Užmėtysit akmenim, tačiau man šis filmas nepatiko.Taip, spalvos gražios, simpatiška indų tauta ir mintis visai nieko - gyvenimas ir yra tikroji mokykla. Tačiau jau ta loterija, tas saldumas ir nelogiški sprendimai(kad ir to Džamalo, ar kas jis ten, brolio noras pasilikti su ta mafijozų chebra, kuri vis tiek galų gale būtų jį nudėjusi... Banali istorija, kurioj aukojamasi dėl meilės, kur skurde gimę berniukai tampa didvyriais ir kastos pasididžiavimu. Nebuvo nei intrigos, nei tokių momentų, kuomet užgniaužia kvapą ir norisi, kad tos filmo sekundės slinktų kuo lėčiau, nes nori ilgiau pasimėgaut reginiu ir pagaliau sulaukt kulminacijos. Tikrai nesuprantu, už ką tiek Oskarų? Gal kad buvo tiksliai pavaizduota Indijos gyventojų kasdienybė? Šį filmą galima palygint su masinę psichozę sukėlusiu Twilight - žmonės pamišo, tačiau nė patys nežino, dėl ko, tiesiog pasidavė masiniam pamišimui. Teko skaityt pasipiktinimą spaudoje, kuomet, kai buvo tie Vaikų balso apdovanojimai, vaikučiai geriausia knyga išrinko Twilight'ą, o ne lietuviškas knygas/pasakas. Skaitytojas bandė suprast, kodėl vaikams patinka tie vampyrai, tas kraujas, muštynės, o ne lietuviškos gražios pasakos su moralu.
"Lūšnynų milijonierius"
Sukūrė
Brownas
, Vas 07 2009 10:30
Temoje atsakymų: 23
Vartotojų skaito šią temą: 0
narių: 0, svečių: 0, slaptų narių: 0