Peršokti prie turinio

Nuotrauka

Č.Aitmatovas /Ilga Kaip Šimtmečiai Diena/


  • Prašome prisijungti, kad galėtumėte parašyti atsakymą
Temoje atsakymų: 1

#1
Yoel

Yoel

    Forumo dvasia

  • Nariai
  • 1.844 Pranešimai:
  • Miestas:Vakarų Lietuva
Sveiki, kadangi jau teko girdėti priekaištų, jog taip ir neparašiau atsiliepimo apie ,,Ilga kaip šimtmečiai diena“ Taip buvo tikrai dėl objektyvių priežasčių, turėjau padaryti pertrauką ir tik tada baigiau.
Knygai tikrai reikia tam tikros nuotaikos, kadangi ją turi ir pats kūrinys.Visas pasakojimas toks ramus, lėtas, tačiau ir dramatiškas, keliantis įtampą.
Jau nekalbu apie tai, jog čia ir mokykloje skaitytos ištraukos apie mankurtą.
Kas kuria šio kūrinio nuotaiką? Tai subtilūs ir tokie gausūs gamtos aprašymai.Nors kokia ten ir gamta? Stepės...jau į kraują įsigėręs sakinys: ,,O į šalis nuo geležinkelio tuose kraštuose plytėjo didžiuliai tyrlaukių plotai- Sary Ozekai, geltonųjų stepių Vidurinės žemės“ ; ,,O kur gauti eglutė sarozekuose- lengviau rasti prieštvaninio dinozauro kiaušinį“ ,,Orai , kaip sarozekuose, laikėsi kuo puikiausiai- rudas ruduo kaip duonos pluta.
Kūrinio vieta, literatūriškai reikėtų sakyti- erdvė, tai Boranly Burano tarpstotė...kažkur stepėje.Radau ypač gražų aprašymą, kurio negaliu nepaminėti: ,,
O paskui žiema atslinko.Prisnigo staigiai.Irgi gražu, balta balta pasidarė aplinkui.Ir per didingą baltą tylą juodu siūleliu driekėsi geležinkelis, o juo, kaip visada, ėjo ir ėjo traukiniai.Ir prie to eismo tarp sniego gūbrių glūdojo mažutė gyvenvietė- Boranly-Burano tarpstotė.Keletas namukų ir visa kita...Žmonės, važiuojantys pro šalį, iš vagonų perlsiesdavo ją abejingu žvilgsniu, gal akimirką ir atsibusdavo jų širdyse gailestis vienišiems tarpstotės gyventojams...
“ Taigi, susipažinus kokioje aplinkoje daugiau ir vyksta visas veiksmas, galima pakalbėti apie veikėjus.Pagrindinis veikėjas- Burano Jedigėjus, arba , tiksliau, Jedigėjus Žangeldinas.Tai paprastas geležinkelio darbininkas, savo gyvenimą praleidęs tokioje vietoje, kur pasilieka nedaugelis.Su tarpstote susiję ir visi jo apmąstymai, ir šeima, ir draugystė.
Vis svarsčiau paraleles.Tarp žemės ir Miškagūbrio planetos.Tarp kosmonautų, jų beviltiško šauksmo visatoje, kurio niekas negirdėjo, kadangi žemės vadovybė atsisakė bendrauti su savo pačių kosmonautais.Tarp Jedigėjaus, tradicijų ir iš mokslų grįžusio Kazangapo sūnaus, kuriam tų tradicijų nelikę.Apie bazę įkurtą Sary Ozekuose ir Jedigėjaus kovą.Apie Miškagūbryje viską pasiglemžiančias smėlio audras ir Sary Ozekų kapines naikinančią civilizaciją.
Kūrinyje taip pat neapsieita be meilės.Be uždraustos meilės.Svyravimų, dvasinės kovos, liūdesio, skausmo ir nusivylimo-tokios dienos užpildydavo Jedigėjaus gyvenimą.
,,Ilga kaip šimtmečiai diena"- kūrinys kuriam negali būti abejingas.Pasakysi, jog jis suteikė daug pamąstymų, virtinę minčių ir jausmų, arba nebaigęs kūrinio užversi, jog viskas per daug ištempta ir nuobodu.Pridursiu, jog tai romanas puoselėjantis humanizmą, žmogiškumą, tradicijas, tikėjimą, viltį, orumą, kilnumą, meilę.Skaitykit ir ne po vieną kartą.Visiems skaityti nerekomenduoju, bet skaityti verta.
  • 0
Stavroginas jeigu tiki, kad netiki, tai netiki, kad tiki.O jeigu netiki, kad netiki, tai jis netiki.

#2
Le Meute

Le Meute

    Intelektualas (ė)

  • Nariai
  • 937 Pranešimai:
Na vis dėlto parašėt, o aš jau buvau ir užmiršusi :)
Ačiū, buvo įdomu paskaityt.
  • 0




Vartotojų skaito šią temą: 0

narių: 0, svečių: 0, slaptų narių: 0