Gal turite mėgstamų lietuvių poetų? Kas jie tokie? Kokie kūriniai labiausiai patinka? Apskritai, ką manote apie lietuvių poeziją?
Lietuvių poezija
Sukūrė
Evoliucija
, Geg 18 2009 22:13
Temoje atsakymų: 64
#2
Parašyta 19 gegužės 2009 - 13:21
Patinka man lietuvių poezija...labai patinka.Gal, kad skaityčiau užsienio poeziją originalia kalba ir ji patiktų taip...
Maironis, V.Mačernis, D.Kajokas , S.Geda.Daug dar neatrastų, šiaip turiu mėgstamus eilėraščius.
Maironis, V.Mačernis, D.Kajokas , S.Geda.Daug dar neatrastų, šiaip turiu mėgstamus eilėraščius.
Stavroginas jeigu tiki, kad netiki, tai netiki, kad tiki.O jeigu netiki, kad netiki, tai jis netiki.
#4
Parašyta 20 gegužės 2009 - 21:12
Kaštanas pradeda žydėti, čia H.Radausko
M.Martinaičio yra berods ,,Prisiminimai (knyga)" čia toks pavadinimas.
Yra daug, vėliau paieškosiu.Mačernio net proza tokia lyriška, meditacinė, kaip poezija skamba.
Kitus palaikysiu paslapty
M.Martinaičio yra berods ,,Prisiminimai (knyga)" čia toks pavadinimas.
Yra daug, vėliau paieškosiu.Mačernio net proza tokia lyriška, meditacinė, kaip poezija skamba.
Kitus palaikysiu paslapty
Stavroginas jeigu tiki, kad netiki, tai netiki, kad tiki.O jeigu netiki, kad netiki, tai jis netiki.
#6
Parašyta 21 gegužės 2009 - 17:19
Tiesą sakant, kai buvau mažesnė kokiais 10cm mane Maironis atbaidė nuo lietuvių poezijos. Reikėjo kažkada pamokai išmokt jo eilėraštį ir pamenu, kad tik porą iš visų "Pavasario balsų" man kažkiek patiko. Buvau išmokus "Tupi šarka ant tvoros... nenuvaldo uodegos..." Po jo rinkinuko perskaitymo - nusivyliau. Man labiau kažkas modernesnio patinka. Tačiau...
Pamokose susipažinome su Radausku (čia irgi senokai), nuo tada domėjaus juo. Labai patinka Radausko "Dainos gimimas". Galbūt dėl to, kad pirmiausia išgirdau dainuojamosios poezijos dainą palei šį eilėraštį, kuri buvo pasakiška. Martinaitis pradėjo patikti po to, kai pamačiau vieną spektaklį su jo kūrybos elementais. Labai patinka "Kukučio baladės".
Kažkada vieno renginio vedimui teko ieškoti eilėraščio apie moterį, tad radau Algimanto Baltakio eilėraštį "Moteris". Jis man beprotiškai patiko. Tada lyg Mana iš dangaus nukrito man jo knygelė, kurią visą perskaičiau su tokiu pasimėgavimu. Oi. Vienas iš mylimiausių eilėraščių:
Ant slenksčio
Atsisėdam ant slenksčio ąžuolinio.
Tu – kojomis į lauką, aš – į vidų.
Pusiau pasauli pasidalinam,
Tu paimi meilę, aš – pavydą.
Tavo akys gėrisi vasara,
Geria šviesą, skraido po dangų.
Mano akys vaikšto po aslą.
Jos tamsiausias kertes aplanko.
Tavo žvilgsnis nubėga į tolį,
Mano žvilgsnis nepramuša sienos.
Tu iš mano kančių kvatoji,
Aš paliest nedrįstu tavo sielos.
Mes ant slenksčio – tarytum ant tilto.
Jis ir jungia krantus, ir skiria.
Tavo nugara manąją šildo,
Mano nugara tavąją tiria.
Tu juokies: „Pasikeiskime vietom,
Padalinkim iš naujo pasauli...“
Ir tada mes kitaip atsisėdam.
Tu – į tamsą, o aš – į saulę.
Kai pradėjau domėtis radau daug perliukų: Martinaitis, Baltakis, Sruoga, Mačernis, Radauskas...
Pamokose susipažinome su Radausku (čia irgi senokai), nuo tada domėjaus juo. Labai patinka Radausko "Dainos gimimas". Galbūt dėl to, kad pirmiausia išgirdau dainuojamosios poezijos dainą palei šį eilėraštį, kuri buvo pasakiška. Martinaitis pradėjo patikti po to, kai pamačiau vieną spektaklį su jo kūrybos elementais. Labai patinka "Kukučio baladės".
Kažkada vieno renginio vedimui teko ieškoti eilėraščio apie moterį, tad radau Algimanto Baltakio eilėraštį "Moteris". Jis man beprotiškai patiko. Tada lyg Mana iš dangaus nukrito man jo knygelė, kurią visą perskaičiau su tokiu pasimėgavimu. Oi. Vienas iš mylimiausių eilėraščių:
Ant slenksčio
Atsisėdam ant slenksčio ąžuolinio.
Tu – kojomis į lauką, aš – į vidų.
Pusiau pasauli pasidalinam,
Tu paimi meilę, aš – pavydą.
Tavo akys gėrisi vasara,
Geria šviesą, skraido po dangų.
Mano akys vaikšto po aslą.
Jos tamsiausias kertes aplanko.
Tavo žvilgsnis nubėga į tolį,
Mano žvilgsnis nepramuša sienos.
Tu iš mano kančių kvatoji,
Aš paliest nedrįstu tavo sielos.
Mes ant slenksčio – tarytum ant tilto.
Jis ir jungia krantus, ir skiria.
Tavo nugara manąją šildo,
Mano nugara tavąją tiria.
Tu juokies: „Pasikeiskime vietom,
Padalinkim iš naujo pasauli...“
Ir tada mes kitaip atsisėdam.
Tu – į tamsą, o aš – į saulę.
Kai pradėjau domėtis radau daug perliukų: Martinaitis, Baltakis, Sruoga, Mačernis, Radauskas...
#7
Parašyta 25 birželio 2009 - 11:13
Rimas Burokas Tikrai nepakartojami eilėraščiai, labai verta paskaityti;]
Ką reiškia sugrįžimas į palėpę,
ji vis labiau tuštėja, rudenine saule,
jos visos kertės skaudžiai atsiliepia
debesimis ir vakaru... Iš naujo
bandau išgirsti tavo žingsnių aidą,
kritimą lapų, ilgą šviesią naktį...
kada lange tik liūdnos mano akys
atspindi, rodos, jau ne mano veidą...
Ir tik aušra užtikusi prie stalo
užmigusį ir apibertą lapais
mane paglosto švelniai tavo,
brangioji, skruostu ir už durų slepias...
Ką reiškia sugrįžimas į palėpę,
ji vis labiau tuštėja, rudenine saule,
jos visos kertės skaudžiai atsiliepia
debesimis ir vakaru... Iš naujo
bandau išgirsti tavo žingsnių aidą,
kritimą lapų, ilgą šviesią naktį...
kada lange tik liūdnos mano akys
atspindi, rodos, jau ne mano veidą...
Ir tik aušra užtikusi prie stalo
užmigusį ir apibertą lapais
mane paglosto švelniai tavo,
brangioji, skruostu ir už durų slepias...
...Ir aš naktimis mėgstu klausytis žvaigždžių.Tai lyg penki šimtai milijonų žvangučių...
#8
Parašyta 09 liepos 2009 - 21:34
aš neseniai paskaičiau Mačernio vizijas ,žinau ,kad tai nedaug :$ bet perskaičiau tik tam ,kad žinočiau ,maždaug, ką jis rašo ,bet konkrečiai niekas nesužavėjo nors gražu .... o Maironis man patinka ,daugelis jo eilėraščių , mano nuomone , yra verti mokymosi mintinai ,jie visi tarsi dainelė ir Salomėja Nėris rašo neblogus eilėraščius
#12
Parašyta 19 rugpjūčio 2009 - 12:53
štai mylimiausias V. Mačernio sonetas:
25
Einu, bet nežinau, į kur nueisiu,
Ir gyvenu, bet palaidai ir be prasmės:
Ragaudamas gyvenimą kaip vaisių
Ir vėl jį nešdamas kaip naštą ant peties.
Aš klausiau kunigų ir filosofų -
Atsakė jie, išdėstė viską išsamiai.
Bet man širdis ir šiandien lygiai sopa:
Kodėl pasaulis ir žmogus, ir visa tai?
Ir taip einu tolyn šio klausimo keliu
Po nežinios dangum, pavargusiu žingsniu.
Bet jei randu užsimirsimo smuklę pakely, -
Tai linksmas per dienas naktis puotauju,
Kol nuobodžio tarnai, rimtuoliai rūškani,
Vėl išmeta į klausimo kelius iš naujo.
[Šarnelė, 1943.XII.7]
gal dar kam patiko?
25
Einu, bet nežinau, į kur nueisiu,
Ir gyvenu, bet palaidai ir be prasmės:
Ragaudamas gyvenimą kaip vaisių
Ir vėl jį nešdamas kaip naštą ant peties.
Aš klausiau kunigų ir filosofų -
Atsakė jie, išdėstė viską išsamiai.
Bet man širdis ir šiandien lygiai sopa:
Kodėl pasaulis ir žmogus, ir visa tai?
Ir taip einu tolyn šio klausimo keliu
Po nežinios dangum, pavargusiu žingsniu.
Bet jei randu užsimirsimo smuklę pakely, -
Tai linksmas per dienas naktis puotauju,
Kol nuobodžio tarnai, rimtuoliai rūškani,
Vėl išmeta į klausimo kelius iš naujo.
[Šarnelė, 1943.XII.7]
gal dar kam patiko?
#13
Parašyta 23 lapkričio 2009 - 12:22
Kvėpuoju Širvio ir Degutytės eilėmis. Štai mėgstamiausi:
Paulius Širvys
Baltoji pasaka
Krito žiedlapiai
Krito ir snaigės.
Ramunėle,
Kur tu pageltai?
Buvo pasaka!
Buvo ir baigės.
Nešė, nunešė pūgos
Baltai...
Nežinau,
Ką man buri, būrėja,
Kur linkai
Baltu žiedu gėlės...
Tik iš tolo žiūrėjau,
Neišdrįsdamas
Rankom paliest.
Aš bijojau
Nudegint, užpūsti
Palytėjimu
Lūpų karštų -
O kaip gaila
Iš sapno pabusti
Ir atrast...
Jau nuskintą kitų...
Krito žiedlapiai
Krito ir snaigės.
Ir įšalo mėnulis
Versmėj...
Buvo pasaka!
Buvo ir baigės...
Praskambėjo
Ir liko giesmėj.
Ir Degutytė...
***
Visą kelią tu geri ir trokšti,
Visą kelią - pameti - randi...
Bando vienas viesulas nublokšti,
Tarsi broliai paremia kiti.
Visą kelią tu geri ir trokšti,
Visą kelią - pameti - randi...
Artimas - o svetimu palieka.
Svetimas - dalim tavęs paties.
Rodos, kitko ir netroškai nieko,
Kaip tiktai priglust prie jo peties.
Visą kelią tu geri ir trokšti,
Visą kelią - pameti - randi...
Saulė šaukia mėlynajam eglių bokšte,
Nepavejama, o šildanti, skaisti.
Visą kelią tu geri ir trokšti,
Visą kelią - pameti - randi...
Paulius Širvys
Baltoji pasaka
Krito žiedlapiai
Krito ir snaigės.
Ramunėle,
Kur tu pageltai?
Buvo pasaka!
Buvo ir baigės.
Nešė, nunešė pūgos
Baltai...
Nežinau,
Ką man buri, būrėja,
Kur linkai
Baltu žiedu gėlės...
Tik iš tolo žiūrėjau,
Neišdrįsdamas
Rankom paliest.
Aš bijojau
Nudegint, užpūsti
Palytėjimu
Lūpų karštų -
O kaip gaila
Iš sapno pabusti
Ir atrast...
Jau nuskintą kitų...
Krito žiedlapiai
Krito ir snaigės.
Ir įšalo mėnulis
Versmėj...
Buvo pasaka!
Buvo ir baigės...
Praskambėjo
Ir liko giesmėj.
Ir Degutytė...
***
Visą kelią tu geri ir trokšti,
Visą kelią - pameti - randi...
Bando vienas viesulas nublokšti,
Tarsi broliai paremia kiti.
Visą kelią tu geri ir trokšti,
Visą kelią - pameti - randi...
Artimas - o svetimu palieka.
Svetimas - dalim tavęs paties.
Rodos, kitko ir netroškai nieko,
Kaip tiktai priglust prie jo peties.
Visą kelią tu geri ir trokšti,
Visą kelią - pameti - randi...
Saulė šaukia mėlynajam eglių bokšte,
Nepavejama, o šildanti, skaisti.
Visą kelią tu geri ir trokšti,
Visą kelią - pameti - randi...
Raganų kalnas.
#14
Parašyta 23 lapkričio 2009 - 18:24
Algimantas Baltakis (vos ne vienareikšmiškai)
Bučinys -
Kad prakalbėtum,
Kai per daug slogi tyla.
Bučinys -
Kad patylėtum,
Kai šneka nebemiela.
Bučinys -
Kad atsibustum
Iš sapnų ir nebūties.
Bučinys -
Kad vėl užpūstum
Žiburį…
Labos nakties!
Bučinys -
Atskleidęs tiesą.
Įspėjimo bučinys,-
Kad žinotum, jog išblėso
Tavo židinio ugnis.
Bučinys -
Aistrų verpetas.
Bučinys -
Tyli versmė.
Viešas pergalės paradas.
Šventas aktas.
Nuodėmė.
Bučinys -
Pasidavimas.
Atspaudas:
Tu kalinys!
Bučinys -
Šviesus žaidimas.
Juodas judo bučinys.
Bučinys -
Bjauri vagystė.
Ar gražiausia dovana.
Nuoširdumas.
Apgavystė.
Meilės prievolė.
Daina.
Niekas bučinys.
Ir viskas.
Žmogų prikelia
Arba
Jį pražudo…
Bučinys juk daugiareikšmis,
Kaip kalba.
Vienas iš patinkančių =) Evoliucijos jau minėtąjį ,,Moteris" taip pat labai patiko
Maironis man per daug saldus, nors yra, yra gražių. Radauskas irgi mėgiamas (Atspėk kas kvepia...) Ir dar Miškinio (tikriausiai) ,,Elegantiškai sninga" -vienas mylimiausių =))
Bučinys -
Kad prakalbėtum,
Kai per daug slogi tyla.
Bučinys -
Kad patylėtum,
Kai šneka nebemiela.
Bučinys -
Kad atsibustum
Iš sapnų ir nebūties.
Bučinys -
Kad vėl užpūstum
Žiburį…
Labos nakties!
Bučinys -
Atskleidęs tiesą.
Įspėjimo bučinys,-
Kad žinotum, jog išblėso
Tavo židinio ugnis.
Bučinys -
Aistrų verpetas.
Bučinys -
Tyli versmė.
Viešas pergalės paradas.
Šventas aktas.
Nuodėmė.
Bučinys -
Pasidavimas.
Atspaudas:
Tu kalinys!
Bučinys -
Šviesus žaidimas.
Juodas judo bučinys.
Bučinys -
Bjauri vagystė.
Ar gražiausia dovana.
Nuoširdumas.
Apgavystė.
Meilės prievolė.
Daina.
Niekas bučinys.
Ir viskas.
Žmogų prikelia
Arba
Jį pražudo…
Bučinys juk daugiareikšmis,
Kaip kalba.
Vienas iš patinkančių =) Evoliucijos jau minėtąjį ,,Moteris" taip pat labai patiko
Maironis man per daug saldus, nors yra, yra gražių. Radauskas irgi mėgiamas (Atspėk kas kvepia...) Ir dar Miškinio (tikriausiai) ,,Elegantiškai sninga" -vienas mylimiausių =))
Skristi.
Padangę skrosti.
Kristi.
Ant tavo skruosto
Padangę skrosti.
Kristi.
Ant tavo skruosto
#15
Parašyta 02 gruodžio 2009 - 10:29
o aš nežinau kas šį eilėraštį parašė , ar tai visas eilėraštis , ar tai lietuvių autorių kūryba , ar vertimas ... žodžiu nieko nežinau , tik pamenu kad kažkada seniai radau jį lietuvių kalbos vadovėlyje ir nuo tada moku atmintinai tai net nežinau ar teisingai sudėsiu eilutes ir skyrybos ženklus
,,Aš norėčiau ,
Kad kristų į žemę lietus.
Toks gaivinantis ,
Šiltas,
Toks kvapnus ir švelnus ,
Kad nupraustų jis žmogų,
Jo kėslus piktus,
Kad suminkštintų širdis,
Tirpdytų ledus.... ''
,,Aš norėčiau ,
Kad kristų į žemę lietus.
Toks gaivinantis ,
Šiltas,
Toks kvapnus ir švelnus ,
Kad nupraustų jis žmogų,
Jo kėslus piktus,
Kad suminkštintų širdis,
Tirpdytų ledus.... ''
#17
Parašyta 03 gruodžio 2009 - 18:30
Algimantas Baltakis
MOTERIS
Kažkur toli-
Vos gali ją pasiekti ranka.
Kažkur arti -
Gretimoj galaktikoj, už tūkstančio šviesmečių.
Tokia sava-
Kaip chroniška, neišgydoma liga.
Visų ir niekieno,
Kažkur pusiaukelėj-
tarp velnio ir tarp viešpačio.
Ištikima Penelopė. Dieviška Elena. Medėja baisi.
Kas tu esi?
Okeano gelmė. Kalnų viršūnė. Mėnulio nematoma pusė.
Kuo tu būsi?
Klausimas be atsakymo. Atsakymas be klausimo.
Visata.
Vakar ir šiandien. Rytoj ir poryt.
Visada
=)
MOTERIS
Kažkur toli-
Vos gali ją pasiekti ranka.
Kažkur arti -
Gretimoj galaktikoj, už tūkstančio šviesmečių.
Tokia sava-
Kaip chroniška, neišgydoma liga.
Visų ir niekieno,
Kažkur pusiaukelėj-
tarp velnio ir tarp viešpačio.
Ištikima Penelopė. Dieviška Elena. Medėja baisi.
Kas tu esi?
Okeano gelmė. Kalnų viršūnė. Mėnulio nematoma pusė.
Kuo tu būsi?
Klausimas be atsakymo. Atsakymas be klausimo.
Visata.
Vakar ir šiandien. Rytoj ir poryt.
Visada
=)
Skristi.
Padangę skrosti.
Kristi.
Ant tavo skruosto
Padangę skrosti.
Kristi.
Ant tavo skruosto
#18
Parašyta 06 gruodžio 2009 - 23:23
Hei, aš nesu didis literatas, bet man reik patarimo gerų satyrininkų, šiaip gerų eilių, kurios, taip sakant, "ant bejerio" būtų. Kažką deklamuot kai reik, tai iš širdies reik, o aš nežinau daug tokių. Pasidalinkit jei kas žinot, parekomenduokit rašytojų.
#20
Parašyta 23 gruodžio 2009 - 17:20
Matyt nesi gerai su ja susipažinusi...Aš taip pat kažkada nemėgau, vis atrodydavo, kad lietuvių literatūroje ta melancholija, kažkoks pesimizmas,o vėliau, kai teko susidurti, paieškoti radau tokių autorių ir kūrinių, kad ėmiau vis daugiau ir daugiau domėtis.kodėl taip nemėgstu lietuviškos poezijos...
Stavroginas jeigu tiki, kad netiki, tai netiki, kad tiki.O jeigu netiki, kad netiki, tai jis netiki.
Vartotojų skaito šią temą: 0
narių: 0, svečių: 0, slaptų narių: 0