Taigi, prisistatysiu ir aš, gal priimsite į savo gretas. Taigi, esu studentė, studijuoju labai rimtą mokslą - mediciną, nors dar besimokydama 12 klasėje savo ateitį siejau su teise ar kažkuo panašiu. Na, bet gal čia likimas sutvarkė viską savaip, ir dabar esu kur esu, ir jei reikėtų rinktis iš naujo, manau nieko nekeisčiau.
Knygas dievinu. Pamenu, kad pirmoji buvo tokia diiiiidelė pasakų knyga "Gyvasis vanduo", ir jau po to nebegalėjau atsitraukti. Na taip, petrauka buvo - kai buvau 1 - 2 kurse vienintelės knygos, kurias varčiau, buvo anatomijos atlasas ir fiziologijos pagrindai. Bet dabar knygos vėl mano laisvalaikis. Mylimiausias rašytojas - Paulo Coelho. Kaip kažkas sakė - nelaimingųjų rašytojas. Na, bet nesijaučiu nelaiminga, nors tu ką. Tiesiog tose knygose tiek daug šviesos... :$
Patinka rankdarbiai, daugiausiai nėrimas. Nors esu išbandžiusi daug visko - nuo karpinių, dekupažo iki papuošalų gamybos. Deja, šiam pomėgiui lieka laikas kai nereikia ruoštis egzaminams ar lietingos vasaros popietės.
Beje, apie lietų - dar viena silpnybė. Dievinu audras, lietų, perkūnijas. Ir šiaip - esu gamtos vaikas. Gyvenu prie senuko Nemuno. Visa vaikystė, paauglystė prabėgo gamtos draugijoje.
Muzika. Dar vienas iš tų dalykų, be kurių savo gyvenimo neįsivaizduoju. Šiaip nesu išranki muzikos stiliui, bet didžiausia mano meilė - dainuojamoji poezija. Nors mano mp3 rastumėt visko. Šiuo metu esu fall in love with D. Razauskas. Na gerai, jo muziką. Tai kažkas užburiančio...
Tai tiek lyg ir.
Sveiki :)
Sukūrė
Irena
, Vas 22 2010 17:06
Temoje atsakymų: 10
#3
Parašyta 22 vasario 2010 - 23:19
Šie metai - ketvirtieji, taigi įpusėjau ketvirtą kursą. Iš esmės sunkiausius metus galima būtų išskirti dviem atžvilgiais.
Pirmuoju - mokymosi sudėtingumo. Vienareikšmiškai tai trečiasis kursas. Tiesiog tai buvo paskutiniai ikiklinikinių studijų metai, kuriais teko prisiminti visą ankstesnių kursų medžiagą ir papildyti dideliu, kartais beveik neįmanomu, naujos informacijos kiekiu.
Antruoju - kiekvieni metai sunkesni už buvusius. Tai dėl to, kad vis mažiau lieka to pradinio idealizmo, kad štai, atėjai ir sugebėsi pakeisti pasaulį. Iš esmės ir entuziazmas slopsta, nes iš vidaus daugiau realybės matyti, ir kuo toliau, tuo mažiau būna akimirkų kai į viską gali žiūrėti pro rožinius akinius, o be jų tikrai ne viskas taip gražu.
Pirmuoju - mokymosi sudėtingumo. Vienareikšmiškai tai trečiasis kursas. Tiesiog tai buvo paskutiniai ikiklinikinių studijų metai, kuriais teko prisiminti visą ankstesnių kursų medžiagą ir papildyti dideliu, kartais beveik neįmanomu, naujos informacijos kiekiu.
Antruoju - kiekvieni metai sunkesni už buvusius. Tai dėl to, kad vis mažiau lieka to pradinio idealizmo, kad štai, atėjai ir sugebėsi pakeisti pasaulį. Iš esmės ir entuziazmas slopsta, nes iš vidaus daugiau realybės matyti, ir kuo toliau, tuo mažiau būna akimirkų kai į viską gali žiūrėti pro rožinius akinius, o be jų tikrai ne viskas taip gražu.
Žmonės vieniši kaip medžiai. Medžiai liečiasi lapais, šakomis, bet kamienai visada stovi atskirai. Visada. (Jurga Ivanauskaitė "Pakalnučių metai")
#5
Parašyta 22 vasario 2010 - 23:55
Manau kad taip. Tikriausiai tai ir svarbiausia. Na, nors ir iliuzijos blėsta, bet nemanau, kad nusivylimas nepasieks tos stadijos, kai imama gailėtis. Nuvilia sistema, kartais bejėgiškumas, tačiau pati idėja vis dar žavi.
Žmonės vieniši kaip medžiai. Medžiai liečiasi lapais, šakomis, bet kamienai visada stovi atskirai. Visada. (Jurga Ivanauskaitė "Pakalnučių metai")
Vartotojų skaito šią temą: 0
narių: 0, svečių: 0, slaptų narių: 0