Günter Grass
#1
Parašyta 12 birželio 2010 - 08:43
1930 m. G. Grasas mokėsi Gdansko gimnazijoje, o 16 metų buvo paimtas į Hitlerio armiją, 1945 m. sužeistas mūšyje ir tais pačiais metais įkalintas Čekoslovakijoje, o 1946 m. paleistas. Duonai užsidirbdavo pas fermerius, kasyklose.
1948 m. įstojo į Diuseldorfo menų akademiją studijuoti tapybą ir skulptūrą. 1953-1955 m. studijavo Vakarų Berlyno menų akademijoje, keliavo po Italiją, Prancūziją, Ispaniją.
1954 m. vedė Aną Margaritą Švarc (Anna Margareta Schwartz), su kuria 1978 m. išsiskyrė (1979 m. jis vedė antrą kartą - Utą Grunert (Ute Grunert). 1956-1960 m. gyveno Paryžiuje, kūrė įvairių žanrų literatūros, muzikos, skulptūros bei tapybos kūrinius. Toks visapusiškas domėjimasis menu nulėmė tai, kad rašytojas vėliau pats iliustravo savo knygas.
1956 metais G. Grasas debiutavo kaip lyrikas ir 1957 m. kaip dramaturgas. Pasaulinę šlovę jam pelnė romanas Skardinis būgnelis, išėjęs 1959 metais. Antrasis vadinamosios Dancingo trilogijos romanas Katė ir pelė pasirodė 1961 m., o trečiasis Šuniški metai – 1963 metais. Šioje trilogijoje rašytojas pasmerkė nacizmo nusikaltimus.
Šeštajame dešimtmetyje G. Grasas įsitraukė į politinę veiklą ir aktyviai dalyvavo socialdemokratinės SPD partijos ir jos lyderio Vilio Brandto (Willy Brandt) rinkiminėje kampanijoje. Savo kūriniuose Vietinė narkozė (örtlich betäubt), Iš sraigės dienoraščio (Aus dem Tagebuch einer Schnecke), Plebėjai bando sukilti (Die Plebejer proben den Aufstand) rašytojas nagrinėjo Vokietijos inteligentijos atsakomybės fašižmo akivaizdoje klausimą; jis taip pat publikavo politinio pobūdžio kalbas ir rašinius, kuriuose pasisakė už laisvą nuo fanatizmo ir totalitarinių ideologijų Vokietiją.
Dancigas, jo vaikystės miestas, aprašomas G. Graso civilizaciją kritikuojančiuose romanuse Plekšnė (Der Butt) ir Žiurkė (Die Rättin), kurie parodo ir rašytojo paramą taikos siekiui ir aplinkos apsaugos judėjimui. Aštrius debatus ir kritiką sukėlė romanas Platus laukas (Ein weites Feld), kurio veiksmas vyksta buvusioje Vokietijos Demokratinėje Respublikoje po komunizmo žlugimo ir sienos griuvimo. Knygoje Mano šimtmetis (Mein Jahrhundert) rašytojas atskleidžia savo asmeninį požiūrį į istorijos raidą. Viename savo naujesnių romanų Krabo žingsniu (Im Krebsgang) G. Grasas vėl grįžta prie Vokietijos kaltės klausimo tabu, aprašydamas 1945 m. garlaivio „Wilhelm Gustloff“ su pabėgėliais iš Vokietijos paskendimą.
Kaip grafikas, G. Grasas dažnai pats užsiimdavo savo knygų viršelių apipavidalinimu ir iliustracijomis; 1983-1986 m. jis buvo Berlyno Menų akademijos prezidentas, aktyviai dalyvavo vokiečių autorių leidybos versle. Rašytojas yra gavęs daug apdovanojimų, tokių kaip 1958 metais „Grupės 47“ apdovanojimą, 1962 m. Le meilleur livre étranger premiją, 1965 m Biuchnerio premiją, 1968 Fontane’s premiją, 1977 m. Premio Internazionale Mondello premiją, 1979 m. Aleksandro Majakovskio medalį Gdanske, 1982 m. Antonio Feltrinelli pasakojamosios prozos premiją ir 1994 m. didįjį Bavarijos akademijos literatūrinį apdovanojimą. G. Grasas yra garbės daktaras Harvardo, Poznanės ir Gdansko universitetuose, Keynon koledže. 1999 m. jis gavo Nobelio literatūrinę premiją.
Ir biografija, kaip kelių kultūrų sandūros rašytojas, laikantis save kašubų tautinės mažumos atstovu, ir rašymo maniera Giunteris Grasas artimas kitam žymiam vokiečių rašytojui Johenesui Bobrovskiui (Johannes Bobrowski), susijusiam su Lietuva.
Pagrindiniai rašytojo kūriniai vokiečių kalba:
Lyrika: Die Vorzüge der Windhühner. Gedichte. Prosa. Zeichnungen (1956); Gleisdreieck. Gedichte mit Zeichnungen des Verfassers (1960); Novemberland. 13 Sonette (1993).
Dramaturgija: Die bösen Köche. Ein Drama in fünf Akten (1978); Die Plebejer proben den Aufstand. Ein deutsches Trauerspiel (1966).
Proza: Die Blechtrommel. Roman (1959); Katz und Maus. Eine Novelle (1961); Hundejahre. Roman (1963); örtlich betäubt (1969); Aus dem Tagebuch einer Schnecke (1972)
Der Butt. Roman (1977); Das Treffen in Telgte. Eine Erzählung (1979); Kopfgeburten oder Die Deutschen sterben aus (1980); Die Rättin (1986); Zunge zeigen. Ein Tagebuch in Zeichnungen, Prosa und einem Gedicht (1988); Vier Jahrzehnte (1991); Unkenrufe. Eine Erzählung (1992); Ein weites Feld (1995); Mein Jahrhundert (1999); Im Krebsgang (2001); Fünf Jahrzehnte (2005).
Kita (straipsniai, pranešimai, apybraižos): Dich singe ich, Demokratie (1965); Über meinen Lehrer Döblin und andere Vorträge (1968); Über das Selbstverständliche. Reden, Aufsätze, Offene Briefe (1968); Denkzettel. Politische Reden und Aufsätze 1965-76 (1978); Aufsätze zur Literatur 1957-1979 (1980); Widerstand lernen. Politische Gegenreden 1980-1983 (1984); Schreiben nach Auschwitz. Frankfurter Poetik-Vorlesung (1990); Deutscher Lastenausgleich. Wider das dumpfe Einheitsgebot. Reden und Gespräche (1990); Rede vom Verlust. Über den Niedergang der politischen Kultur im geeinten Deutschland (1993); Für- und Widerworte (1999); Vom Abenteuer der Aufklärung. Werkstattgespräche (1999).
Bibliografija:
Vertimai į lietuvių kalbą:
Krabo žingsniu : novelė / iš vokiečių kalbos vertė Teodoras Četrauskas. - Vilnius : Alma littera, 2003. - 157, [1] p.
Mano šimtmetis / iš vokiečių kalbos vertė Teodoras Četrauskas. - Vilnius : Alma littera, 2000. - 272 p.
Šuniški metai : romanas / iš vokiečių kalbos vertė Teodoras Četrauskas. - Vilnius : Alma littera, 1997. - 573 p.
Skardinis būgnelis : romanas / iš vokiečių kalbos vertė T. Četrauskas. - Vilnius : Alma Littera, 1994. - 478, [1] p.
Katė ir pelė : romanas / iš vokiečių kalbos vertė J. Kunčinas. - Vilnius : Alma littera, 1994. - 159 p.
http://www.rasyk.lt/...ris-grasas.html
#4
Parašyta 13 birželio 2010 - 15:49
Kad nežinot, tai nesistebiu nes jis nėra toks populiarus kaip kokia Jodi Picoult, o ir mokykloj turbūt nedėstomas.
Šiaip tai jis garsus pasaulyje rašytojas, Nobelio lauretas. Garsiausia jo Dancingo trilogija, kurios kaip tik trečią dalį ir skaitau.
#7
Parašyta 14 birželio 2010 - 12:36
jo "Skardinis būgnelis" yra sąraše knygų,kurias noriu perskaityti Kažkuo patraukė vyrukas ;]
Le Meute,skaitei šią knygą? manai verta dėmesio?
Skaičiau, man tai atrodo, kad tikrai verta dėmesio, bet čia juk kiekvienam skirtingai gali atrodyt. Tik tiek reiktų neužmiršt, kad Grass'as labai ironiškas, o ,,Skardiniam būgnely" ypač, viskas vaizduojama, nuo nacizmo išpopuliarėjimo iki žmonių santykių, su ryškiu grotesku, taip pat nevengiama nešvankių epizodų, o tai aišku ne visiem gali būt priimtina.
#9
Parašyta 19 birželio 2010 - 09:15
Apie Skardinį būgnelį jau šiek tiek rašiau, beje yra filmas pagal šią knygą (ko gero yra apie visas dalis, bet aš mačius tik šį), tai va filme gan nuosekliai atkuriami knygos įvykiai.
Katėir pelė,nedidelė apysaka, kurią manau verta skaityti tik jei yra žadama skaityt šuniškus metus, nes ten geras intro į vienos veikėjos paveikslą, kuris vėliau plėtojamas šuniškuose metuose.
Patys Šuniški metai nevisada lengvai skaitosi, daug žodžių pasikartojįmų, pereinančių į kažką panašaus kaip pasąmonės srautas. Nors pats kūrinys man paliko gerą įspūdį, buvo įdomu ir Grassas tikrai žavi savo išmone, (vien ta šunų linija nuo Lietuvos vilkės iki Hitlerio šuns Princo) tačiau Šuniški metai Skardiniui būgneliui neprilyksta.
Na ir manau, kad ateity Grassą dar tikrai skaitysiu (:
#11
Parašyta 16 liepos 2010 - 22:42
Dancigo trilogiją ir sudaro Skardinis būgnelis, kurį skaičiau gal prieš kokius tris metus, o kitas dvi t.y. Katė ir pelė bei Šuniški metai pabaigiau skaityt neseniai, nes visas knygas galima skaityt atskirai, tai nėra nuoseklus to paties siužeto tęsinys. Tiesiogiai jas sieja tik Dancigas bei aišku vaizduojamas tarpukario bei karo meto laikmetis.
"Skardinis būgnelis" skaitant suteikė tą malonumą, kiekvienas puslapis, kokį tik šedevras gali suteikti.
"Šuniškus metus" išties buvo sunkiau skaityti nei pirmas dvi dalis.
Kas neturi daug laiko gali skaityti vien "Skardinį būgnelį".
Bet šiaip papildysiu, kad kūrinius jungia ne tik Dancigas. Knygose susitinkame ir kai kuriuos veikėjus iš kitų dalių. Tik jie pirmoje knygoje, pavyzdžiui, šmėkšteli, o kitoje tampa pagrindiniais, ir pan. Užsimenama apie kitus, anksčiau sutiktus.
Beje, novelėje "Krabo žingsniu" taip pat veikia viena iš trilogijos veikėjų - Tula Pokryfkė.
Prieš ketverius metus kilo nemažas skandalas, kai rašytojas prisipažino per karą tarnavęs SS daliniuose.
http://www.lrytas.lt... ... amokos.htm
#12
Parašyta 22 liepos 2010 - 18:03
O "Krabo žingsniu" dar neskaičiau, bet jau vien dėl Tūlos reiks paskaityt
#13
Parašyta 27 rugpjūčio 2010 - 20:48
Apie Skardinį būgnelį jau šiek tiek rašiau, beje yra filmas pagal šią knygą (ko gero yra apie visas dalis, bet aš mačius tik šį), tai va filme gan nuosekliai atkuriami knygos įvykiai.
Ar ekranizacija labai skiriasi nuo knygos? Gal kitaip paklausiu.. Ar įmanoma atpažinti Günter Grass' ą bei jo rašymo manierą filme?
Pati esu žiūrėjusi tą patį "Blechtrommel". Sunku buvo suprast esmę bei ką tuo filmu norėta parodyt. Prireikė diskusijos su sese. Nors turbūt buvo padaryta klaida, kad be lietuviško vetimo žiūrėjau. Nesinorėjo atsukt, kai per greitai, verkšlenant ar pan. kalbėdavo. Ir tai, jog buvau susidariusi išankstinę nuomonę.
#14
Parašyta 29 rugpjūčio 2010 - 12:51
Žiūrėjau filmą su angliškais sub'ais, bet lyg ir viską supratau, o ką turit omeny, sakydama, kad nesupratot ką tuo filmu norėta parodyti?
#15
Parašyta 30 rugpjūčio 2010 - 17:52
Tiesiog prieš žiūrint filmą žinojau tik vieną faktą apie G. Grass'ą . Jog tai vienas geriausių pokario vokiečių rašytojų. Iš to susidariau išankstinę nuomonę, kuri visai neatitiko to, kas ir kaip filme buvo pavaizduota. Natūraliai po filmo peržiūros iškilo klausimas, UŽ KĄ JIS TAIP VERTINAMAS ?! Laukiau filmo apie karą. Atskleidžiančio žiaurumą, beprasmybę. TRADICIŠKAI. Laukiau ir pralaukiau. Taip ir likau nesupratus ironijos bei grotesko. Bet filmas turi kažką savo. Manau, ir jaučiasi ta Grass'o maniera. Norėtųsi sužinoti tikrą, jo knygoj atsispindinčią. Nes filmas nėra knyga.
Dėl lietuvių vertimo. Skaičiau, jog jis nėra toks jau "grassiškas". Ironija ir groteskas per silpni, stengtasi kūrinį padaryti labiau klasikinį.
#16
Parašyta 15 rugsėjo 2010 - 16:56
Tikiu, kad vertimas nepilnai atspindi visą groteską, bet manyčiau, kad ir filmas čia ne viską išsemia, nes knygoje nemažai įvairių trangresijų, o filme atrodo kai kurios vietos sušvelnintos, kai ko visai nėra (tiksliai nepamenu, bet lyg nėra pašto užėmimo, kuris man bent atrodo, kad knygoje labai svarbus).
Nors šiaip vizualioji filmo puse, mano nuomone, labai vykusi ir tarkim ta vieta su unguriais jau knygoje šlykšti, bet atvaizduota filme tampa dar įtikinamesne ir aš ungurių nuo to laiko, tai tikrai nebevalgau (:
#17
Parašyta 27 sausio 2011 - 23:13
Vartotojų skaito šią temą: 0
narių: 0, svečių: 0, slaptų narių: 0