katastrofa]

Gali būti

[Brownas]

Geriausi dalykai atsitinka tada, kai labiausiai nesitiki.

[katastrofa]

Tai gal čia ir bėda, kad aš visada laukiu kažko gero? ;D

[Mergiote]

Labai retai kažkas būna atnešta ant lėkštutės =) reikia pačiai norėti stengtis ir tikrai manau, kad galima kažką pakeisti =) ir visko iš karto net nereikia, po truputį judėti ir daryti tą ką nori =) Aš taip galvoju =)

[katastrofa]

Gal ir gerai galvoji

[Evoliucija]

Kiek gali nesisekti - vistiek ateis gėris kažkada.
Dėl tų visų problemų - tai kiekvienas žmogus jų turi, tiesiog esame pakankamai egoistiškos būtybės ir sunku suvokti, kad ir kiti yra mąstantys, jaučiantys, vieniši žmonės. Kalbant apie vienatvę ir draugus... Nežinau, gal net pasakyčiau, kad tokia žmogaus prigimtis - būti vienišu, bet ne vienu. Žmonės skaudina, žeidžia, verčia verkti, bet be jų mes negalime. O dėl draugų ir kitų artimų žmonių... Niekas nėra amžinas, negali žinoti, kas gali atsitikti, tad gal gyvenimo vienas iš uždavinių būtų išmokti "sugyventi" su savim. Šiaip reiktų pradėt vertinti ne kažkokį "priklausomumą" kaip draugo apibrėžimas ar dar kažką, o tiesiog gražias akimirkas gal kartais ir su nepažįstamu žmogumi, kuris priėmė po skėčiu, kai laukei autobuso. Laimė susideda iš mažų dalykų. Na, čia tik mano nuomonė. Kontrastai, kontrastai, kontrastai...
Dar girdėjau tokį vieną būdą kaip geriau gyventi - apgauti save, kad viskas patinka ir išties pradeda patikt. Hehe. Apgailėtina, bet kartais tikrai padeda.
O šiaip iš patirties galiu pasakyti, kad gyvenimas tiesiog juokiasi iš mūsų, jei gyvenimą apibrėžtume kaip norimų įvykių išsipildymą. Aš daug metų norėjau vieno dalyko, siekiau to, o va šiais metais spjoviau į viską, kad ne tame esmė ir aš galiu vistiek toliau užsiimti kuo noriu ir man tas dalykas nesvarbus... Ir ką manot... Aš tą dalyką gavau. Gyvenimas dažnai užsideda ironijos šypseną.

[katastrofa]

Na taip. Bet žinai, tos mano problemos - tai smulkmenos. Kiti turi daug rimtesnių problemų. Skųstis būtų nekorektiška,. Gal taip yra, kad paauglystė kankina, nors jau eina į pabaigą, bet matai