Temoje atsakymų: 25

[Nesugalvoju]

Ar nebuvo sunku morališkai katalikiškoje gimnazijoje? Įdomu, nes kadangi pati esu kažkur tarp ateizmo ir agnosticizmo, tai prisiminimai apie tikybos pamokas mokykloje nėra itin malonūs - vis norėdavosi ginčytis, klausdavau, bet negaudavau įtikinamų atsakymų. Dabar, aišku, tai pasikeitė, nors ir netikiu, tačiau savanoriškai domiuosi religijotyra, norisi suprasti religiją kaip reiškinį, jos paskirtį žmonėms, nebeliko tokio priešiškumo. Bet kažkodėl įsivaizduoju, kad man vaikystėje katalikiškoje mokykloje mokytis nepatiktų, ypač, jei ten būtų itin akcentuojamas tikėjimas. Ar pačiam nebuvo problemų?

[Serafimas]

Ar nebuvo sunku morališkai katalikiškoje gimnazijoje? Įdomu, nes kadangi pati esu kažkur tarp ateizmo ir agnosticizmo, tai prisiminimai apie tikybos pamokas mokykloje nėra itin malonūs - vis norėdavosi ginčytis, klausdavau, bet negaudavau įtikinamų atsakymų. Dabar, aišku, tai pasikeitė, nors ir netikiu, tačiau savanoriškai domiuosi religijotyra, norisi suprasti religiją kaip reiškinį, jos paskirtį žmonėms, nebeliko tokio priešiškumo. Bet kažkodėl įsivaizduoju, kad man vaikystėje katalikiškoje mokykloje mokytis nepatiktų, ypač, jei ten būtų itin akcentuojamas tikėjimas. Ar pačiam nebuvo problemų?

Anaiptol, mokyklos atmosfera buvo labai jauki. Administracija, mokytojai draugiški, galėdavai per pertraukas pakalbėti temom nesusijusioms su mokslais. Tikybos pamokos buvo įvairios - mokinomės apie kitas religijas, ŽIV, transseksualus, turinčius priklausomybę žmones, eutanaziją.. Temas nagrinėjom, ne kaip informaciją kurią reikia įsidėmėti, bet praplėsti požiūrį. Pvz iš religijos temų įstrigo, jog islamo šalyse kairė ranka laikoma nešvari, labai nemandagu su ja paduoti maistą Katalikų mokymą priėmiau kaip dar vieno dalyko informaciją. Kvestionuoti ar paneiginėti jų tiesų nemačiau tikslo, aš be tikėjimo vienaip matau pasaulį pasaulį, jie kitaip...

[Nesugalvoju]

Tai reiškia, kad tavo mokykloj buvo kitaip, per tikybos pamokas kažką panašaus į bioetiką ir religijotyrą mokėtės, tada įdomu turėtų būti.

Labai patiko su psichologija susijusi J. Ingramo knyga „Proto teatras“.

Aš kažkaip vis pabijodavau šią knygą pirkti, nes dažniausiai kai apie psichologijos knygą rašoma „ labai smagiai skaitomas“ ir t.t., tai dažniausiai reiškia, kad bus rašomi akivaizdūs dalykai ir žmogus, perskaitęs nors vieną psichologijos vadovėlį, ten neras nieko naujo ar naudingo. Bet priminei tu man ją ir vakar nusipirkau, tai ir man patinka kol kas.

Beje, įdomu man - kadangi, kaip supratau, dažniau knygas perki, nei skolinies/imi iš bibliotekos, tai ar nesusikaupė tau jų krūvos namie?

[Serafimas]

Aš kažkaip vis pabijodavau šią knygą pirkti, nes dažniausiai kai apie psichologijos knygą rašoma „ labai smagiai skaitomas“ ir t.t., tai dažniausiai reiškia, kad bus rašomi akivaizdūs dalykai ir žmogus, perskaitęs nors vieną psichologijos vadovėlį, ten neras nieko naujo ar naudingo. Bet priminei tu man ją ir vakar nusipirkau, tai ir man patinka kol kas.

Beje, įdomu man - kadangi, kaip supratau, dažniau knygas perki, nei skolinies/imi iš bibliotekos, tai ar nesusikaupė tau jų krūvos namie?

Tuo man ir patinka mokslo populiarinimo knygos, kiekvienoje skirtinga informacija, nors rašo ta pačia tema. O šitą dar radijo laidų vedėjas parengė, tai jaučia kas įdomu
Knygas skaitau miego arba kitų darbų sąskaita, taigi stengiuosi įsigyti ne daugiau dviejų knygų per mėnesį. Pvz šiam mėnesiui turiu "Beždžionė ir esmė" ir laukiu pasirodant tavo minėtos "Pasaulis kaip valia ir vaizdinys". Žinoma filosofiją kramtysiu ilgiau nei mėnesį
Mano kambaryje stovi lentynos 2,5 aukščio ir 2m pločio, dabar tik 1 eilė iš 6 užpildyta knygomis, iš jų apie puse mano įsigytų, taigi knygoms vietos yra

[Nesugalvoju]

Dar labai įdomu - kadangi domiesi tiek tiksliaisiais mokslais, tiek psichologija, tai ar pats laikai psichologiją mokslu? Jei netingi, tai gali ir paaiškinti kodėl taip arba kodėl ne.

[Serafimas]

Dar labai įdomu - kadangi domiesi tiek tiksliaisiais mokslais, tiek psichologija, tai ar pats laikai psichologiją mokslu? Jei netingi, tai gali ir paaiškinti kodėl taip arba kodėl ne.

Priklauso nuo mokslo sampratos Psichologijos tyrimų rezultatus sudėtinga verifikuoti, greičiausiai todėl rimti tiksliųjų mokslų atstovai nenori pripažinti šią discipliną kaip mokslą. Skirstyti kas yra mokslas pradėta renesanso laikotarpiu, nes tyrėjams tai buvo vienintelis kelias, jei nenorėjo pakliūti ant laužo Tie ir dėdės suformavo mokslo sampratą į kurią netilptų religija - turi būti pagrįsta empiriškai, t.y. atliktas eksperimentas, išmatuota ir labai šaunu, jei dar išvesta formulė. Ši mokslo samprata atskyrė mokslą nuo religijos ir prasidėjo mokslo revoliucija. Toks metodas puikiai tarnavo iki kvantinių fizikos efektų atradimo, maždaug iki XIX a. pabaigos. Nuo to laiko ir fizikoje prasidėjo naujų teorijų rašymai, bandymai jas pagrįsti. Psichologijoje dominuoja teorijos bet su įrankiais,kuriais būtų galima gauti empiriškus rezultatus, striuka. Tą pataisyti galėtų neuromokslai, kurių aukso amžius dar prieš akis. Taigi, tik laiko klausimas, kada psichologiją ,ar tą kas liks iš jos, visi laikys mokslu
Dar galima svarstyti koks yra tas tradicinio mokslo modelis ir kiek galima juo pasitikėti, bet čia jau būtų filosofija...