Temoje atsakymų: 32

[Cenerentola]

http://dievogarba.wo...nga-baznycioje/
Yoel, turbūt apie šitą veikėją kalbėjai?
Rimtai nesveika :tmi: Po tokių patarimų paskaitinėjimo gali ilgam pradingt noras eit i bažnyčią. oj,žinočiau,kurioj bažnyčioj ją sutikt specialiai su trumpiausiais savo šortukais nueičiau.
šiaip kurį laiką bažnyčiose lankydavausi vien todėl,kad patiko ritualai,aplinka.vėliau visa tai nusibodo ir jau kokius dvejus metus nesu buvusi mišiose.meldžiuosi dažnai,ypač paskutiniu metu,tačiau man bažnyčia tam nereikalinga.apskritai,charakteris toks,kad nelabai dalyvauju bendruomeninėj veikloj,nesvarbu kokio pobūdžio ji bebūtų.
pradžioj buvo iškeltas klausimas dėl tuoktuvių.na,aš tikiuosi,kad mano sužadėtiniui nebus svarbu gaut 'dvasiškojo tėvelio' palaiminimą,juolab kad man niekas nė neduotų-nei aš pirmos komunijos priėjus,nei ką.
išvis,galima sakyt,esu netikinti,tačiau kartais Dievas per daug reikalingas,dėl saugumo iliuzijos.Kitaip sakant aš savo Dievą susikuriu,kada nenoriu jaustis viena prieš pasaulį Beto vaikystėje turėjau gražų pavyzdį-mano močiutė buvo nuoširdžiai tikintis žmogus,jai maldos padėjo išgyventi ir tremtį ir kitus pragarus;taigi augau su pasakom apie Kristų,,kasvakarinėm maldom prieš miegą ir Agotos duonos kriaukšlele kišenėj.Na ,vėliau iš viso to išaugau ir daugiau nebepajėgiau tikėt,kad ''manęs nieks nenuskriaus nes Dievulis saugo''. Dabar vėl stengiuos Angelus Sargus prisišaukt :$

[Yoel]

Taip, tai ta pati bloger'ė.
Malonu, kad įsijungiai į diskusiją.
Mano patirtis su Močiute panaši. Agotos duoną, nors Bažnyčia tai pripažįsta tik kaip tuščius prietarus, močiutė duoda iki šiol.
Man tiesą sakant Dievas niekada nebuvo iliuzija ar saugumo garantas. Veikiau kažkokia paspirtis, neretai netgi kažkokia jėga siekianti, kad nepasitikėčiau šio pasaulio iliuzijomis- tai yra saugumu, malonumais ar lengvai pasiekiamu pasitenkinimu. Veikiau, skatino domėtis, turėti savo nuomonę ir kovoti už ją. Nežinau, gal mes visi turime savo Dievus, bet, kad ir kaip ten bebūtų, mano Dievas yra Intelektualus Dievas, reikalaujantis to ir iš manęs: ne kažkokio davatkiško paklusnumo, jokiu būdu, bet mąstymo ir ieškojimo, klausimų kėlimo, abejonės ir nepasitikėjimo.

[gile]

http://dievogarba.wordpress.com/apranga-baznycioje/
Yoel, turbūt apie šitą veikėją kalbėjai?
Rimtai nesveika :tmi: Po tokių patarimų paskaitinėjimo gali ilgam pradingt noras eit i bažnyčią. oj,žinočiau,kurioj bažnyčioj ją sutikt specialiai su trumpiausiais savo šortukais nueičiau.

Šitą perskaičiau irgi vakar pralinksmino; ir nežinau, kodėl čia taip, bet jos blog'ą atsidarius iškart prisiminiau tokią veikėją Aušrą Maldeikienę...

"We have mini-gods" uoj negaliu, koks linksmas tas Reginald Foster

[Cenerentola]

Man tiesą sakant Dievas niekada nebuvo iliuzija ar saugumo garantas. Veikiau kažkokia paspirtis, neretai netgi kažkokia jėga siekianti, kad nepasitikėčiau šio pasaulio iliuzijomis- tai yra saugumu, malonumais ar lengvai pasiekiamu pasitenkinimu.

Tai tu sugretini sauguma su malonumais?Manai,kad saugumo jausmas nera butinas kokybiskam gyvenimui?

[Yoel]

Aš žinau, kad bet koks saugumo jausmas yra iliuzija. Tu niekaip negali būti apsaugotas. Gali būti gerai išlaikomas, puikios sveikatos, įstojai į universitetą, prestižinę specialybę, šast trečiam kurse netikėtai jaunam amžiui insultas. Mokaisi iš naujo kalbėti, vaikščioti... Ne mano, bet pažįstamo patirtis.

[gile]

Bet iliuzijos kūrimas ramina

[Cenerentola]

Aš žinau, kad bet koks saugumo jausmas yra iliuzija. Tu niekaip negali būti apsaugotas. Gali būti gerai išlaikomas, puikios sveikatos, įstojai į universitetą, prestižinę specialybę, šast trečiam kurse netikėtai jaunam amžiui insultas. Mokaisi iš naujo kalbėti, vaikščioti... Ne mano, bet pažįstamo patirtis.

Taip,tikriausiai tai ir yra iliuzija,taciau man asmeniskai ji butina.Kaip sake gile -tai ramina,na,ir tiresiog padeda isgyventi

[Yoel]

Raminti, tai ramina, bet ne visi nori gyventi iliuzijų pasaulyje.

[gile]

Jei jau visai laisvai į tai pažiūrėjus, tai iš kur žinai, kas yra iliuzija, o kas ne?
Tai, kad neturi iliuzijų irgi yra iliuzija, kuri ramina Svarbiausia, kad jaustumeisi saugus savo susikurtame pasaulyje, nes, jei neklystu, tai kiekvienas mes gyvename vis kitame pasaulyje, jie keliose vietose atrodo panašūs, jei pasiseka, tai net vienodi

[Minerva]

tikejimo klausimais kazkur cia jau esu diskutavusi, tai bet pasisakysiu ir cia spaudziau tikintis, bet nepraktikuojantis nes kazkokia aukstesne jega tikiu, tik nesuku per daug galvos kas ar kokia ji. priimtiniausia, jei tai pavadiname tiesiog gamta baznycia kaip institucija man taip pat nepriimtina. i baznycia einu vien kaip i architekturini objekta (vis kita) arba kai labai reikia (vestuves, laidotuves ir pan).
kas klause del sutuoktinio, tai laimei sito opaus klausimo sprest nereikejo, nes vyras netikintis, tai santuokos baznycioj mes ir neregistravom

[gile]

va, tikiuosi, kad mano vyras irgi nenorės

[Marcelė]

Esu agnostikė, nors seniau laikiau save ateiste ir visiškai neigiau dievą kol gerai pergalvojusi viską nusprendžiau, kad Dievas gali būti. Tik nemanau, kad jis mus žiūri, apskritai, labiau tikiu, kad jis tik jėga, ne asmenybė, viską pradėjusi, davusi pirmą judesį (Tomas Akvinietis teigė, kad Dievas turi būti, nes kažkas turėjo duoti pirmąjį judėsi, nes judesys nekyla iš nieko). Iš tiesų, jei tai tik jėga, tai gal ir Dievu negalėtume vadinti. Iš tiesų nelabai išmanau fiziką, taigi ir gilintis nelabai galiu daugiau.
Nėra iš tiesų svarbu kaip viskas prasidėjo, nes kuo toliau į mišką, tuo tamsiau, t.y. kažkas davė pradžių kažkam, tam kažkam dar kažkas kitas ir t.t.
O kaip Yoel paklausė dėl tuokimosi bažnyčioje tai manau sutikčiau, jei jam tai būtų svarbu. Aišku, jei abu būtume nereligingi nematau prasmės su visom tom ceremonijom. Man keista kai netikintys tuokiasi bažnyčioje. Kam to reikia? Nes gražu? Nes giminės verčia?

[gile]

Man keista kai netikintys tuokiasi bažnyčioje. Kam to reikia? Nes gražu? Nes giminės verčia?

Nes "visi taip daro", nes reikia nuotraukų gražių, kol dar visi šviežiai pasipuošę, nes močiutę infarktas paims, kai sužinos, kad anūkai be bažnyčios tuokiasi, nes "negi sunku?"...
Priežasčių daug. Ir šiaip kartais sunku visoms atsispirti, nes aš vis pvz. pagalvoju, kad kaipgi vienintelis religingas žmogus šeimoj - mama - pasijustų, jei pasakyčiau, kad obuolys nuo obels netoli rieda ir bažnyčion jis neriedės. Galų gale taip pat, kaip ir sakei - jei antroji pusė to nori, tai ir eisi