Temoje atsakymų: 30

[Yoel]

Pasidalinkite, koks ar kokie veikėjai, jums paliko didžiausią įspūdį.Būtų įdomu, kad dar pridėtumėte ir kodėl.

[ccc]

Gera tema. Mano ankstyvoje paauglystėje pamėgti personažai buvo lordas Henris iš "Doriano Grėjaus portreto" bei Hitklifas iš "Vėtrų kalno". Dabar jie jau nebe taip imponuoja dėl pakitusių vertybių ir šiaip sustiprėjusio kritiškumo. O šiuo metu mano mėgstamiausi yra šie:

1. Žanas Valžanas ("Vargdieniai"). Jis man apskritai atrodo vienas ryškiausių, įspūdingiausių personažų iš visos mano skaitytos literatūros. Gal net sakyčiau žmogaus idealas, nes aš itin žaviuosi stiprybe, užsispyrimu, kilnumu, aukšta morale ir principais bei žmogaus sugebėjimu pakilti iš dugno ir susitvarkyti gyvenimą. Žanas Valžanas visa tai ir įkūnijo "Vargdieniuose" ir pati knyga man labiausiai įstrigo dėl šio veikėjo.
2. Don Kichotas iš "Don Kichoto" . Gal ir drąsu būtų teigti, bet man atrodo, kad Don Kichoto liūdnoje istorijoje ne vienas gali atpažinti save. Turiu omeny optimistiškai puoselėjamus idealus, tikėjimą jais, jų įkvėptą drąsą, ryžtą jų siekti ir galų gale viso to žlugimą, kai susikertama su žiauria realybe. Žodžiu, man Don Kichotas ne kažkoks beprotis, o kovojančio dėl savo idealų žmogaus pavyzdys. Aišku, pabaigoje jis pasiduoda, bet jei tęsčiau savo apmąstymus apie šią knygą ir veikėją, tai prirašyčiau čia dar minimum 500 žodžių.
3. Haris Haleris iš "Stepių vilko". Tiesiog artimas man veikėjas. Sunku įvardinti kuo. Apmąstymais, santykiu su žmonėmis/visuomene ir savimi, chaotiškumu. Nežinau, gal dabar būtų kitaip, bet paskutinį kartą skaitant įžvelgiau nemažai panašumų su savimi pačia, o tai pagelbėja savianalizei.

[Yoel]

Na, kad daugelis randa panašumų su Hesės veikėjais, tai nėra didelis stebuklas Daugelį tuo Hesė ir žavi, kad jo veikėjuose galima atpažinti save, savo polinkius, ydas arba dorybes.

[ccc]

Taip, nesistebiu.
Nors man taip buvo, kad save tapatinčiau su veikėju, tik skaitant "Stepių vilką", matyt, dėl to kad tinkamu laiku antrą kartą perskaičiau. Kiek vėliau grįšiu ir prie kitų Hesės knygų, tai lauksiu kažko panašaus.

[Teodoras]

T. Dreizeris ,,Sesuo Kerė" - Džordžas Herstvudas baro direktorius, kurio gera širdis ir meilė Kerėi parodo iki ko žmogus yra linkęs nusirist. Tas jo personažas tiesiog taip ir spaudžia ašarą, gali pats save įsivaizduoti gatvėje, nuskurdusį, sušalusį, gėdingai suluošintą, tačiau išlaikiusį savo širdyje bei aiškiame prote ta kruopelę reputacijos ir aukštos moralės. Elgetą, kuris iki paskutinės akimirkos laiko save aukščiau už visus kitus, prisimindamas kas toks buvo ir kaip gyveno yra ne tik vertas pagarbos, bet nuoširdžiausios užuojautos. Jo kilni mirtis taip ir įrodo, kad žmogus nelinkęs pasmerkti savęs kankinimui. Tiesiog žavi toks žmogus ir charakteris, nežinau kodėl, gal dėl tos tikrovės, jo nuoširdumo, atsidavimo, meilės, bet jis tikrai turi savyje kažką tokio.

T. Dreizeris ,,Genijus" Judžinas Vitla jo gali nekęsti, bet jį reikia pažinti ir tada supranti už ką jis tau patinka. Žmogus supratęs savo klaidą ir ėmęs gailėtis yra didis. Kad ir kiek padarai per gyvenimą klaidų jos visos nublanksta prieš tikrą meilę ir rūpestį. Tik tiek ir galima pasakyti.

M. Valtari ,,Mirties Angelas" Johanas Angelas - patiko, kadangi sakė tiesą, nors už tai ir nukentėjo, čia labai tinka arabų patarlė ,,visada sakyk tiesą, nors ji ir liūdytų prieš tave". Be to pirmas Valari romano herojus, kur atsiskleidė daugiau nei vien gailestis.

L. Tolstojus ,,Karas ir Taika" Andrejus Nikojajevičius Bolkonskis čia jau vien keliais žodžiais negali apibudinti kodėl jis tau patinka ar ne. Tą jausmą reikia išgyventi. Apskritai tas žmogus žavi pats savo būvimu, jis gali nieko nekalbėt tik stovėt ir tai suteikia kažką tokio didingo. Vien tas jo pavardės ar vardo paminėjimas yra mistiškas. Tie jo pamąstymai, mirties atsižadėjimas, pats nejausdamas imi jam pritarti ir stengiesi į viską žvelgti kitomis akimis, tartum šviesiau, tartum kokių ženklų ieškodamas.

F. M. Dostojevskis ,,Nusikaltimas ir Bausmė" Razumichinas, tik tokį draugą ir galiu įsivaizduoti. Jis tartum draugystės idealas. Seniai praėjusių laikų draugo prototipas.

I. Turgenevas ,,Tėvai ir vaikai" Eugenijus Vasiljevičius Bazarovas eruditas, kuris tik įrodo, kad kartais žinios ir atsakomybė gali pražudyti patį žmogų.

Dž. Golsvortis ,,Forsaitų saga" Somsas Forsaitas - turtingas snobas - dendis, kuris visada sugeba išlikti ramus.

[Faint]

Vienareikšmiškai - Antanas Garšva. Skaitydamas antrą kartą, supratau kitus vingius, kurių nepastebėjau pirmąjį kartą. Labai patiko psichologija, laisvumas ir atsidavimas. Gyveno ir tiek, kančios, meilės istorijos ir pan. buvo šalia, tačiau pastoviai išliko atstumas ir atsiribojimas nuo kasdienybės. Absoliučiai geriausia kadanors skaityta istorija.

Kamiu - Merso. Jame taip pat įžvelgiau tą atsiribojimą, kuris labai būdingas tiek Garšvai, tiek man. Tai buvo tikriausiai pirmas užsienio rašytojo kūrinys, kuris pateko į pačių pačiausių knygų sąrašą.

Mamatės dukra - Sename dvare. Skaičiau seniai, daug kas nutiko iki dabar. Nepamenu dabar, jos vardas išvis buvo minimas knygoj ar ne? Lyg ir ne. Sužavėjo branda ir suvokimas, kurį ji pasiekė tokio mažo amžiaus. Kartkartėmis pagalvodavau, kad ji protingesnė ir intelektas aukštesnis jos, nei pačios išgirtosios Mamatės. Apie kitus šeimos narius ir kaimo gyventojus net nekalbu. Dukra buvo lyg šviesulėlis kuris gęso kaimo vidury.

Getės "Fausto" - Faustas. Rizika, intelektas, beprotybė/užsidegimas - na gal kiek aštrokas, tačiau giliai į atmintį įsirėžiantis derinys.

[Greta]

Remarko pagrindiniai herojai.
jie daugiau ar mažiau panašūs, bet man patinka jų būdas, tai, kaip vertina draugystę, kaip žiūri į gyvenimą

[devilrun]

Arthur Conan Doyle Sherlock Holmes: vaikystej bardavaus ant vaikisku knygu ir ju veikeju, Holmsas turbut buvo pirmas, kuriam neturejau ko prikisti ir pagal kuri meginau modeliuoti save.

Sue Townsend Adrian Mole: man buvo astuoneri, kai emiau skaityti jo kronikas, daugiau nei kelerius metus nebuvo dvasiskai artimesnio veikejo. Tada pradejau gert ir rukyt, ir siautet, Moulas vis dar liko toks pat meme, bet jo dienorascius pakartotinai perskaitau kasmet.

Douglas Coupland bet kas, ypac is X kartos: nuobodus hipsteriai, bet vieni veikejai uzejus depresijai perskaito visus Christie detektyvus, kiti bijo atomines bombos, ir as nieko negaliu daugiau, tik jausti bendruma su jais.

John Steinbeck Ethan [Winter of Our Discontent]: vienas tu atveju, kai suprantu veikeja ir jis man patinka; megstamuose zmonese kartais matau ji.

Warren Ellis & Darick Robertson Spider Jerusalem: save stengiuos tobulinti ir pagal ji.

Truman Capote Randolph [Other Voices, Other Rooms]: zmones man svarbus tiek, kiek man jie yra Randolfas.

[Gegytė]

Sumirė iš „Mylimoji Sputnik“ nes skaitant buvo apėmęs jausmas, kad autorius aprašinėjo mane (ot būtų garbė, ania??)

Ir Getės Faustas. Tiesiog, jis kitoks, tuo man ir patinka.

[Le Meute]

Gal jie ir nėra patys įdomiausi, bet mane visada žavėjo antikinių dramų herojai, o ypač Sofoklio ir gal dėl to, kad pasak Aristotelio jie vaizduojami tokie, kokie žmonės turėtų būti. Ypatingai nuo mažens ypač imponavo Antigonė aišku gal ir dėl to, kad mergina.

[Teodoras]

Gal jie ir nėra patys įdomiausi, bet mane visada žavėjo antikinių dramų herojai, o ypač Sofoklio ir gal dėl to, kad pasak Aristotelio jie vaizduojami tokie, kokie žmonės turėtų būti. Ypatingai nuo mažens ypač imponavo Antigonė aišku gal ir dėl to, kad mergina.

O kaip Medėja? pvz., man tai labai Medėja patikdavo pamenu, Antigonė tokia antraieile kai kada pasirodydavo, galbūt kad labai anksi ėmiau skaityt tokias knygas... :tmi:

[Le Meute]

Na matai Medėja man nors ir labai įdomus personažas ir gal būtent dėl destrukcijos ir sudėtingesnis nei Antigonė, bet vis dėlto už tai ką jinai padarė, na man nėra mėgstamesnė už Antigonę.
O kaip suprast, kad antraeilė, Ismenė tai man antraeilė jei ne trečiaeilė.

[ccc]

Skaitinėju karts nuo karto "Alisą stebuklų šalyje ir veidrodžių karalystėje" ir dabar norisi paminėti pamėgtus ir karts nuo karto mano cituojamus veikėjus. Tai Mad Hatter ir Humpty Dumpty.

Ir dar paantrinsiu devilrun dėl Šerloko Holmso. Pradėjusi skaityti Doilį nieko ypatingo nesitikėjau, bet turėjau labai maloniai nustebti ir Holmso personažas atsidūrė mano mėgstamiausių sąraše. Labai jau žavėjo jo sumanumas, racionalumas ir gyvenimo būdas.

[F5c_wZ3_414e_X5]

Mėgstamiausius veikėjus aš pati sukuriu specialiai tam, tai nė vienas iš perskaitytų knygų nebus geresnis. O didžiausią įspūdį padarė turbūt knygos "Tas keistas nutikimas šuniui naktį" veikėjas. Atsimenu, buvau parduotuvėj tuo metu ir vartinėjau knygas, atsiverčiau tą ir truputį paskaičiau, tai buvau tikrai šokiruota. Nusprendžiau nebevartinėt, pasilikt tokį stulbinamą dalyką kitam kartui. O kodėl, tai nežinau, ir negalvojau, kad į mane panašus, kaip čia daugelis iš jūsų.

[cloudmaker]

F.Dostojevskis "Nusikaltimas ir bausmė". Razumichinas. Kartais jaučiuosi panašiai kaip jis. Kitaip tariant jame atradau save

[Teodoras]

F.Dostojevskis "Nusikaltimas ir bausmė". Razumichinas. Kartais jaučiuosi panašiai kaip jis. Kitaip tariant jame atradau save

Jis man irgi labai patinka... toks tikro draugo idealas... be to kartais juokingas bet visada ismintingai moka pakalbet...

[cloudmaker]

Tikrai taip
Dar patinka Haruki Murakami "Prisukamo paukščio kronikos" pagrindinis veikėjas Toru Okada. Geras vyrukas , bei knygos "Keliautojo laiku žmona" veikėjas Henris, Labai šiltas, rūpestingas žmogus. Neiškantis žodžio kišenėje. Tokį vaikiną tikrai norėčiau turėt Nesvarbu; net jei jis gali keliauti laiku

[Lota]

O Dievulėliau... Beveik kiekvienoje skaitytoje knygoje atrasdavau veikėją, kuris man patikdavo... Dabar tikrai negalėčiau atrinkti pačių pačiausių, bet parašysiu kelis įsimintiniausius:

Hitklifas ("Vėtrų kalnas"). Įsiminė ir tiek. Šis veikėjas tikriausiai vienas stipriausių literatūros istorijoje, toks ryškus ir galingas savo esybe, kad perskaitęs knygą šio veikėjo niekaip nepamirši. Jis nebuvo geras. Toli gražu ne, bet jis (o kartu ir Ketė) išlieka mano atmintyje kaip dvi įsimintinos neišskirimos figūros.

Razumichinas ("Nusikaltimas ir bausmė"). Veikiausiai daug kam įstrigo jo, kaip idealaus geriausio draugo, paveikslas.

Aleksėjus ("Broliai Karamazovai"). Pasidaviau pagundai jį įsimylėti, kad ir kaip beviltiškai tai skambėtų. Mano žmogus. Tobulas savo žmogiškais trūkumais. Keikiau knygą ilgais žiemos vakarais niršdama, kad Alioša nėra tikras. Mano didysis nuopolis...

Retas Batleris ("Vėjo nublokšti"). Kažkodėl sužavėjo mane savo pavojingumu bei įdomiomis mintimis.

Dar daug yra... Reikės prisiminti, nes žinau, kad kelių labai įdomių veikėjų nepaminėjau... Bet jau galva neišneša

[Lyja]

O moterys, Lota? Yra tokių?

[Lota]

O kaip gi be moterų? Žinoma buvo man patikusių ir atmintyje įstrigusių veikėjų Tik mane liūdina, jog lig šiol aptikau vos du pagrindinius veikėjų moterų tipus: švelnios, gležnos, padedančios, arba charizmatiškos, ryškios, nesibodinčios paimti vadeles į savo rankas. Žinoma, kiekviena veikėja skirtinga ir unikali, bet šie du tipai ryškiai skiriasi ir aiškiai gali atpažinti, kuri kuriam priklauso. Labiausiai atmintyje įstrigo:

Ketė ('Vėtrų kalnas"). Kaip ir Hitklifas, labai stipri veikėja. Savanaudė, sugadinusi sau ir aplinkiniams gyvenimus, net nemanau, kad ji turėjo blogų ketinimų. O ir šiaip tikrai įdomi asmenybė, nors ir vaikiška.

Skarletė O'Hara ("Vėjo nublokšti"). Šią moteriškę sunku būtų pamiršti. Kerinti, žaisminga, bet savanaudė. Turi begalę minusų, bet daugelį jų atsveria jos pliusai. Man patiko, kaip ji per visą tą laiką sugebėjo išlikti tokia, kokia buvo, nors per knygos eigą ir pasikeitė, bet sugebėjo išlaikyti savo 'skarletiškumą'.

Lise ("Broliai Karamazovai"). Ją galėčiau analizuoti valandų valandas, ir vis vien nesuprasčiau, kas jos galvelėje dedasi. Labai įdomi veikėja, kažkaip iš karto ją įsidėmėjau. Viena tų, kurios paslapties neįminsi net baigęs knygą ir valandų valandas galvojęs...

Ana ("Sveikas, liūdesy"). Kažkodėl ne Sesilė, bet būtent ji man įstrigo. Tiesiog labai išmintinga ir, rodos, nežemiška moteris, turėjusi labai žmogišką norą turėti paprastos laimės.

Sofija Marmeladova ("Nusikaltimas ir bausmė"). Keista veikėja. Toks gana įdomus tipas. Labai nustebau sužinojusi jos profesiją. Dieve, toks darbas su jos charakteriu? ;(

Dar tikrai kažką pamiršau. Vėl. Nemažai veikėjų, kurios man patiko, tiesiog nelabai išsiskyrė, pvz Melanija Vilks ("Vėjo nublokšti"), Elizabeta Benet ("Puikybė ir prietarai"), Ketrina Barkli ("Atsisveikinimas su ginklais", beje šita labai patiko) ir dar daugelis kitų, kurias pamiršau, ir dar begalė nuostabių veikėjų iš knygų, kurių dar neperskaičiau...