Gustav Flaubert
#1
Parašyta 25 birželio 2010 - 17:04
Giustavas Floberas (Gustave Flaubert) gimė 1821 metais, gruodžio 12 dieną Ruane. Miesto viduramžiškas žavesys ir prabangi buržuazija, kuri berniuką supo dėl jo tėvo karjeros, vyriausiojo chirurgo savivaldybės ligoninėje, pavertė jaunąjį Floberą jautriu vaiku. Bijodamas savo tėvo, berniukas visą savo begalinę meilę išliedavo motinai ir jaunesniai seseriai. Pastaroji mirė vaikystėje, kai Floberui buvo 24, o pats rašytojas gimtuosiuose namuose su motina gyveno iki 15 metų. Jaunasis rašytojas prie motinos buvo pririštas meile ir pykčiu, kurio šaltinio jis taip niekada ir nesuprato.
Penkiolikmetis paauglys pajuto platonišką meilę vyresniai moteriai, Elisa Schlésinger, ir visą gyvenimą savo jausmus jai prisiminė kaip tyrą ir nesuterštą meilę. Po kelių metų jis rimtai galvojo apie vedybas, apie kurias taip niekada daugiau ir nesusimąstė po teisės studijavimo Paryžiuje, kuris baigėsi visiškai nesėkmingai, dėl visiško Flobero nesimokymo. Turėdamas daug pinigų rašytojas nesivaržydavo prostitucijos paslaugų, kurias jis pats vadindavo „aitria prostitucijos poezija“. Po šių pramogų Floberas susirgo venerine liga, kurios neatsikratė visą gyvenimą. Šie santykiai stipriai pakoregavo rašytojo požiūrį į moteris, o meilė tapo pagrindine visų jo darbų tema. Jis anksti susiejo erotiką ir religiją, kurioms jis neabejotinai sužlugdytas abejonių jautė vienodą geismą.
1845 metais Floberą ištiko pirmasis epilepsijos priepuolis. Rašytojas visam gyvenimui liko emociškai sužlugdytas dėl savo ligos. Tai pavirto šlykščia baime ir depresija, kuri vis atsirasdavo įvairiais gyvenimo periodais. Sekančiais metais mirė tėvas ir mylima sesuo. Floberas apleido savo studijas, nes kiekvienas emocinis susijaudinimas sukeldavo dar vieną priepuolį. Jis tapo atsiskyrėliu ir beveik nedalyvavo viešame gyvenime, visas atsidavė rašymui. Floberas buvo užmezgęs kelis meilės romanus, bet į juos rimtai nežiūrėjo. Svarbiausi buvo jo audringas romanas su poete Louise Colet 1846-1847 metais ir meilūs santykiai su Juliet Herbert, savo dukterėčios guvernante, kurie prasidėjo šešto dešimtmečio viduryje ir truko iki jo mirties.
Floberas nebuvo konfliktiškas rašytojas, jis vis vystydavo savo vaikystės rašytojo idealą, jog rašytojas kurdamas turi būti pagautas emocijų. Net prieš savo ligas jis vis tobulino savo „emocingi prisiminimai ramybėje“ rašymo koncepsiją, kuri labai atitiko jo psichologinę būseną. Rašytojas nepaprastai daug dėmesio skirdavo pasakojimo stiliui, kuris jam vaidino svarbiausią vaidmenį, rašant prozą, vėliau ir poeziją.
Po kelių nesėkmingų mėginimų jis pradėjo rašyti „The Temptation of Saint Anthony“, pasakojimą apie Egipto dykumų atsiskyrėlį, susikoncentravusį savo eruditiškose religijos paieškose. Pirmąją knygos versiją jis pabaigė 1849, bet ji nebuvo išspausdinta.
Pirmasis išspausdintas rašytojo darbas buvo „Madame Bovary” (1857) tapo bestseleriu ir yra laikomas laikomas jo geriausiu romanu. Tai taipogi yra ir „vadovėlis“, iš kurio ateities prozininkai mokinosi nepriekaištingo stiliaus paslapčių. Pagal šį romaną taip pat yra pastatytas ne vienas filmas, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre pastatytas spektaklis.
Rašytojas mirė gegužės 8 dieną, 1880 metais.
Bibliografija
Vertimai į lietuvių kalbą:
Trys apysakos / Gustave Flaubert ; iš prancūzų kalbos vertė Ramutė Ramunienė; Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2003, 155 p.
Salambo : romanas / Giustavas Floberas ; iš prancūzų k. vertė V. Drazdauskas; Vilnius : Valst. leidybos centras, 1994, 253 p.
Ponia Bovari : [romanas] / Giustavas Floberas; vertė S. Čiurlionienė; Vilnius : Onė, 1993, 413 p.
Jausmų ugdymas : jauno žmogaus istorija / romanas / Giustavas Floberas ; iš pranc. k. vertė J. Urbšys; Vilnius : Vyturys, 1991, 445 p.
Ponia Bovari : [romanas] / G. Floberas ; vertė S. Čiurlionienė; Vilnius : Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1963, 378 p.
Jausmų ugdymas : vieno jaunuolio istorija / romanas / giustvas Floberas; Vilnius, 1959, 570 p.
Ponia Bovari / G. Floberas ; vertė S. Čiurlionienė; Vilnius : Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1958, 411 p.
Ponia Bovary : romanas / Gustave Flaubert ; iš prancūzų kalbos vertė Alė Rūta; London : Nida, 1955, 2 d., 256 p.
Salambo : [romanas] / Gustave Flaubert ; vertė V. Drazdauskas; Kaunas : Valstybinė grožinės literatūros l-kla, 1948, 318 p.
Salambo : romanas; Kaunas, 1939, 429 p.
Paimta iš www.rašyk.lt
Pačiam teko skaityti Trys apysakos.Tai paliko gerą įspūdį.Mėgstų prancūzų rašytojus, tą rafinuotumą, sakinių dermę.TIkriausiai visi girdėję, bent jau iš mokyklos laikų, kūrinį Ponia Bovari, man neteko skaityti, bet mačiau naują leidimą, tai susidomėjai ir ruošiuosi artimiausiu laiku paskaityti.
Tai ypač įdomu vertinant tai, kad yra panašumu su Ana Karenina, kurią neseniai skaičiau.Bus įdomu palyginti Tolstojaus ir Flaubert'o- prancūzų ir rusų- klasiškų rašytojų kūrinius apie nelaimingą meilę, kurios centre yra moteris.
Ar jūs skaitėte šio rašytojo kūrinių? Kokį įspūdį paliko?
#2
Parašyta 25 birželio 2010 - 17:12
#3
Parašyta 18 rugpjūčio 2010 - 22:01
Neseniai skaičiau, neprisimenu kieno mintį, kad tiek riterių laikais, tiek romantizmo buvo prirašyta daug šlamšto. Bet būtent to dėka mes dabar turim du gražiausius romanus literatūroje: "Don Kichotą" ir "Ponią Bovari".
Kai perskaičiau - deja, senokai - veikėja žiauriai nepatiko. Bet prieš maždaug metus pamatytas išties puikus filmas, padėjo ją geriau suprasti, "susitaikyti".
(Atrodo, ji mirė nuo žiurknuodžių - nesirinko nuodų - ėmė, kokie pasitaikė.)
#4
Parašyta 18 rugpjūčio 2010 - 22:17
"Ponią Bovari" būtų sunku lygint su "Ana Karenina". Abiems herojėms galvos susisuko dėl skirtingų priežasčių.
Neseniai skaičiau, neprisimenu kieno mintį, kad tiek riterių laikais, tiek romantizmo buvo prirašyta daug šlamšto. Bet būtent to dėka mes dabar turim du gražiausius romanus literatūroje: "Don Kichotą" ir "Ponią Bovari".
Kai perskaičiau - deja, senokai - veikėja žiauriai nepatiko. Bet prieš maždaug metus pamatytas išties puikus filmas, padėjo ją geriau suprasti, "susitaikyti".
(Atrodo, ji mirė nuo žiurknuodžių - nesirinko nuodų - ėmė, kokie pasitaikė.)
Jo del nuodu tu teisi...
Beje, patarciau paskaityt Skota, sako irgi kazka i panasia sfera rase. Ji apskritai Romantizmo zenitu laiko.
#5
Parašyta 19 rugpjūčio 2010 - 20:09
(Valterį Skotą esu skaičiusi. Šiais laikais nebepavojingas , taigi tikrai galima rekomenduoti - kad padėtų suprasti, kas taip žavėjo anksčiau).
#6
Parašyta 20 rugpjūčio 2010 - 00:26
Don Kichotas skaito riterių romanus, Ema Bovari - V. Skotą, ir ne tik jį turbūt, Tatjana Larina - Ričardsoną ir Ruso, Dai Sijie kinė siuvėjėlė per daug klausosi skaitant Balzaką... Turbūt tokių pavyzdžių galima būtų rasti literatūroje ir daugiau. Rašytojai, kūriniai skirtingi, o poveikis panašus, nuvedantis į nepasitenkinimą esama aplinka, norą ir bandymus ją pakeisti ta romanų tikrove.
(Valterį Skotą esu skaičiusi. Šiais laikais nebepavojingas , taigi tikrai galima rekomenduoti - kad padėtų suprasti, kas taip žavėjo anksčiau).
Ruso, man per daug keistas ir nesuprantamas nors esu skaites tik jo ,,Ispazinimus", bet planuoju antra karta skaityti....
Siaip galbut tada dar reiktu prideti ir Voltero ,,Kandida" kaip absurdiskosios literatruros pradininka. Arba Miltona ir Fildinga.
#7
Parašyta 20 rugpjūčio 2010 - 21:15
Visgi Ema Bovari išsiskiria iš tos herojų grandinės. Gal moralinių nuostatų nebuvimu, gal visišku negalvojimu apie kitus, siekimu tikslų bet kokia kaina?..
Vartotojų skaito šią temą: 0
narių: 0, svečių: 0, slaptų narių: 0