Temoje atsakymų: 6

[Yoel]

Norėčiau pakalbėti apie kalbų mokymąsi- su dėstytoju ir savarankiškai.
Aš nuo rugsėjo pradedu mokytis prancūzų kalbos, nors ne itin tam skirsiu daug dėmesio, nes čia privaloma disciplina, kadangi nemanau, kur rasiąs ją pavartoti.
Labiau stengiuosi savarankiškai tobulinti anglų k.
Žinau, kad jau yra tema apie kalbas, bet norėčiau čia grynai pakalbėti apie mokymosi ypatumus, ar yra besimokančių ar tų kurie mokėsi prancūzų kalbos?
ir ar yra savarankiškai besimokančių kalbų? Pas mus universitete tai gana populiaru, daug kas nesieja savęs su Lietuva, tai mokosi savarankiškai, pavyzdžiui, skandinavų kalbų.

[Faint]

taip. studijuoju anglų kalbą, antram kurse bus ir antroji laisvai pasirenkama, tai pasirinkau rusų, nes turiu išsilaikęs valstybinį, tų žinių kaip ir yra, bet norisi tobulint tobulint ir dar kartą tobulint. Aišku anglų liks pirmoj vietoj, bet noriu kuo geriau išmokt rusų. Taip pat esu mokęsis ir italų savarankiškai. pradmenis lyg ir turėjau, bet kuriam laikui apleidus išblėso žinios. pastaruoju metu susižavėjau ir ispanų kalba, tai stengiuos, domiuosi šia kalba, nes ji man labai graži ir naudinga atrodo, aišku ne tiek kiek rusų ar anglų, bet...
Domėjaus apie metodus, kaip geriau ir lengviau išmokt kalbas, tai vienareikšmiškai prieita nuomonės, kad klausymas ir atkartojimas pats naudingiausias būdas. Mokykloj šešis metus atsimokęs rusų, nepasakyčiau, kad daug išmokau. Baigęs vidurinę, net su išlaikytu egzaminu, nesijaučiau stiprus toj kalboj. Pagrindiniu kalbos žinių šaltiniu vistiek laikyčiau filmų žiūrėjimą ta kalba, skaitymą aišku ir kalbėjimą, atkartojimą išmoktų frazių. Geriau aišku stengtis iš galvos kalbėt, tiesiog laisvai, o "neiškaltą" tekstą (kaip kad mokykloj gaunasi). Svarbiausia nebijot suklysti, kalbėt ir viskas. Laikui bėgant nebedarai tų pačių klaidų ir įgautos žinios nusistovi. Dar vienas svarbus dalykas - nuolat kartot išmoktus dalykus ir beabėjo ieškot naujovių bei tobulint žodyną: skaitant tekstus, klausant šviežiausių naujienų, domintis įvairių įvairiausia medžiaga, kurioj aišku ir skirtingų stilių ir tipų žodžiai.

[Le Meute]

Mokiausi universitete prancūzų, bet matyt vien dėl požiūrio, kad tokiai specialybei būtinai reikia. Bet, kai gyvos kalbos nėra, tai taip ir liko gal tik kokiam tekstukui paskaityti, o šiaip tai kompleksuoju ir nekalbu. O dar tai (nežinau kiek čia stereotipiška, nes nedrįsau išmėginti), kad prancūzai nelinkę kalbėti prancūziškai, jei tu laisvai prancūziškai nekalbi.

[gile]

Nežinau, kaip čia su tais stereotipais... Dar sako, kad prancūzai jokiu būdu ir anglų kalba nekalba, bet, kai buvau, tai laisvai su anglų prasisukau Geriausia, tai, kaip ten bebūtų, su imigrantais kalbėtis buvo - jie patys prieina, paklausia, ar viskas gerai, ar viską randi
O kai dėl kalbos nevartojimo - mokykloj teko vokiečių, kaip antrą kalbą mokytis, tai dabar, kai išgirstu vokiečių kalbą, tai šiek tiek suprantu, o kartais švysteli sąmonė ir net pasakyt porą žodžių galiu O vat pvz. rusų nesimokiau niekad, bet aplinkoj jos pilna, ir kai buvau kurorte Turkijoj, tai supratau, kad visai normaliai aš ją suprantu, jei reikia, tai ir pakalbėt galiu, svarbiausia nebijot neteisingai kalbėt, nes teisingai, tai nieko nesigautų
O geriausia, tai teko kažkada esperanto mokytis. Šiaip kalba tik entuziastų vartojama, tai, kai nustojau mokytis, greit ir pamiršau, atsimenu tik porą frazių. Bet svarbiausia, kad mokė tada vadovėlį rašantis ir ant mūsų, besimokančių, išbandantis jį mokytojas, tai man labai patiko - nei jis dar mokymo patirties daug turėjo, nei knyga parašyta, tai labai laisvas mokymasis buvo, struktūra pamokų buvo kuriama jų metu ir tik po pusmečio nusistovėjo, o ir vadovėlio šviežias skyrius kiekvienas buvo vis labiau pritaikytas. Žodžiu, procesas buvo įdomus

[Yoel]

Tik dabar galima sakyti pradėjau skaityti, žiūrėti serialus originalo kalba. Visada turėjau problemų ne su gramatika. Gramatika tiek, kiek reikalauja mokykloje, man niekada nekėlė problemų (žinau, jeigu yra filologų, jie turbūt pasakys, kad nieko per daug mokykloje ir nereikalauja), tačiau žodynas... labai, labai skurdus. Kaip jūs, pavyzdžiui, skaitote knygas, ar su žodynu ar nežinomus žodžius praleidžiate ir nesidomite jų reikšme, nes, iš esmės, iš konteksto suprasti nėra sunku, ar naudojate kompiuterinį žodyną ar ne? O gal visai neturite problemų dėl žodyno, kadangi jūsų angliškų žodžiu žodynas labai platus?

[gile]

Žiūrint serialus, filmus, klausant dainų, skaitant knygas - taip žodynas ir plečiasi. Bet plečiasi tik tada, jei išsiverti. Bent jau aš dažniausiai, kai koks žodis užkliūna, tai išsiverčiu. Popierinis žodynas, bent jau anglų, kurį turiu, jau seniai nebepraverčia, nes dažniausiai nesuprantu tokių žodžių, kurių jis normaliai net neišverčia, tai tada internete pasigooglinu definition.
Bet blogiausia, bent jau man, kad tas žodynas visai platus, kai kalbama apie suvokimą, o kai pati kalbėt pradedu, tai kartais net baisiuosi...

[laTulipe]

Aš prancūzų mokausi (kaip antrą užsienio kalbą mokykloje), bet ten grynas laiko stumimas, nes mokytoja nieko nemoko, šiaip paskaitom tekstukus, kuriuos išverčia pati mokytoja, kartais (pabrėžiu- tik kartais) keletą žodžių reikia išmokti ir pasakojimai, kuriuos dauguma iškala. Kodėl po dešimties klasių neatsisakiau?.. Nes manau, kad kalbą mokėti gerai. Ir ne vien aš tikėjausi, kad galbūt vienuoliktoj klasėj mokytoja rimčiau mus mokys, bet... Tai tik tiek, kad visiškai neužmirštu tarimo (nors tariu be tų ,,specialių'' nosinių garsų, taigi, toks tas ir tarimas..) ir kelia bendrą vidurkį (visuomet dešimt išeina). Po mokyklos žadu šios kalbos neapleisti.

O anglų kalbą tobulinu žiūrėdama filmus, serialus. Nesirenku labai rimtų filmų, nes ,,nerimtuose'' , manyčiau, lengvesnis žodynas vartojamas. Taip pat šį bei tą paskaitau angliškai. O šiaip pastebėjau, kad didžiausias trūkumas- žodyno skurdumas, toji problema tikrai dažnai trukdo ir netgi dažnai privengiu diskutuoti per anglų k. pamokas, jei numanau, kad tai, ką noriu pasakyti, negalėsiu išreikšti niekaip kitaip nei padriku aiškinimu per aplinkui Kai tuo tarpu gramatika, rašymas- be problemų.