Mėgstamiausias knygos veikėjas
#22
Parašyta 19 spalio 2010 - 17:05
F. Dostojevskio "Brolių Karamazovų" Ivanas, vien už jo mintis apie Dievą.
A. Čechovo "Dvikovos" du vienas kitam priešingi veikėjai - Lajevskis ir fon Korenas, pirmasis dėl silpnybių, antrasis - dėl stiprybių
Dar man patiko Ž. P. Sartro "Viršininko vaikystės" pagrindinis herojus - jo blaškymasis ir augimas kaip asmenybės.
Seniau skaitytos R. Merlio knygos "Mirtis - mano amatas" pagrindinis herojus, seniau skaičiau, nepamenu jo vardo, ten apie nacių koncentracijos stovyklos viršininką, žinau, kaip gali patikt toks pagrindinis veikėjas - bet užtat koks pareigos jausmas.
#23
Parašyta 11 lapkričio 2010 - 12:31
#27
Parašyta 22 lapkričio 2010 - 19:01
Kol kas labiau panašesnio į save, kaip kad Raskolnikovas, niekur neradau:}
Megsti bobutes su kirviais galabyt ar jauti nenusakoma troskima isgelbeti visus studentus nuo skolu?
hahah. na, turėjau omeny ne jo pragaištingus veiksmus, greičiau jau tas mąstymas, delsimas, charakteris ir buvo panašūs į mane.
#28
Parašyta 22 lapkričio 2010 - 19:40
#29
Parašyta 22 lapkričio 2010 - 20:40
Su Raskolnikovu tai keblus dalykas, manau jame kiekvienas gali atrasti dalelę savęs, toks jau jis veikėjas. Pasimetimas, neapsisprendimas, neryžtingumas — tai mums viems gerai pažįstami jausmai, leidžiantys matyti Raskolnikovą kaip labai į save panašų ir artimą žmogų. Labai žmoniškas jo veikėjas. Jo prigimtis — tokia kaip ir mūsų visų, kaip ir tikriausiai daugelio veikėjų, tiesiog Dostojevskis sugebėjo tai išreikšti ypatingai gerai. Juk žiūrint objektyviai, Raskolnikovas buvo tik pamišęs žudikas, nužudęs dargi be aiškios priežasties! Bet viskas perteikta taip, kad vargu ar rasim daug skaitytojų, kuriems Raskolnikovas nepatiko, ar kurie nejautė jam jokio prisirišimo. Toks jau jis veikėjas, tas Raskolnikovas
o as kaip tik save matau Razumichine. kazkodel....Man jis toks savas savas, kad as rodos tas vietas skaityciau ir skaityciau kur jis kalba.
#30
Parašyta 22 lapkričio 2010 - 20:47
Su Raskolnikovu tai keblus dalykas, manau jame kiekvienas gali atrasti dalelę savęs, toks jau jis veikėjas. Pasimetimas, neapsisprendimas, neryžtingumas — tai mums viems gerai pažįstami jausmai, leidžiantys matyti Raskolnikovą kaip labai į save panašų ir artimą žmogų. Labai žmoniškas jo veikėjas. Jo prigimtis — tokia kaip ir mūsų visų, kaip ir tikriausiai daugelio veikėjų, tiesiog Dostojevskis sugebėjo tai išreikšti ypatingai gerai. Juk žiūrint objektyviai, Raskolnikovas buvo tik pamišęs žudikas, nužudęs dargi be aiškios priežasties! Bet viskas perteikta taip, kad vargu ar rasim daug skaitytojų, kuriems Raskolnikovas nepatiko, ar kurie nejautė jam jokio prisirišimo. Toks jau jis veikėjas, tas Raskolnikovas
o as kaip tik save matau Razumichine. kazkodel....Man jis toks savas savas, kad as rodos tas vietas skaityciau ir skaityciau kur jis kalba.
Razumichinas tai visai kitas reikalas. Jis greičiau mano idealas, tiksliau labai arti idealo. Nors ir pastebiu panašių bruožų tarp savęs ir jo, greičiau tai yra toks žmogus, kokiu norėčiau būti, bet, deja, neesu... Raskolnikovas man artimesnis, nes jis turi daugiau trūkumų, o aš ir pati jų turiu begalę
Vartotojų skaito šią temą: 0
narių: 0, svečių: 0, slaptų narių: 0