Peršokti prie turinio

Nuotrauka

Čarlzas Dikensas


  • Prašome prisijungti, kad galėtumėte parašyti atsakymą
Temoje atsakymų: 8

#1
Karolis

Karolis

    Forumo dvasia

  • Moderatoriai
  • 1.454 Pranešimai:
Rašytojas Čarlzas Dikensas (Charles Dickens) gimė 1812 m. vasario 7 d. Anglijoje. Iš tėvų Č. Dikensas nepaveldėjo nei būdo, nei polinkių.

Tikrąjį savo mokslą, nors pats to ir nenujautė, Č. Dikensas įgijo Londono lindynėse, o tikrąjį jo pašaukimą nulėmė Smoleto, Fildingo ir Servanteso knygos. Jis jau buvo parašęs tragediją ir kūrė apsakymus, kuriuos skaitė namiškiams, klajos po miestą ir jo niūrius skurdo kvartalus, jis ras žaliavos, iš kurios vėliau kurs savo herojus.

1827 metais, būdamas penkiolikos metų, Č. Dikensas baigė mokyklą ir akis į akį susidūrė su gyvenimu. Nelaiminga pirmoji meilė įspaudė jautrioje Č. Dikenso sieloje randą. Tauri meilė liko be atsako. Č. Dikensas jai rašė: Aš tikrai žinau, kad ėmiau skintis kelią iš skurdo ir nežinomybės, turėdamas vieną vienintelį tikslą- Jus.

Neužilgo Č. Dikensas gavo laikraštyje parlamentaro vietą. 1832 metais tapo Bendruomenės rūmų reporteriu. 1833 metais Čarlzas įmetė į žurnalo „Monthly Magazine“ pašto dėžutę pirmą savo apybraižą, vėliau žinomą kaip „Misterio Minso ir jo pusbrolio“ pavadinimu.

1834 metais pirmą kartą pasirodė autoriaus psiaudonimas „Bozas“. Vieną apybraižą tyliai pasisavino kažkoks autorius, pastatė „Adelfio“ teatro scenoje. Tais laikais teatrams negaliojo autorinių teisių įstatymai. Č. Dikensui buvo tik dvidešimt vieneri, kai pradėjo „Bozo apybraižas“, tačiau jose jau matyti, kad jis pastabus žmonių gyvenimo stebėtojas, apdovanotas skvarbiu humoru, kuris vėliau jį taip išgarsino, ir ypač supratimu, jog nelaimes žmonės susikuria patys. Rašydamas apybraižas, taip patikusias leidėjams, dėl to, kad už jas nereikėjo mokėti, Č. Dikensas gyveno kaip klajoklis. Jis susidraugavo su škotu, išspausdinusiu laikraštyje daugelį jo apybraižų. Vėliau Č. Dikensas vedė šio redaktoriaus dukterį Ketę. Būti mylimam - buvo svarbiausias Č. Dikenso prigimties poreikis.

1836 metais išėjo Bozo apybraižos pilnos sveiko humoro. Jas noriai pirko. Ypač populiarus buvo Pikvikas. 1836 metais personažo Pikviko vardas Anglijoje buvo žinomas plačiau, negu premjero. Č. Dikensas nesutardavo su leidėjais. Visas pelnas atitekdavo leidėjams, o autoriui likdavo grašiai. Leidyklų savininkai lobo, o autoriai vos galą su galu sudurdavo. Č. Dikensas vienas pirmųjų pralaužė ledus.

Niekada gyvenime Č. Dikensas nedirbo tiek daug kaip 1838 metais. Jis rašė Oliverį Tvistą ir Nikolą Niklbį, šlifavo Grimaldžio memuarus, kūrė naujas apybraižas, rašė esė laikščiui, redagavo straipsnius. Č. Dikensas dirbo karštligiškai. Nenuostabu, kad nuo nežmoniškos įtampos autorius neišlaikė. Sirgo. Leidėjas Bentlis gavo iš Č. Dikenso dviejų romanų Nikolas Niklbis ir Oliveris Tvistas didžiulį pelną, o autorius tik grašius. Net buvo norėta patraukti Č. Dikensą baudžiamon atsakomybėn, jeigu jis norėtų nutraukti sutartį. Dikensas anksti įsitikino, kad iš jo kūrybinės energijos leidėjai kraunasi turtus, o jis pats uždirba tik tiek, kad išvengtų tauraus skurdo. Drąsiai atsisakė laikytis sutarčių.

Oliveris Tvistas laimėjo rašytojui naują skaitytoją. Geriausios romano scenos rodo, kad Č. Dikensas puikiai pažinojo tamsiąją gyvenimo pusę. Jaunystėje Dikensas dirbo batų tepalo fabrike, ir tai jam davė naudos, kaip menininkui. Jis sugebėjo pajusti ir perteikti Londono atmosferą.

Č. Dikensas mėgo labiau vyrų kompaniją. Dažnai leisdavosi karietomis su draugais į išvykas.

Rašytojas buvo užsigimęs aktorius. Dažnai organizuodavo savo namuose spektaklius. Pats buvo šių spektaklių režisierius ir aktorius. Tai ir buvo jo tikrasis pašaukimas. Jeigu Č. Dikensas nebūtų rašytojas, būtų aktorius. Viename spektaklyje jis vaidino skirtingus personažus.

Rašytojas H. Pirsonas rašė savo knygoje, kad misis gimdymo kančios buvo niekai, lyginant su Dikenso kūrybinėmis kančiomis. Jo proto kūdikiai užimdavo visas jo mintis. Į žmones Č. Dikensas žiūrėjo su meile: linkėjo jiems gera ir netroško pažinti jų blogosios pusės. Jis norėjo tikėti, kad žmonės geri, o kai susidurdavo su jų ydomis, savo nusivylimą paversdavo humoru.

Šekspyras iš pradžių buvo aktorius ir tik vėliau tapo rašytoju. Č. Dikensas savo gyvenimą pradėjo kaip rašytojas ir pamažu virto aktoriumi. Skaitydamas savo kūrinius, Dikensas išvažinėjo visą Angliją, Škotiją ir Airiją.

Č. Dikensas norėjo keliauti pas savo sūnų į Australiją, bet jo kelionė į Gaols Hilą 1870 metais buvo paskutinė.

Č. Dikensas mirė 1870 metais birželio 9 dieną.

Pagrindinė kūryba: Deividas Koperfyldas, Didieji lūkesčiai, Pikviko klubo užrašai, Oliveris Tvistas, Sunkūs laikai, Kalėdų giesmė, Dombis ir sūnus, Nikolas Niklbis.
  • 0

#2
Teodoras

Teodoras

    Forumo dvasia

  • Nariai
  • 1.485 Pranešimai:
Vis sakau, kad nusipirksiu ,,Didieji lukesciai" bet vis laukiu atpiginimo. siaubas neturiu ir neskaciau nei vienos jo knygos. Tik filmus ziuriu. Apsileides as. Nors per History kažkada rodė ,,Dikensas Amerikoje" tai labai sužavėjo jo visokios aistros ir polinkiai bei lyginimas Amerikos ir Europos.
  • 0

#3
Cenerentola

Cenerentola

    Intelektualas (ė)

  • Nariai
  • 647 Pranešimai:
  • Miestas:Kaunas
"Oliveris Tvistas"- daug kartų skaitytas ir mylimas :)
"Pomirtinių Pikviko klubo užrašų" nemoku skaityti..Kelis kartus pradėjau, bet tiesiog nesiskaito :$
  • 0
Mes patys sprendžiame, kada mums skauda.
[Per Petterson]

#4
laTulipe

laTulipe

    Skaitytojas (a)

  • Nariai
  • 328 Pranešimai:
aš irgi nieko neskaičiusi :$ bet labai noriu jo ,,Didžiuosius lūkesčius'' perskaityt. :)
  • 0

#5
Spalvota.

Spalvota.

    Skaitytojas (a)

  • Nariai
  • 149 Pranešimai:
Esu skaičiusi tik "Oliverio Tvisto nuotykiai", tai gan nebloga knyga. Antrą kartą sutikčiau paskaityti. :)
  • 0

#6
Lyja

Lyja

    Skaitytojas (a)

  • Nariai
  • 174 Pranešimai:
Vienas mylimiausių mano rašytojų :)
Patinka jo groteskas, humoras. Sentimentalumas ir liūdnumas su juo einantis jau ne taip, bet vėl šalia būna kažkas...
Pirma buvo, žinoma, "Oliverio Tvisto nuotykiai". Skaičiau užgniaužusi kvapą, paskui tie anglų džentelmenai ir Džinglis "Pikvike", Nikolo Niklbio "aktorinė karjera", "Mažoji Dorit", "Dombis ir sūnus"...
Be abejo, ir "Didieji lūkesčiai". Neužmirštama. Teko matyt po to porą ekranizacijų. Nebuvo labai jau... Tiesa, antra matytoji buvo geresnė, bet gaudynių scenoje dingo elektra :/, o "Mūsų bendras draugas" irgi negalėjau pabaigt žiūrėti. Nesiseka. Bet ne viską ir įmanoma filmuose parodyti - kad būtų dikensiška.
  • 0

#7
ccc

ccc

    Skaitytojas (a)

  • Nariai
  • 205 Pranešimai:
Lyja, o teko skaityti "Deividą Koperfildą"? Aš kažkada bandžiau, bet man pirmieji puslapiai tokie nuobodūs pasirodė, kad taip ir neperskaičiau. O gal verta? Nes bent jau "Didieji lūkesčiai" labai patiko, "Oliverio Tvisto nuotykiai" kiek mažiau, bet irgi šauni knyga.
  • 0

#8
Lyja

Lyja

    Skaitytojas (a)

  • Nariai
  • 174 Pranešimai:
Teko. Man ji buvo tokia blankoka, palyginus su kitomis.
Ir dar "Sunkūs laikai" - niūri knyga.
(Į gyvenimo pabaigą jis vis niūresnes rašė.
Jeigu nebūtų tiek skaitęs publikai, Dikensas būtų gyvenęs ilgiau (čia pagal Pirsono biografiją). Jis visiškai atsiduodavo scenai, įsigyvendavo labai. Berods, daugiausiai jį išsunkdavo Nensės mirties scena iš "Oliverio". Ir buvo viena dažniausiai vaidinamų...)
  • 0

#9
Nesugalvoju

Nesugalvoju

    Dalyvis (ė)

  • Nariai
  • 90 Pranešimai:
Esu skaičiusi tik „Didžiuosius lūkesčius“. Šiaip iš esmės visai patiko, tačiau ne tiek, kad galėčiau į knygą įrašyti į mėgstamiausių sąrašą. Įtariu, kad skaitymo malonumą mažino tai, kad buvau neseniai mačiusi „Pietų parko“ seriją, kurioje atskleidė visą knygos siužetą, tad pabaiga nenustebino...
  • 0




Vartotojų skaito šią temą: 0

narių: 0, svečių: 0, slaptų narių: 0