Peršokti prie turinio

Nuotrauka

[2010 spalis] Andrei Makine - Prancūziškas testamentas


  • Prašome prisijungti, kad galėtumėte parašyti atsakymą
Temoje atsakymų: 2

#1
Karolis

Karolis

    Forumo dvasia

  • Moderatoriai
  • 1.454 Pranešimai:
Po dar ilgesnės pertraukos pradedam naują mėnesį su nauja knyga! Šio mėnesio knyga tapo Andrei Makine - Prancūziškas testamentas.
*Knygos aptarimas vyks spalio pabaigoje.

Smagaus skaitymo.

Trumpai apie autorių
Andreï Makine (g. 1957 m.) – sibirietis, nuo 1987 m. gyvenantis Paryžiuje. Atvykėliui iš Rusijos Prancūzija tebuvo vaikystės laikų vizija, kurią įskiepijo prancūzė jo senelė Šarlotė. Iš senelės jis paveldėjo meilę Prancūzijai ir prancūzų kalbai – ją ėmė laikyti sava. Tačiau Paryžius greitai išsklaidė šį artumo pojūtį. Autobiografiškiausiame savo romane „Prancūziškas testamentas“ rašytojas puikiai perteikia tą keistą būseną – jausmą, kad savo tėvynėje esi visiškai svetimas.

Kūrybinės biografijos pradžia buvo nepaprastai sunki, tačiau dešimt beviltiško skurdo metų Paryžiuje baigėsi, kai rašytoją staiga užgriuvo netikėta šlovė. 1995 m. už „Prancūzišką testamentą“ jis gavo ne tik Goncourt’ų, bet ir Médici premijas. Tai buvo dar negirdėta literatūros premijų istorijoje, – tas pats rašytojas pelnė du iš penkių reikšmingiausių apdovanojimų. Emigrantas, vienišius, skurdžius, nesuprastas leidėjų, menininkas staiga tapo garsenybe, dėl jo rankraščių ėmė kovoti daugybė leidyklų. Dabar Andreï Makine – žinomas autorius, tačiau, nors ir pelnęs šlovę, toks pats fatalistas kaip anksčiau.

Recenzija

Andrei Makine'o „Prancūziškas testamentas“ 1995 metais Prancūzijoje tapo literatūrine sensacija, kokios jau seniai šioje šalyje nebuvo.
Niekam nežinomas sibirietis, dešimt metų valkatavęs Paryžiuje, staiga savo romanu – „Prancūziškas testamentas“ – susižeria Goncourt'ų ir Medicių premijas! To dar niekam nebuvo pavykę padaryti – galbūt ir nepavyks.
Spoiler

  • 0

#2
devilrun

devilrun

    Intelektualas (ė)

  • Nariai
  • 817 Pranešimai:
  • Miestas:Vilnius
na tai pirmyn!

ka manot, ar patiko? Nes man tai labai. Pagauli knyga, uzveze tematika, kuri man paprastai patinka - coming of age + rasymas apie rasyma [bet ne apie tai, kaip nesiraso].

Visiškai netikėtai pajutau, kad kalbėjimas iš tikrųjų yra geriausias būdas nutylėti esmę. Tačiau, kad ją pasakytum, turėtum tarti žodžius visiškai kitaip - šnabždėti, įausti į vakaro garsus, į saulėlydžio spindulius. Iš naujo vėl pajutau savyje užsimezgant paslaptingą kalbą, tokią skirtingą nuo nuolat vartojamų ir nuvalkiotų žodžių, kalbą, kokia visai tylomis, sutikęs Šarlotės žvilgsnį, galėčiau tarti:

- Kodėl man taip spaudžia širdį, kai išgirstu tolimą Gegutės šauksmą? Kodėl rytas, prieš šimtą metų išaušęs Šerbūre, mieste, kuriame niekada nebuvau, kodėl ta akimirka, kokios niekada neišgyvenau, jos šviesa ir vėjas man regis tikresni už mano dabartį? Kodėl gi tavo balkonas nebesklando rausvai violetiniu vakaro oru virš stepės? It koks alchemiko mėgintuvėlis sudužo jį gaubusi vaiski svajonė. Ir jos traškančios stiklinės šukės trukdo mums šnekėtis kaip kadaise... O ar tavo prisiminimai, kuriuos dabar jau atmintinai moku, nėra narvas, kuriame tu įkalinta? O mūsų gyvenimas, ar jis nėra kasdienis judrios ir apčiuopiamos dabarties virsmas sustingusiais prisiminimais, it smeigtukais prismeigtos plaštakės po dulkėtu vitrinos stiklu? Kodėl gi tada jaučiu galįs be jokių dvejonių atiduoti šią visą kolekciją už vienintelį kartėlio pojūtį, kokį ant mano lūpų paliko įsivaizduojama sidabro taurė niekad neregėtoje kavinėje Neji. Už vienintelį sūraus Šerbūro vėjo gurkšnį?

[nuo Lyja pelnytai gavau velniu parasiusi citata sveplai, tai, prasom, skaitykite taip, kaip dera.]

grazu. Kitam kontekste gal sakyciau - bleniai!, bet cia suzavejo.
  • 0

#3
devilrun

devilrun

    Intelektualas (ė)

  • Nariai
  • 817 Pranešimai:
  • Miestas:Vilnius
nu jus ir liausiai.
  • 0




Vartotojų skaito šią temą: 0

narių: 0, svečių: 0, slaptų narių: 0