Temoje atsakymų: 14

[Togas]

sveiki, norėčiau užduoti tokį klausimą, gal keistokai skambės bet įdomu pasidarė sužinot. dėl ko kiekvienas/a iš jūsų skaito knygas? ieškot gyvenimo tiesų, laiko praleidimas ar kažkas kitko ?

[Le Meute]

Visų pirma turbūt toks jau įprotis nuo mažens, nors būna, kad ištisus mėnesius nieko iš grožinės literatūros neskaitau, taigi nėra taip, kad be tų knygų negalėčiau. Bet po kurio laiko, na tarkim būnu paveikta skaitančios aplinkos, todėl vėl ką nors skaitau. Aišku, jeigu laisvalaikis trunka tik kokį pusvalandį tai knyga irgi būna to laisvalaikio praleidimo būdas.
O šiaip dar toks idealistinis išlikęs požiūris, kad knyga tūrėtų prisidėt prie asmenybės formavimosi į gerąją pusę, tai va ir formuoju tą savo asmenybę

[Monikutė]

pagrindinė priežastis, tai turbūt būtų laisvalaikio praleidimo būdas.
antra priežastis, knygos padeda mokytis. : )
trečia, gali atsiriboti nuo savo pasaulio, savų rūpesčių ir nukeliauti kur nori. : )

[rasakila]

man, kaip Monikute minėjo knygos padeda atsiriboti nuo pasaulio ir negalvoti kas šiuo metu vyksta, atsipalaiduoti.kartais būna kad perskaitau knyga bet net neatsimenu net apie ką skaičiau. bet užtat pats skaitymas man duoda begalinę palaimą, atsipalaidavimą.aišku skaitymas irgi brandina asmenybę.

[Yoel]

Todėl, kad skaitydamas gali pasinerti į kitą pasaulį.Jeigu įtraukianti knyga, galima sakyti, gyveni kartu su veikėjais.

[Medeina]

Sveiki,

šiandien visą dieną kaip tik galvojau, kodėl, tiksliau, dėl ko skaitau - smagu, kad apie tai diskutuojate
Žinote, ką supratau, skaitydama romanus "pasimatuoju" juose aprašomas situacijas sau - ką aš tokiu atveju jausčiau, sakyčiau, daryčiau. Kai nesutinku su veikėju, arba nesuprantu kodėl jis taip pasielgė, vis bandau suprasti, kaip jis galvoja, kodėl taip elgiasi. Įdomiausia tai, kad perskaičiusi tam tikras knygas labiau pradedu vertinti tai ką turiu Tikriausiai tam ir skaitau, kad suprasčiau kitus, kad suprasčiau save, o dar - jei man taip atsitiktų, jau būčiau apsvarsčiusi ką ir kodėl darysiu Vadinasi - knyga paruošia kasdieniam gyvenimui
Noriu užduoti klausimą - kas Jums yra gera knyga? Tai yra kada perskaityta knyga yra"gera"?

[vika]

Man gera knyga yra ta, kuri sugeba įtraukti tiek, kad nesinori padėti į šalį. Kartais skaitydama įsijaučiu tiek, kad, atrodo, matau vaizdus, kurie ten aprašomi, pati įsijaučiu į veikėją. Man gera knyga ta, apie kurią norisi kalbėti visiem, kad perskaitytų ir kiti. Gal keistokai nuskambės, bet gera knyga ta (man), kurią naktį sapnuoju Nežinau, čia turbūt normalu yra, tačiau kai knyga man labai labai labai patinka, aš visada ją sapnuoju, dažniausiai būnu kokia nors veikėja, o kartais viską matau lyg iš oro. Man taip patinka, tik paskui gaila nubusti...

[Nesugalvoju]

Skaitymas pats savaime man gal net nėra kažkoks ypatingas malonumas, nesu iš tų kurie skaitytų bet ką vien tam, kad skaityt, bet patinka kažką naujo sužinoti, praplėsti akiratį, patobulinti savo rašybą (o ji labai kenčia nuo sėdėjimo internete).

[devilrun]

kaip suprasti kencia ir kaip skaitydama tu ja tobulini?

[Nesugalvoju]

Kenčia taip, kad jei per dažnai internete matau žodžius „šala“, „pažystamas“ ir panašiai, tai po to pačiai rašant kartais tenka susimąstyti kur nosinę dėti.
Visų pirma tai noriu paklausti - ar prieštarauji teiginiui, kad knygų skaitymas gali padėti išmokti rašybos bei logiško, nuoseklaus sakinio surezgimo?

[devilrun]

nu va ne vietoj ir padejai :D ne, nepriestarauju, mano tariamas rastingumas yra ankstyvo skaitymo isdava.

[Nesugalvoju]

Ir matau kur, tyras žioplumas.

[Le Meute]

nu va ne vietoj ir padejai :D ne, nepriestarauju, mano tariamas rastingumas yra ankstyvo skaitymo isdava.

O man gaila, bet ne. Pradinėse visada mokytoja sakydavo, kad reikia daug skaityti, kad taisyklingai rašytum, bet aš iki šiol su klaidom rašau, o skiryba mano, tai išvis beveik autorinė :)

[Minerva]

matau diskutuojat apie rasybos ir skaitymo rysi, tai manau jis labai stiprus, ypac jei zmogus turi vaizdine atminti (o tokiu 60%). as ir mokykloj ir dabar abejodama del kokio zodzio rasybos parasydavau abu variantus, vienas visada akivaizdziai grazesnis/priimtinesnis
o atsakant i tema, tai skaitau is esmes nuo tada kai ismokau tai daryti, tai buvo kazkur 5m man, nes tai laisvalaikio praleidimo budas, taciau neskaitau del skaitymo, kaip vienas zmogus minejo skaiciau nors nepamenu ka. man tai savotiskai kaip filma ziuret, tik jau rezisierius mano vaizduote seku siuzeta, palaikau vienus ar kitus veikejus, bandau nuspeti ju poelgius ir pan

[Nesugalvoju]

Anksciau, kai intensyviai skaitydavau, tai ir labai gerai rasydavau, praktiskai be klaidu. Po to padariau ilga pertrauka ir beveik nebeskaiciau. Na ir labai man jauciasi, kad kalba nebe tokia sklandi, klaidu pridarau... Aisku, gali but ir sutapimas, bet itariu, jog tai susije.