Labiausiai nuvylusi knyga

Bachas ,,Livingstonas zuvedra" (kazkaip nepamenu) tai pastaroji man kazkokia nesamone buvo apie pauksti kuris skraidyt mego...cia biologijai priespriesa

mane ši irgi nuvylė... dar Alchemikas (Coelho)

Anne Frank Dienoraštis.

Isabel Allende ,,Dvasių namai"

P.S. Tik nesmerkit už tai, kad ją skaičiau : D (parekomendavo)
P.P.S. Man alchemikas patiko : )

Bachas ,,Livingstonas zuvedra" (kazkaip nepamenu) tai pastaroji man kazkokia nesamone buvo apie pauksti kuris skraidyt mego...cia biologijai priespriesa

mane ši irgi nuvylė... dar Alchemikas (Coelho)

Šiaip, tai tą paukštį ir tą "biologijos priešpriešą" , reikia priimti netiesiogiai. Bet manau, tą jūs suprantate. O šiaip ji motyvacinė knyga, tik turbūt jau ne jūsų amžiui ir išsilavinimui. Jaunesniems, manau puikiai tiktų.

Atsiprašau, bet paskaičius atsiliepimus, panorau užduoti jums klausimų:
Kitaip: kuo nuvylė "Anos Frank dienoraštis"?
you: Kodėl gėda skaityti "Dvasių namus"?
SakaiŽinai, nuliūdinai - atrodo, būsiu pavėlavusi: iki kurio amžiaus skaitomas Bachas?

Į temą. Esu gan daug knygų nebaigusi skaityti. Dėl to nesigailiu. Bet prie vienos dar grįšiu, ir jeigu rašau čia, tai todėl, kad tikiuosi, galbūt kas bus skaitęs ir atsilieps. Tai Paul Kornfeld romanas "Blanša, arba Studija sode". Vokiečių klasikas, didžiausią šlovę įgijęs jau po mirties, labai skaitomas Vokietijoje ir t. t. Taip buvo teigiama knygoje. Buvo parašyta ir apie heroję, ir kuo ji baigė. Žodžiu, daug nesiplečiant, tikėjausi gero psichologinio romano, aiškaus pagrindimo tai pabaigai ir pan. Deja, nežinau, ar blogai skaičiau, bet gan storame romane niekas nejudėjo iš vietos, tęsėsi viena begalinė diena, be jokių didesnių užuominų, kodėl viskas turėjo virsti taip... Kažkur apie vidurį sustojau.Bet vis aplanko mintys, kad reikia visgi dar kartą bandyt skaityt iki galo.Kažkas juk turėtų būti

"Anos Frank dienoraštis" buvo labai liaupsinama, pasiklausius draugų atsiliepimų tai turėjo būt šedevras nupasakojantis nepaprastos mergaitės nepaprastą istoriją, o ką radau? Nieko gero, nuobodi knyga be jokio veiksmo, be jokių įspūdingų nuotykių, o ir pats siužetas neįdomus. Vienintelė priežastis kodėl išvis ėmiau ir skaičiau ją buvo ta, jog knyga buvo privalomų perskaityt knygų sąraše.

To Lyja:

Todėl, kad knyga ne daug kuo skiriasi nuo "muilo operos". Perskaičiau vien iš reikalo : )

aš skaičiau "Anos Frank dienoraštis" labai seniai,bet kiek pamenu man ji patiko. Ji nėra šedevras,kažko nepakartojama knyga, bet man pasirodė labai įdomi ir verta perskaityti,manau ne veltui ji yra privalomų perskaityti knygų sąraše.

aš skaičiau "Anos Frank dienoraštis" labai seniai,bet kiek pamenu man ji patiko. Ji nėra šedevras,kažko nepakartojama knyga, bet man pasirodė labai įdomi ir verta perskaityti,manau ne veltui ji yra privalomų perskaityti knygų sąraše.

Aš jeigu gerai pamenu, tai šią knygą mums reikėjo perskaityti 8kl. bent jau ištraukas tikrai nagrinėjome. Mano nuomone, tokiam amžiuij ši knyga yra pats tas, galbūt kas dabar ją skaito ir nemato jos gerumo ar prasmingumo. Bet kiekvienai knygai yra savas laikas.

Tikiuosi K. Urba tai girdi

V. Vulf ,,Ponia Dolovej" gal ne tai kad nuvyle, bet nepateisino vardo. Nu, perskaityt perskaiciau, bet nesupratau, minties, apskritai kazkaip siuzeto nepagavau. Bet patiko, nors ir nesupratau...

Is to ka esu skaites turbut labiausiai nuvyle Dostojevskio "Pazemintieji ir nuskriaustieji", tikejausi kazko stipresnio, o likau per daug nesujaudintas

Is to ka esu skaites turbut labiausiai nuvyle Dostojevskio "Pazemintieji ir nuskriaustieji", tikejausi kazko stipresnio, o likau per daug nesujaudintas

:tmi: kaip cia taip?kokios knygos tada sujaudina?

Mane irgi "Marti" nuvylė

Is to ka esu skaites turbut labiausiai nuvyle Dostojevskio "Pazemintieji ir nuskriaustieji", tikejausi kazko stipresnio, o likau per daug nesujaudintas

:tmi: kaip cia taip?kokios knygos tada sujaudina?

Net nezinau, jeigu buciau skaites kaip tokio tipo knyga, tai gal ir buciau likes sujaudintas. Pries pradejes skaityti is Dostojevskio tikejausi labai daug, giliu minciu, o skaitant atrode lyg vidutinio lygio meiles romanas, paprastais dialogais, paprasta istorija, turbut todel ir nesuzavejo manes si knyga

Būna juk dviejų rūšių nusivylimas knyga - kai ji tikrai prasta ir kai nėra labai prasta, bet tiesiog per daug buvo tikėtasi iš jos.

------

Mane nuvylė Yalomo knygos. Atrodo, žmogus skaito neblogas filosofines knygas, buvęs Stenfordo profesorius, psichiatras-psichoterapeutas, tai tikėjausi kažko rimtesnio, gilesnio, taip sakant „kapstymosi po tamsiausius pasąmonės klodus“ ( ) o pasirodė, kad jis rašo paprastus „romaniūkščius“. „Gydymas Šopenhaueriu“ dar buvo pusė velnio, bet tik todėl, kad patiko Šopenhauerio biografija, tačiau pats romanas pernelyg nesužavėjo. „Kai Nyčė verkė“ turbūt labiausiai nepatiko, tikrai būtų apsiverkęs Nyčė, jei būtų skaitęs tokį išniekinimą.
Šiaip visai mielai skaitau ir tokias knygas, kuriose kaip ir nėra kažkokios gilesnės prasmės (kad ir Bukowskis - neskatina jis susimąstyti, bet skaityti visai smagu), tačiau šios nuvylė, nes Yalomo kūryboje man per daug pernelyg saldaus sentimentalumo, be to, kaip ir minėjau, tikėjausi kažko gilesnio. Dėl jo, kaip rašytojo, talento nesiginčiju - knyga susiskaitė greitai, kaip ir dauguma lengvesnio turinio. Bet nepatiko.

Melvinas Burgesas - heroinas. Man buvo keturiolika, gulėjau ligoninėje po operacijos ir paprašiau tėvų, kad nupirktų, nes turbūt, ją buvo perskaitę jau visi mano bendraklasiai ir sakė, kad tai nuostabiausia kada nors parašyta knyga. Labai nuvylė vien dėl to nusiteikimo, kad tai bus KAŽKAS ir mano liūdna situacija. O nuvildavo mažiau ar daugiau visos be galo išgirtos knygos.

"Kovos klubas" neseniai labai nuvyle, turbut pirmas kartas, kai filmas geresnis uz knyga

"Kovos klubas" neseniai labai nuvyle, turbut pirmas kartas, kai filmas geresnis uz knyga

Na "Kovos klubą" skaičiau nesenai, buvau filmą matęs, tai manau jis geriau atspindi siužetą negu knyga:)

William P.Young - Trobelė