Peršokti prie turinio

Trumpi apsakymai ir pamąstymai


  • Prašome prisijungti, kad galėtumėte parašyti atsakymą
Temoje atsakymų: 18

#1
Svečias_LuLu_*

Svečias_LuLu_*
  • Svečiai
Ilgai ieškojau tokios vietelės kur galėčiau parodyti platesnei skaitytojų auditorijai savo kūrinėlius. Kiekvienas rašytojas nori būti įvertintas, o ypač tokio įvertinimo reikia pradedantiesiems. Čia publikuosiu savo apsakymus, pamąstymus, mintis. Tikiuosi sulaukti iš jūsų ir kritikos ir pagyrimų. Trokštu tobulėti, bet užrakindama savo darbus nuo žmonių akių, niekada negalėsiu judėti į priekį. :)
  • 0

#2
Svečias_LuLu_*

Svečias_LuLu_*
  • Svečiai
Nieko nelaukdama įdėsiu pirmąjį apsakymą. Viliuosi, kad nepatingėsit ir paskaitysit :]]


Rudenio pasaka

Aš ėjau ta nuostabia alėja. Vėjas glostė mano įkaitusius skruostus, žarstė aplinkui rudenio numargintus lapus. O aš ėjau toliau su šypsena veide ir švytinčiomis akimis ir tyliai kartojau sau: „Gyvenimas gražus. Kad ir kas benutiktų, jis nuostabus“. Tie žodžiai skambėjo mano mintyse taip įtikinamai, taip raminamai, kad negalėjau nesišypsoti, negalėjau nesidžiaugti rudeniu, nesižavėti medžių spalvomis.
Prisiminiau, kaip mes vaikščiodavome kartu ta pačia alėja ir tas pats vėjas glostydavo mums skruostus. Abu eidavome su šypsenomis veiduose ir švytinčiomis akimis. Žvelgdavome į vienas kitą stipriai susikibę už rankų, taip stipriai, kad niekas nebūtų pajėgęs mūsų išskirti. Kai būdavome kartu, rodos, viskas aplinkui išnykdavo. Likdavome tik mudu ir lapais nužerta rudenio alėja. Ir laikas tarsi sustodavo, gyvenome šia minute ir niekas daugiau pasaulyje mums nerūpėdavo, nes visas mūsų pasaulis sutilpdavo vienas kito akyse.
O aš žengiau toliau viena ir vis dar kartojau sau tuos pačius žodžius: „Gyvenimas gražus. Kad ir kas benutiktų, jis nuostabus“. Priėjusi žaidimų aikštelę, pamačiau besijuokiantį mažą vaiką. Jis žaidė, buvo laimingas - jo gyvenime juk nėra rūpesčių, vargų. Bet staiga išdykėlis parkrito ir nusibrozdino alkūnę. Tik keista... jis neverkė, o pradėjo dar stipriau ir nuoširdžiau juoktis, tarsi šaipytųsi iš gyvenimo, tarsi norėtų parodyti, kad yra stiprus.
Atsistojo ir nubėgo toliau žaisti. „Tad kodėl gi aš taip negaliu atsistoti ir nusišypsoti lyg nieko nebūtų nutikę? Bet juk aš galiu... Tikrai. Nes gyvenimas gražus.“
Priėjau parką. Tarp medžių buvo daug sudėtų į krūvas ir aplinkui išsibarsčiusių lapų. „Šis parkas nė kiek nesikeičia“, – pagalvojau. Nuėjau atsisėdau ant suoliuko, nužvelgiau rudens peizažą ir vėl mintimis panirau į prisiminimus...
Susikinę už rankų visad prieidavome parką, pilną rudeninių lapų. Atsisėsdavome ir gėrėdavomės rudenio saulės nušviestais medžiais ir jų šešėliais. Nuo šviesos lapai visad blizgėdavo. Tas nekaltas gamtos grožis suteikdavo mūsų gyvenimams dar daugiau laimės. Pamenu, kaip jis staiga pašokdavo nuo suoliuko, pribėgdavo prie lapų krūvos ir mane jais negailestingai apmėtydavo. Tai pavirsdavo į tikrą lapų karą. Dūkdavome kaip maži, tyri vaikai, nematę gyvenime liūdesio, nepatyrę nuoskaudų... Mes tiesiog buvome laimingi...
Pabudau iš prisiminimų nuo lapų gniūžtės. Atmerkiau akis ir išvydau mane stebintį besišypsantį veidą. Apėmė pyktis supratus, kad ant mano galvos pilna lapų, tad kibau į darbą ir su rūsčia mina veide ėmiau juos nurinkinėti, visiškai nekreipdama dėmesio į šalia manęs stovintį žmogų... Netikėtai išgirdau fotoaparato mygtuko spragtelėjimą, pakėliau galvą ir pamačiau į mane nukreiptą objektyvą. Liūdnomis akimis pažvelgiau į fotografą, tikėdamasi, kad pamatęs, kokios būsenos esu, jis paliks mane ramybėje, bet išgirdau dar vieną spragtelėjimą. Tuomet tiesiog atsistojau ir nuėjau. Džiaugiausi, kad nepažįstamasis neseka man iš paskos.
Nuėjau į autobusų stotį. Tikriausiai pirmą kartą per anksti. Keista... Teks laukti ir laukti vienai autobuso, kuris mane išveš toli nuo šio miesto. Padės pabėgti bent trumpam, bent kelioms dienoms nuo realybės. Vėliau teks vėl sugrįžti. Gyvenimas nestovi vietoje, ir nors atrodo, kad vienas įvykis sugriovė visas iliuzijas, svajones ir tikslus, gyvenimo upė nepaliaujamai teka toliau ir net nesiruošia sustoti.
O tolumoje aš vis dar regiu rudenėlio parką. Kaip visuomet nuostabų ir kupiną prisiminimų...
Lapų karai dažniausiai baigdavosi mano pralaimėjimu. Atsidurdavau lapų krūvoje, atsikeldavau visa pikta ir susiraukusi imdavau nurinkinėti lapus nuo savo blizgančio palto (jis blizgėdavo nuo saulės spindulių). Tuomet abu, aš ir jis, pradėdavome juoktis, be galo nuoširdžiai ir ilgai. Taip bedūkstant kuris nors žvilgtelėdavo į laikrodį ir tekdavo suprasti, kad vis dėlto būnant kartu laikas nesustoja, kad jis nepaliaujamai teka toliau. Sunku to nepamiršti, kai šalia tavęs visas pasaulis... Pamenu, tekdavo susikibus rankomis (juk taip sunku būdavo išsiskirti) bėgti į paskaitas arba į autobusų stotį, kol dar neišvažiavo autobusas į mano gimtąjį miestelį...
- Sveika, - išgirdau malonų vyrišką balsą. – Ar ir tu važiuosi į Žagarę? – paklausė nepažįstamasis. Jaučiau, kad jis žiūrėjo į mane, laukė kol aš bent mandagumo sumetimais pakelsiu akis, pažvelgsiu į jį ir atsakysiu.
- Taip, - burbtelėjau. Liūdesys buvo pernelyg stiprus, kad bent kiek nusišypsočiau.
- Tai mums vertėtų paskubėti. Jei nepastebėjai tai leisk man tau pasakyti, kad autobusas jau seniai čia ir netrukus išvažiuos, - išrėžė jis gana ironišku balsu.
Pašokau nuo suoliuko, stvėriau už savo daiktų, atsisukau, pažvelgiau į nepažįstamąjį ir net pati nustebau, kai ašara netikėtai nuriedėjo mano vėsiu skruostu... Įlipusi į autobusą, nusipirkau bilietą ir atsisėdau pačiame gale. Dar kartą pažvelgiau pro langą į numylėtąjį Kauną. Ir nutiko keistas, blaivu protu nesuvokiamas dalykas. Tikriausiai mano galvoje kažkas susimaišė arba tiesiog liūdesys pernelyg mane slėgė, nes pamačiau pro langą jį ir vėl man mojuojantį kaip kadais. Viskas atrodė taip tikra, kad buvau beveik įsitikinusi, jog jei iššokčiau iš autobuso, jis tebebūtų ten ir galėčiau tuomet stipriai glėbyje suspausti žmogų, kurio taip ilgiuosi. Bet kažkas mane laikė sukaustęs, kažkokia nematoma jėga ir negalėjau net pajudėti. „ Tai tik iliuzija. Tai tik iliuzija“, – pradėjau kartoti sau, nors aiškiai mačiau jį, jo veidą ir žvilgsnį, kupiną meilės, liūdesio ir ilgesio kaip tą popietę, kai atsisveikinome paskutinį kartą. Regėjau, kaip jo lūpos pirmą kartą gyvenime man taria „sudie“ ir ašaros nusirito mūsų skruostais. Tyliai verkėme abu. Jis prispaudė delną prie šaltos, permatomos užtvaros, taip pat padariau ir aš, - tuomet tarsi jaučiau jo kūno šilumą, tikrai tikėjau, kad jis ten. „Gyvenimas gražus, - regėjau jį šnabždant, - net ir be manęs, jis nuostabus“. Netikėtai tyliai, kaip ir atsirado, vizija išnyko, nusinešdama mano skausmą ir ilgesį. O ašaros ir toliau riedėjo skruostais...
Autobusas pradėjo važiuoti. Išsitraukiau servetėlę ir pradėjau šluostytis ašaras. „Vėl čia sugrįšiu, - pagalvojau, - ir vėl bus viskas iš pradžių.“ Bet apsidairiusi pamačiau, kad nebesu viena. Šalia sėdėjo žmogus ir šiltai šypsodamasis žiūrėjo į mane. Jis nušluostė pirštu dar vieną besiritančią skuostu ašarą ir vėl nufotografavo, lyg verkianti moteris galėtų būti graži. Tuomet priglaudė mane švelniai prie savo šiltos krūtinės ir pajaučiau, kaip širdis nurimsta, viduj darosi gera ir jauku...
  • 0

#3
Yoel

Yoel

    Forumo dvasia

  • Nariai
  • 1.844 Pranešimai:
  • Miestas:Vakarų Lietuva
Hmm...na, sentimentalu, jausminga.Bet...reikėtų palaukti kitų atsiliepimų, tikiuosi, kad jų bus, man per daug saldu, norisi kažko stipresnio.
Patarčiau nevartoti žodžio ,,nuostabus", jis man toks nuvalkiotas ir nieko nepasakantis.Lauksiu kitų kūrinių.
  • 0
Stavroginas jeigu tiki, kad netiki, tai netiki, kad tiki.O jeigu netiki, kad netiki, tai jis netiki.

#4
Itakė

Itakė

    Skaitytojas (a)

  • Nariai
  • 406 Pranešimai:
Pirmiausia, o ir svarbiausia - venkite patetikos, ieškokite naujų sprendimų. Tema „ji ir jis“ bei „laimę besivejant“ jaunųjų žmonių tarpe, kurie imasi rašymo, tampa kliše. Jūsų apsakyme nemažai tuščiavidurių sakinių, todėl stenkitės mesti juos pro bortą, nes tai - tuščiažodžiavimas. Bėda yra ta, kad jauni žmonės nori pagriebti aštrias, turinčias didelį dramatinį užtaisą temas. Čia ir yra lemtinga klaida, mat dažnai jaunam rašytojui tai neadekvatu jo galimybėms. Galiausiai nereikia pereiti pragaro ir dangaus, kad ateitų patirtis. Kūrybos laiptai - aukšti ir statūs, todėl lipimas dažniausiai būna sunkus, neapsieinama be suklupimų. Klumpti nėra gėdinga, nes tai - galimybė pakilti. Kilkite ir Jūs kūrybos laiptais, ridendama minčių akmenį. Ieškokite įdomesnių temų, o svarbiausia - jos pateikimo būdų. Net ir gan nuvalkiota tema, pateikta pro įdomių ir netikėtų metaforų, gyvenimo pajautimų prizmę, gali tapti originalia (puikus to pavyzdys - lietuvių rašytojos Černiauskaitės romanas „Kvėpavimas į marmurą“). Sėkmės!
  • 0

#5
Svečias_LuLu_*

Svečias_LuLu_*
  • Svečiai
Dėkoju už komentarus. Stengsiuosi į juos atsižvelgti, kai rašysiu kažką naują. Proza man - tai iššūkis. Gan įdomus iššūkis. Visuomet rašiau eilėraščius, žinoma, ir dabar rašau ir dar ilgai rašysiu. Bet norisi patobulinti save ir šiek tiek kitokiame kelyje. Jausmingumas... taip kūrinys tikrai gali pasirodyti per saldus, o gal ir yra per saldus, čia priklauso nuo skaitytojo. Man visada rūpėjo vidinis žmogaus pasaulis, gerosios jo savybės. Tikriausiai tame ir bėda, kad tik gerosios. :] Svarbiausia, kad nežadu liautis rašyti, nes tai dalis mano gyvenimo, o tol kol rašysiu tol iš visų jėgų stengsiuosi tobulėti.
  • 0

#6
Le Meute

Le Meute

    Intelektualas (ė)

  • Nariai
  • 937 Pranešimai:
Nuobodu, naiviai primityvu, banalu ir vienu žodžiu kičiška. Aišku, tai ne būtinai turi reikšti blogai. Šitokį kičą aš priimčiau už gerą, jei tai būtų ištrauka iš kūrinio ir tarkim kontekstualiai žiūrint kurtų ironišką savirefleksiją. Žinot dabar, tai gan populiaru, menininkai dažnai žaidžia kraštutinumais, bet kartu tai ir labai slidus dalykas.
Bet jei tai ir ne toks atvejis, aš tikrai nemenkinu jūsų pastangų ir kūrybos, tiesiog man tai nėra priimtina, nes šitoks sentimentalus jausmingumas man niekuo neįdomus
  • 0

#7
Svečias_LuLu_*

Svečias_LuLu_*
  • Svečiai
Ačiū už nuomonę. Bet norėčiau paklausti, ar būtina vartoti tiek tarptautinių žodžių lyg nebūtų panašios reikšmės lietuviškų? Suprantu, kad jūs taip norite parodyti, savo aukštą intelektualinį ir visokį kitokį išsilavinimo lygį, bet, na, žinoma, labai persiprašau, aš ne tarptautinių žodžių žodynas.
  • 0

#8
Yoel

Yoel

    Forumo dvasia

  • Nariai
  • 1.844 Pranešimai:
  • Miestas:Vakarų Lietuva
:wait: Na, argi tave tai stebina? Juk tai šiais laikais taip madinga.Pavyzdžiui, kaip sakyti- kvestionuoti mados reikalas...
  • 0
Stavroginas jeigu tiki, kad netiki, tai netiki, kad tiki.O jeigu netiki, kad netiki, tai jis netiki.

#9
Itakė

Itakė

    Skaitytojas (a)

  • Nariai
  • 406 Pranešimai:
Turiu įkišti trigrašį. Ne žodžiuose, o jų pateikime kontekste esmė. Imkime Jūsų apsakymo kontekstą: „Teks laukti ir laukti vienai autobuso“ du kartus pasikartojantis laukti - sviestas sviestuotas. Čia buvo galima, pasitelkus metaforų klodus, parašyti įdomiau, kad būtų išpildyta forma, tarkime kažkas panašaus į: „Kai vienas lauki autobuso, pradedi įtikėti visomis vienatvėmis, o laikas, tas, kuris stingsta į ledą, venose apmaldė taktą“. Jaučiate stilių kaitą? Sakinių improvizacijos - štai ko reikia iki teksto vitališkumo (gyvumo). Ir ne intelektas kuriančiam svarbiausia, o jausmas, jausmas! Giriu Jūsų pastangas. Rašykite, tobulėkite.
  • 0

#10
Svečias_LuLu_*

Svečias_LuLu_*
  • Svečiai
Itake, matai aš savo rašinėliais nesiekiu kreiptis į literatūriškai išprususią visuomenę, o atvirkščiai, į paprastą žmogų, į jo jausmus. Tavo perfrazuota mintis visiškai nepanaši į mano mintį, be to pernelyg sudėtinga. Niekada nemėgau sudėtingų kūrinių, turinčių begales skirtingų interpretacijų. Mano nuomone, kūryboje svarbiausia nuoširdumas, o ne stilistika (mat taip rašant mandriau ir nesuprantamiau, todėl tai patraukia skaitytoja, nors jis nė nesupranta ką skaito!) Na atsiprašau, išsiplėčiau. Tai tavo nuomonė ir aš ją gerbiu. Tiek kiek tu gerbi manąją.
Yoel, teisingai pastebėta. Mados... na tikiuosi madų besivaikantys iš didelio rašto neišeis iš krašto. Ai, nors velniai nematė, tegul eina.
  • 0

#11
devilrun

devilrun

    Intelektualas (ė)

  • Nariai
  • 817 Pranešimai:
  • Miestas:Vilnius
matai, LuLu, pati sau priestarauji. Tu gali savo kurinius rasyti savam stiliuj - nepaisant to, kad isdejai juos viesam skalbimui, is ko galima suprasti, kad nori kritikos - o Le Meute gali buti tarptautiniu zodziu zodynas tiek, kiek jai norisi, ir cia ne velnio ne mados reikalas, ir taves niekas tavo nuomones apie tai neklausia [galu gale: kaip vykusiai, neiskraipant reiksmes, neismusant is vargso zodelio ~konotaciju~, lietuviskai pasakyti kontekstualiai? savirefleksija?]. Rasyk, rasyk daug, rasyk tada, kai zinai, ka nori pasakyti, o ne mazinkis, kad, girdi, nesieki itikti 'literaturiskai isprususiai visuomenei'. Issizioje kritikuoti kuryba visada bus [ar bent save laikys] literaturiskai isprususiais, nuo to nepabegsi - prie to kaip tik sieki priarteti kurdama tokias temas ir paustindama savo rasymus.

(mat taip rašant mandriau ir nesuprantamiau, todėl tai patraukia skaitytoja, nors jis nė nesupranta ką skaito!)



bijau, kad nesupratai Itakes minties, kad ir kaip nepritarciau jos znaibymui perrasinejant tavo teksta
  • 0

#12
Yoel

Yoel

    Forumo dvasia

  • Nariai
  • 1.844 Pranešimai:
  • Miestas:Vakarų Lietuva
Geriau LuLu įdėk dar ką nors, pažiūrėsim, kaip kiti kūrinėliai atrodys.
  • 0
Stavroginas jeigu tiki, kad netiki, tai netiki, kad tiki.O jeigu netiki, kad netiki, tai jis netiki.

#13
Le Meute

Le Meute

    Intelektualas (ė)

  • Nariai
  • 937 Pranešimai:

Ačiū už nuomonę. Bet norėčiau paklausti, ar būtina vartoti tiek tarptautinių žodžių lyg nebūtų panašios reikšmės lietuviškų? Suprantu, kad jūs taip norite parodyti, savo aukštą intelektualinį ir visokį kitokį išsilavinimo lygį, bet, na, žinoma, labai persiprašau, aš ne tarptautinių žodžių žodynas.

Ne, ir aš nesu tarptautinių žodžių žodynas :) bet jei bandyčiau išsireikšti kaip jūs sakot lietuviškais atitikmenimis, tai juk užimtų daug daugiau vietos ir kaži ar būtų aiškiau, na aš taip taupau jūsų ir savo laiką.
Ir komentavau be jokios intensijos parodyti kažkokį savo išsilavinimą ar intelektualumą. Tikrai nesuprantu kam man to reiktų, juk nerašau apie jūsų kūrinį recenzijos, po kuria pasirašyčiau pavardę, gal tokiu atveju ir turėčiau kažkokių asmeninių tikslų, o dabar tikrai ne.
Aisku aš nežinau, kas ta Lulu ir kiek jai metų ir koks jos išsilavinimas, nuo to turėtų priklausyti ir komentarai, bet nežinant tokių faktų rašau nė nesusimąstydama taip kaip man patogiau. Ir kita vertus juk kalba eina apie meninę kūrybą, gal ir netiktų jei šitaip rašyčiau apie mišrainių gaminimą, tarkim labai kvestionuotinas reikalas jei dedat morkas, šitokios mišrainės koncepcijai labiau tiktų pupelės. Matot juokingai skamba ar ne, bet čia juk tai ne super mamų forumas, čia knygų forumas ir kažkaip manau, kad čia besilankantiems mano komentaruose neturėtų būt nieko neaiškaus.

:wait: Na, argi tave tai stebina? Juk tai šiais laikais taip madinga.Pavyzdžiui, kaip sakyti- kvestionuoti mados reikalas...

Nors aš ir netikiu, bet gal jūs ir galit savo gyvenime išsiversti be tarptautinių žodžių aš tai ne. Gal jau tokia mano profesija, kad aš jau kažkaip kitaip ir nemoku, kai kalbama apie meną. Taip kad, Yoel, tai man ne mada, o kasdienybė.
  • 1

#14
Cenerentola

Cenerentola

    Intelektualas (ė)

  • Nariai
  • 647 Pranešimai:
  • Miestas:Kaunas
LuLu, noreciau paklausti- kiek tau metu? :)
  • 0
Mes patys sprendžiame, kada mums skauda.
[Per Petterson]

#15
Lota

Lota

    Skaitytojas (a)

  • Nariai
  • 177 Pranešimai:
  • Miestas:kur teka pieno upės...
Žmogų tikriausiai išgąsdinote :D Aš tik atėjus į forumą su tokiais komentarais galvočiau, kad ne ten papuoliau ir bėgčiau. Dėl tarptautinių ir kitų skambių žodžių, LuLu, niekas čia pasirodyti nenori, čia jiems taip natūraliai gaunasi. Dauguma tiesiog yra pripratę prie tokių žodžių. Aš, deja, niekaip nepriprantu. Galvojau knygas skaitysiu ir natūraliai skambūs žodžiai į galvą suplauks, bet ne, neišeina taip. Tad rašau primityviai :)
O rašant kūrinius tokie tarptautiniai žodžiai neturi daug reikšmės. Viskas priklauso nuo to, kaip rašai. Kartais prikimšus darbą įvairiais nežinomais žodžiais viskas atrodys kvailai. Kartais jų neįdėjus darbas bus per daug primityvus. Nuo rašymo stiliaus čia priklauso ir nuo to, ar tinkamoj vietoj tinkamus žodžius vartoji. Pavyzdžiui mano pažįstamas yra TIKRAS tarptautinių žodžių žodynas. Dalies jo parašytų frazių nė nesuprantu |( Tačiau rašant samprotavimus, esė ir panašiai, kone visada parašau geriau. Kodėl? Iš tikrųjų nė nežinau, bet matyt ne viskas jo parašyta suprantama, o mano, matyt, ne taip jau ir primityvu. Esmė: nereikia būti žodynu, kad parašytum gražų, stilingą, malonų ausiai ir akims darbą.
Dėl tavo kūrinio... Jis buvo nuoširdus ir tu stengeisi. Tai svarbiausia. Buvo keli tikrai labai gražūs sakiniai. Tiesa, sutinku su kitais, kad kičiška. Bet iš vieno kūrinio kažką spręsti yra kvaila, tad laukiame kitų tavo darbų :)
  • 0

#16
devilrun

devilrun

    Intelektualas (ė)

  • Nariai
  • 817 Pranešimai:
  • Miestas:Vilnius
isties laukiame! Nemanau, kad cia kas norejo nubaidyt :}
  • 0

#17
Brownas

Brownas

    Forumo dvasia

  • Moderatoriai
  • 1.457 Pranešimai:

isties laukiame! Nemanau, kad cia kas norejo nubaidyt :}

Deja, bet daugiau nesulauksite. Vartotojas, vardo LuLu, paprašė, kad jo paskyra būtų ištrinta.
  • 0

#18
Lota

Lota

    Skaitytojas (a)

  • Nariai
  • 177 Pranešimai:
  • Miestas:kur teka pieno upės...
:) Aš taip ir maniau, kai staiga taip tylu pasidarė... Teisingai devilrun parašė, nubaidyti tai nieks nenorėjo, bet vis vien nubaidėm. Perskaičius visus komentarus iš tiesų toks jausmas, kad žmogų kone užsipuolėm. Bus pamoka ateičiai: saugom naujus forumiečius, mūsų ir taip nedaug :D O aš jau maniau naujas vėjelis papūtė...
O dėl LuLu, tai žmogus arba kritikos priimti nemoka, arba ne taip ją priima. Jei jau savo kūrinį paskelbei, turėk drąsos išklausyti visų nuomonių, o ne bėgti, kai kažkas kažkam nepatiko. Visiems juk neįtiksi...
  • 0

#19
Yoel

Yoel

    Forumo dvasia

  • Nariai
  • 1.844 Pranešimai:
  • Miestas:Vakarų Lietuva
Cha ha.Na, žmogus matyt nori būti gerai vertinamas.Tiksliau, tik gerai.Ne kiekvienas, oi ne kiekvienas kurti gali...
  • 0
Stavroginas jeigu tiki, kad netiki, tai netiki, kad tiki.O jeigu netiki, kad netiki, tai jis netiki.




Vartotojų skaito šią temą: 0

narių: 0, svečių: 0, slaptų narių: 0