Peršokti prie turinio

Nuotrauka

Savižudybė


  • Prašome prisijungti, kad galėtumėte parašyti atsakymą
Temoje atsakymų: 15

#1
smilga

smilga

    Dalyvis (ė)

  • Nariai
  • 69 Pranešimai:
Pateisinat?
Hmm.. Eutanazija man nėra taip įdomu.
Fiziškai sveikas žmogus ir gyvybės nutraukimas. ?
  • 0
"Mes patys turime talentus uždirbti.Mums yra duotas pagrindas,tasai pradinis kapitalas.Tačiau jis vienas nepadarys mūsų buvimo egzistencija.Jis vienas mus nuves tik į tamsybes."

#2
Faint

Faint

    Skaitytojas (a)

  • Nariai
  • 209 Pranešimai:
neseniai žiūrėjau šiokią tokią dramą, bet ji lengva buvo labai, per LNK rodė, net nepamenu pavadinimo. Eutanaziją ten dviprasmiškai pateikė, bet likau prie tos nuomonės, kad jei daugiau šansų kad kankinsis žmogus, tai geriau migdyt. o šiaip tai jokios savižudybės nepripažįstu, nesąmonė visad yra išeitis
  • 0

#3
Lota

Lota

    Skaitytojas (a)

  • Nariai
  • 177 Pranešimai:
  • Miestas:kur teka pieno upės...
Nepateisinu. Nesąmonė. Savižudybė tik bailiams, galvojantiems tik apie save ir ignoruojantiems kitų jausmus. Tai paprasčiausia išeitis, lengviausias kelias, užklupus problemoms. Kaip J. Ivanauskaitė sakė, "savižudybė — amžinas atsakymas į laikiną klausimą". Žinau, kad kartais būna LABAI sunku, ir tikriausiai gyvenime ne kartą pasitaikys tokios situacijos, kai norėsis tiesiog pasitraukti ir dingti, bet, nors ir esu bailus žmogus, savižudybė — ne išeitis. O ir apie kitus žmones reikia pagalvoti, apie artimuosius, ką tai reikštų jiems?... Taigi ne, nepateisinu.
  • 0

#4
Le Meute

Le Meute

    Intelektualas (ė)

  • Nariai
  • 937 Pranešimai:
Nepateisinu. Ir nesvarbu jei nėra artimųjų, jei nieko nėra vis tiek tuščias reikalas. Geriausia skaityta knyga apie tai, kutrią galvojantiems apie savižudybę galėčiau rekomenduoti, tai Barth ,,Plaukiojanti opera".
  • 0

#5
smilga

smilga

    Dalyvis (ė)

  • Nariai
  • 69 Pranešimai:
Negi visi būsit tokie vieningi šiuo klausimu... Neįdomu taip.
Aš vis galvoju apie R. Kalantos atvejį. Kaip visada viskas egoizme- MAN bus skaudu, jei jis nusižudys... Ir išvis. Visada taip viską susiejam- lyg priklausytum draugams, artimiesiems, tėvams (juk jie tau suteikė gyvybę). Kur dingo laisvė, žmogaus priklausomybė pačiam sau?
  • 0
"Mes patys turime talentus uždirbti.Mums yra duotas pagrindas,tasai pradinis kapitalas.Tačiau jis vienas nepadarys mūsų buvimo egzistencija.Jis vienas mus nuves tik į tamsybes."

#6
devilrun

devilrun

    Intelektualas (ė)

  • Nariai
  • 817 Pranešimai:
  • Miestas:Vilnius
nebent butum kaip tas dude is Voldeno - siaip jau tikrai nemaza dalimi kitiems priklausai. Juk yra zmoniu, kuriu tau reikia, tiesa? Apsuk stalus truputeli ir paziurek is kitos perspektyvos. Laisve ir ~zmogaus priklausomybe paciam sau~ niekur nedingo, tik kad kaip gali ardytis del to, jei tarp zmoniu buni ir is ju imi kazka.

o savizudybe del Didelio Tikslo man nepriimtina del kitu priezasciu, bet jei nedomina eutanazija, tai ko sitai trauki i diskusija? Man regis, visiskai kitas aspektas cia.
  • 0

#7
Minerva

Minerva

    Skaitytojas (a)

  • Nariai
  • 449 Pranešimai:
  • Miestas:Kaunas
  • Dabar skaitau:T. Dreizeris "Finansininkas"
as taip pat nepateisinu. bet ne del artimuju ar priklausomybes jiems (nes kaip smilga, taip pat manau jog gedulas tai tam tikra egoizmo israiska). siaip isvis gyvybe toks neapciuopiamas dalykas, kurio patys nepasiemem ir nepasirinkom, tai buvo suteikta, kaip dovana (kieno suteikta, tai cia kiekvieno reikalas ka manyt), todel patys jos nutraukt ir neturetume. gal kiek priestarausiu sau, bet mastau apie viena isimtini atveji, kuomet gal man tai suvokiama ir suprantama, tai kai zmogus jau tampa nasta visiems artimiesiems. na taip vadinami vartomi ligoniai, tiesa kiek suprantu tokiu atveju retai kada zmones galvoja apie savizudybe, nes isijungia islikimo instinktai :) minetu atveju fiziskai sveikas zmogus, vadinas turintis psichologiniu problemu. o didele ju dalis yra kazkokie nesusipratimai, prisiimtas aukos vaidmuo ar dar kokie vaidmenys, kurie daznai prasilenkia su realybe. i visas situacijas yra keli poziurio taskai :) baigus zaist tuos vaidmenu zaidimus turetu ir problemos isnykt, o su jomis ir noras zudytis :)
  • 0

#8
mermeladas

mermeladas

    Skaitytojas (a)

  • Nariai
  • 243 Pranešimai:
Tai jūs (daugmaž visi) norit pasakyti, jog žmogaus gyvenimui esant visiškai kančiai ar fiziškai, ar psichiškai, ar kaip nors kitaip, priklausomai nuo kiekvieno individualaus 'blogas gyvenimas' apibrėžimo, jam neverta žudytis, o geresnis variantas yra tęsti gyvenimą? Ar tai būtų racionalus sprendimas?
  • 0

#9
devilrun

devilrun

    Intelektualas (ė)

  • Nariai
  • 817 Pranešimai:
  • Miestas:Vilnius
taip. Nors as nenoriu pasirodyt teisuoliskai pamokslinga - vargu ar kam nors nesuprantama tokia padetis, kai norisi viska uzbaigti, kiekvienam savu lygiu. Bet siaip - taip. Gerai, apie eutanazija mes cia lyg ir nediskutuojam [tai, mano galva, yra pateisinamas atvejis - nemanau, kad sau priestarauju], ir nesakau, kad psichines kancios/ligos yra maziau svarbios ar sunkios ar whatever, toli grazu, bet dvasia isgydyti ar sau palenkti yra imanoma. O kai [jei] pagereja, tai net siurpai per nugara pavaiksto, kai atsimeni, kaip beviltiskai atrode viskas, kai buvo blogai. :)
  • 0

#10
mermeladas

mermeladas

    Skaitytojas (a)

  • Nariai
  • 243 Pranešimai:

taip. Nors as nenoriu pasirodyt teisuoliskai pamokslinga - vargu ar kam nors nesuprantama tokia padetis, kai norisi viska uzbaigti, kiekvienam savu lygiu. Bet siaip - taip. Gerai, apie eutanazija mes cia lyg ir nediskutuojam [tai, mano galva, yra pateisinamas atvejis - nemanau, kad sau priestarauju], ir nesakau, kad psichines kancios/ligos yra maziau svarbios ar sunkios ar whatever, toli grazu, bet dvasia isgydyti ar sau palenkti yra imanoma. O kai [jei] pagereja, tai net siurpai per nugara pavaiksto, kai atsimeni, kaip beviltiskai atrode viskas, kai buvo blogai. :)

Sutinku, nes įmetei galimybė apie pagerėjimą ateityje. Jokios šviesios ateities neminėjau savo post'e.
Take a look at this graph.
Nuotrauka
At some point in your life it takes a turn for the worse. So bad, even, that at point "A" it transitions from barely good into worse than living. Pati geriausia akimirka racionaliai pasirinkti ne gyvenimą būtų at point "A".
  • 0

#11
devilrun

devilrun

    Intelektualas (ė)

  • Nariai
  • 817 Pranešimai:
  • Miestas:Vilnius
is perspektyvos apie viska kalbeti lengva, bet taske 'A-1' nezinai, kaip bus kitame [su salyga, kad kreive nuo paskutinio luzio pries A nebutinai turi smigti zemyn, aisku. Nes cia labai tokia akademiska diagrama, kaip matau, lol]. Oho, kaip vykusiai uzgrojo
  • 0

#12
mermeladas

mermeladas

    Skaitytojas (a)

  • Nariai
  • 243 Pranešimai:

is perspektyvos apie viska kalbeti lengva, bet taske 'A-1' nezinai, kaip bus kitame

Apie uncertainty nieko neminėjau. Neprimetinėk papildomų sąlygų ten kur jų nereikia.
Jeigu apie nežinomą ateitį kalbėtume su certainty, kad 'blogas gyvenimas' 9999 kartus iš 10000 nepagerėtų- kokie tavo šansai ir ką renkiesi? Do the math.
  • 0

#13
devilrun

devilrun

    Intelektualas (ė)

  • Nariai
  • 817 Pranešimai:
  • Miestas:Vilnius
kokios dar papildomos salygos? Tai neisvengiama salyga. Bet ok, tarkim, tu kazkokiu budu tikrai zinai, kad nepageres - kas nepageres? Nepageres lyginant su dabartine padetimi [t.y. liks taip pat arba bloges]? Kaip tada su zmogisku prisitaikymu ir kitom evoliucijos isdavom? Negali juk paneigti, kad padeties gerumas yra reliatyvus dalykas; jei, sakykim, dabar perspektyva keturiasdesimties sedet ofise nuo devyniu iki penkiu kam nors atrodo kaip busimas padeties pablogejimas, tai, sulaukus trisdesimt penkeriu tai galbut atrodys svajones issipildymas, nes aplinkybes pasikeitusios. Jei dabar del vieno nori zudytis, tai negali zinoti, kad po desimties metu tos problemos atrodys visai ne problemos [panasu, kad kalbam apie isorinius faktorius, ne igimtus polinkius i depresija ir suicidal tendencies; cia vel kitas aspektas]
  • 1

#14
mermeladas

mermeladas

    Skaitytojas (a)

  • Nariai
  • 243 Pranešimai:

kokios dar papildomos salygos? Tai neisvengiama salyga.

True

Bet ok, tarkim, tu kazkokiu budu tikrai zinai, kad nepageres - kas nepageres? Nepageres lyginant su dabartine padetimi [t.y. liks taip pat arba bloges]?

Nepagerės šiuo atveju reiškia, kad gyvenimo nebus verta tęsti.

Kaip tada su zmogisku prisitaikymu ir kitom evoliucijos isdavom?

nu

Negali juk paneigti, kad padeties gerumas yra reliatyvus dalykas; jei, sakykim, dabar perspektyva keturiasdesimties sedet ofise nuo devyniu iki penkiu kam nors atrodo kaip busimas padeties pablogejimas, tai, sulaukus trisdesimt penkeriu tai galbut atrodys svajones issipildymas, nes aplinkybes pasikeitusios. Jei dabar del vieno nori zudytis, tai negali zinoti, kad po desimties metu tos problemos atrodys visai ne problemos [panasu, kad kalbam apie isorinius faktorius, ne igimtus polinkius i depresija ir suicidal tendencies; cia vel kitas aspektas]

Grįžti prie apibrėžimo 'geras/blogas gyvenimas'. Šiuo atveju apsiprendimas buvo statinis faktorius. Tarkim žmogus prisitaiko kiekvienu atveju ir pakeičia savo perspektyvą į aplinkybes, kai gyvenimas tampa 'blogas'- kiek tai gali tęstis?
  • 0

#15
devilrun

devilrun

    Intelektualas (ė)

  • Nariai
  • 817 Pranešimai:
  • Miestas:Vilnius
problema tai, kad operuojam (i) abstrakciom ir (ii) kiekvienu atveju (iii) tau ir man skirtingom savokom.

kiek tai gali tęstis?


kol numirsi :D obviously

jetau, ar ne tame visa ko serdis - ne tik kad prisitaikai, bet ir kad nuolat kinta viskas - jei ne aplinkybes, tai poziuris? Klaida viska tempti ant vieno modelio, lyg butu kazkoks teisingas gyvenimas, ar geras gyvenimas, ar 'taip turi buti' gyvenimas. Taip nera. Gal ir idomu hipotetiskai atsisesti ir modeliuoti gyvenimo linija stilium 'nuo to tasko viskas blogeja, tai is perspektyvos tada ir tada reikia nusibaigti', bet eigoj taip neimanoma tos linijos vertinti, ir nereikia.
  • 0

#16
gile

gile

    Skaitytojas (a)

  • Nariai
  • 233 Pranešimai:
  • Miestas:Vilnius
  • Dabar skaitau:F. Schiller „Laiškai apie estetinį žmogaus ugdymą“
Mano nuomone šis klausimas (būtent savižudybė, ne eutanazija, apie kurią čia beveik ir nekalbėta) yra labai subjektyvus ir galima diskutuoti ar net ginčytis labai ilgai ir nuomonės nekeisti. Aš pati galvoju, kad jokiu būdu negalėčiau to padaryti (not that type of person, jei taip įmanoma), niekada (nesvarbu, kad sakyti "niekada" yra kvailas reikalas, visgi, šiuo ateju - niekada).
Smerkti kitų pasirinkimą gal ir labai egoistiška, bet tokie jau esam mes, žmonės. Egoistai. Pačiai teko skaityti dalį knygos "Sielvartas po savižudybės"; ji skirta likusiems po to. Pirmas skyrius, kuriame parašyta, kokius jausmus išgyvena palikti, praktiškai 100% tiesa. Po to seka istorijos, individualios, kurios lyg ir turėtų padėti susiprasti, kad esi ne vienas, nuraminti - nė velnio. Todėl ir mečiau, neperskaičiau.
Tikiu, kad, kaip sakė devilrun, jei kinta ne aplinkybės, tai požiūris. Reikia ką daryti, ar nieko nedaryti ir laukti, nežinau, bet reikia išsiaiškinti, koks gyvenimas tau(!) yra "geras" ir irtis jo link. Hipotetiški modeliai žmonėms gal ir padeda, bent jau tuo, kad jie linkę nuolatos aiškintis "kodėl" ir "kaip". Sukūręs (ar radęs kito sukurtą) modelį, kuriam pritari, jautiesi saugiau ir ramiau, ir visgi man iškart kilo klausimas - o kaip žinoti, kad jau esi taške A? Jei jau atrodo, kad yra labai blogai, tai tiesiog pabandyk pasvajoti apie tai, kaip dar blogiau galėtų būt ir jei vaizduotė pakankamai laki, tai greit teks susivokt, kad ne taip jau blogai dabar ir yra.
Čia gal ir patirtis kalta, bet, kai mąstau, kas būtų panorėjus nusižudyt, iškart pagalvoju apie artimus žmones. Negalėčiau jiems leisti tai patirti, taip iškart ir prislegia išankstinė kaltė.
Prisipyniau čia, bet išvada - nepateisinu. (Net ir tos "herojiškos", pavyzdžių galima įvairių prisigalvoti ar prisiieškoti, bet Kalanta... sorry, jis man į didvyrį nepanašus, kad ir ką kaltų į galvą aplinka).
  • 0




Vartotojų skaito šią temą: 0

narių: 0, svečių: 0, slaptų narių: 0