Temoje atsakymų: 26

[Minerva]

ar daug turite draugu? kelis is ju galetumete ivardinti kaip tikrus? kiek laiko trunka jusu draugyste? ir ar bendravimas pasikeite einant laikui?
kaip/kur susipazistate su naujais zmonemis/draugais?

[Yoel]

Neturiu tikrų draugų ir niekad jų neturėjau.Todėl nežinau, koks jausmas turėti tikrą draugą.Šiaip draugelių turiu, bet tik tiek.
Geriausias mano draugas man yra mergina.Ji galbūt ir yra tikras draugas.
Su naujais žmonėmis susipažinau, kad pakeičiau mokyklą. o šiaip per treniruotes, per bendrus pažįstamus, universitete.Visokiuose tūsuose nedalyvauju, nes tai daro tik žemos moralės žmonės.

[Teodoras]

As tai kazkada turejau tikra drauga, tiksliau drauge, bet taip atstiko, kad tikri draugai dazniausiai viena galvoja, kita daro...tai po 11 metu draugystes gyvenimas iskrete man negrazu poksta ir nuo to laiko tikru draugu neturiu ir greiciausiai neturesiu, kazkaip atrodo, kad kolkas nesutikau tokio zmogaus kuri ir mane vienytu bendras interasas bei bent jau panasus polinkiai. O kaip Yoel ir sake, draugeliu turiu pilna, bet tiksiau juos reiktu ivardinti pazistamais ir gerais pazistamais...na, gera pazistama kuri galejau ivardint kaip drauga neseniai bendrai turejau, bet jis irgi pasirode Brutas, taip kad man nesiseka su tomis draugystemis...Ka ir bepadarysi..
Na, o susipazistu tai irgi dazniausiai atejas i univera, dabar kai i kita nuejau vel nauju sutikau, dabar isejau ir atgal grisiu i sava univera tai vel turbut bus nauju pazistamu, va, taip ir iseina...beje, i tusas as irgi nevaikstau, nes man ten kazko netraukia, prisiliuobt ir parekaut galiu i vienas namuose, o tuo labiau i pirteles manes kazkaip nevilioja...as gal labiau linkes ramiai prie arbatos puodelio pasikalbet, ramioje aplinkoje....

[Griūk_negyvas]

Greičiau turiu krūvą pažįstamų. O vaikystės geriausios draugės net nepasveikino su šventėm, gimtadieniu, na, bet jų reikalas. O dabar... turiu kelis gerus draugus, tarp kurių tik du geriausi - vienas vaikinas ir viena panelė. Žiūriu ir juos ir stebiuosi, kaip mane šie žmonės ne tik, kad pakenčia, bet ir myli.
O su dauguma susipažinau mokykloje, su vienu internetu, net keista, kaip gerai susibendravom ir nebuvo surasti bendrą kalbą. Tai reziumė turiu tik du žmones, su kuriais galiu apie VISKĄ šnekėt ir nesijaust su jais vieniša.

[Teodoras]

tai tu tada laiminga, bent jau du turi....o ka daryt man, kai nei vieno? cia taip sakant jeigu neturi draugu, rasyk dienorasti, bet tada klausimas, o kas ji skaitys? :^)

[whatever]

Kaip tai kas?..Tu pats. Būk pats sau draugas.

[Insomniakė]

Mhm...Nėr tų tikrų draugų ir niekad nebuvo, ir taip per mažai žmonėmis pasitikiu. Aplink tik daugybė pažįstamų, gal netgi per daug, kadangi einant miesto gatve dažniausiai į nieką nekreipiu, gyvenu savo galvoj, todėl poto dar ir pykčiai kyla, kaip aš drįstu su jais nesisveikint, o aš tiesiog jų nė nepastebiu. Draugais tegaliu pavadinti vos pora žmonių, o ką jau kalbėt apie tikrą. Tačiau tie patys gyvena kitame mieste, taigi šiuo metu palaikau kiek atskalūnišką gyvenimo būdą, o ir šiaip nelabai mėgstu aplinką kurioje esu priversta būti.
O su žmonėmis dažniausiai susipažįstu užsiimdama kokia nors veikla, per esamus kelis draugus, ar koncertuose. Su vienu draugu susipažinau vidury gatvės, paklausus krypties, bet kadangi ir jis buvo nevietinis pasisiūlė padėt surast, nes tas gatves pažinojo geriau

[Teodoras]

Taip kaip tik anksciau draugyste buvo vertinama ir branginama, galejai anksciau su draugu isskalbet apie viska, galejai savo skaudulius issipasakot kaip tikriausiam broliui, vienas kitam uzuojauta, supratima isreiskt, o dabar basta viskas. Vat, kazkada pabandziau pakalbet su savo pazistamais, kuriuos jau laikiau tikrais pazistamais nuosirdiziai, tiesiog siaip graziuoju, maloniai, pasidalint laime ir tiek....tai i akis pasake, kad ka tu cia mazdaug kalbi: ,,kokie mes tau draugai" tai va po tokiu zodziu ir pagalvoji zmogau, kas tave supa, kokia tapo paties pareiga toje aplinkoje ir ar apskritai gali but su kuo nors kilniasdiskai nuosirdus, nelaukdamas atpildo....Ir dar sako, reikaliningos naujosios technologijos ir pan....tai kuo toliau, tuo mes apskritai pavirsim i kalbancias -kvepuojancias dezes...

O del to, jog man paciam dienorasti skaityt ir but paciam sau draugu? Na, ka galiu pasakyt, skaitau as tuos savo uzrasus, bet kaip nuotaika prasteja, tai toliau ir niureja, liudni tie mano uzrasai, juodi netgi sakyciau....o tokio draugo kaip as sau, nelinkeciau (perdaug as jau tos draugystes esu atsikandes 24 metus tas pats ir tas vienas, kokia buvo juoda pelke, tokia ir liko, o as jau joje iki kaklo styrau)....

[Minerva]

na kaip uzvedusi tema galvoju reikia pasisakyti ir paciai. esu intraverte tai draugu niekad neturejau daug. pazistamu su kuriais pasisveikini ir apie ora pasneki yra. mokyklos laikais (jau vyresnese klasese) turejau tris drauges buvome tokia kaip atskira grupele, kuri visur kartu. po mokyklos as su viena is to trejeto nutolome (nebuvo pykciu, tiesiog nutolome ir tiek), universiteto metais su visais grupiokais ir kursiokais sutariau gerai, bet kaip tikra drauge laikiau viena. siuo metu mus skiria atstumas, taciau tikiuos musu draugyste tai atlaikys. kai tema kuriau buvo apemes labai keistas jausmas, maniau, kad atejo atitolimo faze su viena is mokyklos laiku draugiu. su ja bendravimas niekad nebuvo paprastas, todel galvojau galbut jau arteja ta faze kai pastangu reikia daugiau nei bendravimas teikia malonumo/geru emociju.
pastaruoju metu apemes toks jausmas, kad labai norisi atnaujinti pazistamu rata (na gal greiciau draugu, su kuriais kur iseit, pabendraut ne tik apie ora butu galima). taciau kol kas susiduriu su problema, kad nezinau, gal teisingiau zinau, bet dar neperlipu per save ir nedarau tai ka zinau, kad ju surasti, nes iki siol patirtis leme, kad susirasdavau darbineje aplinkoje (mokykla, universitetas), kas dabar sunkiai imanoma

[Teodoras]

manau, kad draugas turetu pirmiausia buti istikimas ir iki mirties likti draugu, nes pvz., as tik tokia suprantu draugyste...

[Minerva]

buvo laikas kai ir as taip panasiai maniau (na gal kiek maziau skambiais zodziais). taciau dabar suprantu, kad zmones keiciasi, o ypac paauglystes, brendimo laikotarpiu, todel vienu zmoniu atsitraukimas ir kitu priartejimas yra naturalus dalykas. nors ir nelabai malonus. taciau tai nepriestarauja istikimybes savokai. jai priestarauja isdavyste.
dargi reiketu ivertinti kokiu pagrindu draugyste issivyste pvz paauglystes draugystes is vienos puses tarsi turetu buti tvirtos, nes, manau, sudarytos maziausiai savanaudiskom paskatom (turiu galvoje savanaudiskuma materialia prasme), taciau is kitos puses vyresniame amziuje gali isrysketi stiprus poziuriu skirtumai, del ko draugyste vystyti gali buti sudetinga

[mermeladas]

O kokius kriterijus atitinka tikras draugas? Galbūt keliate per didelius reikalavimus?
Mano nuomone negali žinoti ar tikrai turi (turi tikrą) draugą, bet gali pasakyti ar laikai save kieno nors draugu.

[Minerva]

kaip draugas "persikvalifikuoja" i tikra drauga tiesiog pajauti, jog tam zmogui gali pasakoti siek tiek daugiau nei paprastiem draugam, pasitikejimas didesnis. tai zinoma vyksta su laiku, todel dazniausiai tas zmogus ta pasitikejima pateisina bet as manau cia ne esminis dalykas, kad butu tikras draugas, svarbu butu draugas, o ne tik pazistamas

[devilrun]

susipazint ir susibendraut su naujais zmonem man turbut pats lengviausias dalykas is visu, taciau ilga laika laikiausi nuostatos, kad draugu neturiu ir ju man nereikia. Paprasciausiai neviliojo mintis tampytis ant sirdies toki nesuli - isipareigojima, atsidavima, whatnot. Visi santykiai tam tikra prasme yra darbas ir reikalauja indelio, negana to, reikia gerai save issinagrineti ir issivalyti, kad galetum noreti artimu zmoniu. Kildavo dramu del to - ne is mano puses, bet as vaikystej ir ankstyvoj paauglystej buvau bjauri ir i sirdi neemiau.

kai atvaziavau studijuoti, netyciom su vienu zmogum susedom vienam tuse. Ir nu ka - zap! Kitu kartais ne nereikia, snekos visad atsiranda, panasumu per akis, intriguojanciu skirtumu - taip pat, netgi bendro pobudzio dramu ir santykiu aiskinimusi pasitaiko. As kartais nezinau, ar ten isvis santykiai, gal si dvejone plaukia is iprocio su zmonem sau leist susirist tik per labai ilga laika. Bet faktas, kad pirmakart gyvenime emiau vertinti tuos, kuriuos jau turiu ir si, toki pusiau biciuli. Ir supratau dar tai, kad baisu [baisu = gasdina, o ne baisu = blogai], kai, rodos, puikiai kontroliuoji, ka isileidi i galva, kai nauju draugu nereikia, bet kazkas ima ir neprasytas ieina per galines duris. Baisu megti zmones, nes imi kazko is ju tiketis, baisu bijoti sugadinti gera dalyka. Pasidariau isvada, kad as sau draugas filosofija yra the easy way out. Draugyste yra issukis. Idomu, atsiperka, bet dirbti reikia.

siaip su dauguma dabartiniu man brangiu zmoniu susibiciuliavau per krauja ir pykcius; su artimiausia drauge kadais susimusem, po to kartu dirbom ir pradejom alu gert vakarais; artimiausias draugas ketverius mokyklos metus sededavo pries arba uz manes ir mes juodai, juodai kaldavomes. Galvodavau - su siuo jau tikrai NIEKADA NIEKUR. Baigem mokykla ir supratom, kad nelabai viens be kito galim : D si taktika pasiteisina, nes kai zinai, kas zmoguje pjauna, o gerus dalykus atrandi veliau, rysys, imho, tampa stiprus. Keletas draugu [skaiciuoju kaip visciukus, ka tik nejaukiai pasijutau] atsirado per bendrus [su kuriais nelabai jau ir bendrauju]. Siaip manau, kad reikia saves nebijoti, zinoti, kas gasdina, kai kalba eina apie bendravima su kitais, tada zmones patys ateina.

dar del nutolimo - visiskai pritariu Minervai. Abituroj musu klika pokst ir issiarde, susidare nauji ratai, sirdies neskauda.

man dar Insomniakės pasisakymas uzkliuvo: per mazai zmonemis pasitikiu - kyla mintis, kad savimi per mazai pasitiki

*
per gyvenima neretai ir sau, savo principams istikimi nebunam, nekalbu apie tai, kad daznas savo esmes ir tu principu neatranda; kaip galima noreti, kad kazkas iki mirties atsiduotu kitam, Teodorai?

[Insomniakė]

Savimi pasitikiu pakankamai, nepasakyčiau, jog per mažai. Tačiau porą kart teko skaudžiai nudegt nuo tų ,,draugų", todėl dabar ir kyla tas nepasitykėjimas žmonėmis.

[Teodoras]

devilrun, as juk nekalbu, kad draugas tas pats butu nuo lopsio, draugyste iki mirties gali buti ir susipazinus kad 19 metu ar 25 metu...bet jeigu tas zmogus yra tikras draugas, tai nesvarbu kiek metu praeis, jis visada juo ir isliks, jis supras kita zmogu, kai jam sunku, neteis jo, kai siam buna pikta arba jis buna storzievis. Patars, kai sis elgiasi nederamai ir pan. Pirmiausia tikras draugas turi buti lyg brolis, kuriam galetum issipasakoti, pasiguosti, isklausyti jo bedas. Taigi tikra draugyste tesiasi iki mirties, kai net prie mirstanciojo lovos salia visu giminiu gali matyti ir ta, uz kuri galejai guldyt galva.

[Lota]

cia taip sakant jeigu neturi draugu, rasyk dienorasti, bet tada klausimas, o kas ji skaitys? :^)

Priminei mano vieną keistenybę Aš taip pat draugų perteklium niekad nesiskundžiau, o didžiąją gyvenimo dalį iš viso tokių neturėjau, tad kai kažkurioj klasėj skaitėm Aną Frank, susižavėjau jos mintim, kai ji kažkaip pavadino savo dienoraštį ir jos garbei savąjį pavadinau Ana. Į dienoraštį rašiau Anai. Problema tame, kad iki šiol jai rašau... Gal čia kažkas panašaus į nematomą draugą? Tiesiog malonu rašyti kažkam, o ne tik pačiai sau... Bet kaip Teodoras čia pasakė apie skaitymą, vis dėlto tikrai nenorėčiau, kad mano dienoraštį kas nors skaitytų... Net pašiurpau nuo tokios minties :|

[devilrun]

as dienorasty kartais ka nors patikslinu ateities biografams ar brolio atzaloms :DD bet siaip butu KRAUPU. Taip ir buna, kai gyvenime paslapciu atsiranda, dienorasti visur su savimi tampausi, o prisigert isvis baisu.

[Teodoras]

todel senuosius savo dienorascius as ir sunaikinau, vien delto jog nekiltu kazkam noras ju perskaityt (viena tiesa sakant kazkur pameciau, pries kokia jau 15 metu, tai net neisivaizduoju kas ji dabar skaityt gali)....bet siaip as dabar rasau kitokio pobudzio dienorasti, turbut irgi kazkam, gal savo vaikams, gal savo duktereciai ar siaip kokiam tulam zmogeliui, kuris po 100 metu ji skaitys. Tik aisku, ten jau siek tiek viskas mistifikuota, meiles daug, platoniskos, sakyciau, vienai, ir amzinai mano sirdies gudytojai, zinoma, daug ko yra is knygos, tai sakau, turbut jeigu kada nors ta mano knygele bus garsi, tai kokie nors lingvistai ar analitikai, gales studijuot is tu mano dienorasciu, ka as toje knygoje apskritai turejau galvoje. Aisku, zinoma, daug paslapciu ir kitokio paranojinio mano kliedesio...tegu ateities kartos galvoja kokia keista butybe tas Teodoras buvo.... sakau, gal atsiras mano vardo filosofija, kaip pvz., Nyces ar Humo.... ]

[SakaiŽinai]

Hm. Teodorizmas..