Literatūros paskirtis.

Man knygos padeda atsipalaiduoti, kartais pamiršti esamas savas problemas ir su herojais spręsti jų. Šiaip taip sunkiai įsivaizduoju gyvenimą be knygų (nors būna periodų, kad gana ilgą laiką visai neskaitau - nebūna poreikio)

daugiausiai, ką gaunu iš kiekvienos knygos, tai įėjimą, praviras duris į jos vidinį pasaulį. aš skaitydama knygą matau viską, kas ten vyksta, įsivaizduoju, kaip kas atrodo ir labai džiaugiuosi, jei paskui galiu pamatyti filmą, pastatytą pagal tą knygą, ir palyginti su tuo, ką įsivaizdavau ją skaitydama. tai pats didžiausias knygos pliusas. dar man knyga suteikia ramybę, atitrūkimą nuo realybės, bet labiausiai knygoje vertinu tai, ką aprašiau aukščiau.

ar iš knygų galima pasimokyti gyventi? abejoju. lieka estetinė ir informacinė funkcijos

O moralino tobulėjimo? Įgūdžių lavinimo kurie duoda naudos kasdienybėje?

na, moralinis tobulėjimas, manau, galimas tik gyvenant. paskaitęs knygos puslapį ar du (kad ir labai labai morališkai tobulinančios), kažin ar tapsi geresnis, tai yra, nebūtinai pasimokysi iš blogų veikėjų poelgių ir jų nekartosi. o kas yra bloga? tai sąlygiška, priklauso nuo situacijos. knygose situacijos vienokios, gyvenime - kitokios.

o įgūdžių lavinimas, kas būtent turėta omenyje?

Na, turėjau omeny kalbos lavinimą, kad nebūtų sakiniai "ir aš nuėjau, tada paėmiau, tada grįžau ir viskas".
Grįžtant prie moralės. Kodėl būtinai knygose situacijos kitokios? Analogijų galima rasti kasdienybėje. Juk tas pačias knygas rašo žmonės, o ne įsivaizduojami draugai danguje. Taip , galbūt laikotarpis ir tam tikrų veiksnių suvokimas yra kitoks, bet nemanau, kad kategoriškai reikia nubrėžti, jog knygos vienas pasaulis, o kasdienybė - kitas. Pritariu, kad nebūtinai pasimokysi iš istorijos ir veikėjų, bet tai labai realu, tai yra įmanoma, tiesiog priklauso nuo to, ką skaitai.

dėl kalbos įgūdžių pritariu, knygos gali padėti.

o dėl gyvenimo įgūdžių - kažin. nesu kategoriška, tiesiog manau, jog knygose viskas sudėliota ir "užsukta" pagal savo atskirą logiką, kuri mažai ką bendra turi su gyvenimu. tiesa, sakoma, yra "gyvenimiškų" knygų, tačiau vis vien tai dar/jau ne gyvenimas. jeigu knygose vyrautų ta pati monotonija, kuri neretai pasitaiko gyvenime, niekas jų neskaitytų. herojams nuolat turi atsitikti kas nors ypatingo, kitaip - kokia prasmė? galbūt galima pasakyti taip - knygos priartėja prie gyvenimo tiek, kiek aprašo neįprastus gyvenimo įvykius, retenybes, išskirtines situacijas (nors iš pirmo žvilgsnio jos gal tokios ir neatrodo, nes pateiktos, tarsi tai gyvenime atsitiktų kasdien. kieno gyvenime? tik ne mano/tavo/jūsų

taigi jei taip kalbant, knygos gali padėti gyventi - išmokyti, ką daryti, jei jus po laivo sudužimo jūra išmes į negyvenamą salą, jei netikėtai sužinosite, kad esate dingusi karaliaus duktė princesė X, arba netikėtai paaiškėtų, kad turite stebuklingų galių

Na, manau čia vis vien gan katerogiškai skamba Aišku, įžeisti nenoriu, bet kažkaip man atrodo, kad ir kokio tipo būtų knyga, jei ji parašyta gerai, o ne "tep lep" ji tikrai turės moralinės vertės, ugdys tam tikras savokas, mokys atskirti grūdus nuo pelų. Ir aš nekalbu vien apie pasakas kaip ugdomąją moralinę priemonę, bet ir kitas, nes iš visų galima pasisavinti kažko, kas tinka būtent tam žmogui. Žinoma, čia priklauso nuo žmogaus. Vienas perskaitęs "Avinėlių tylėjimą" ims žmonių smgenis valgyti, o kitas užsigeis tokius gaudyti, taigi žmogaus priimama moralinė vertė priklauso nuo jo pačio. Taip pat nederėtų pamiršti ir to, kad kai kurios knygos nepalieka jokio įspūdžio, bet gyvenime perskaitų knygų tam tikra dalis tikrai turės poveikio galbūt net darant svarbius gyvenimo sprendus. Taip, galbūt jie ne visada pasiteisina, bet tai nereiškia, kad literatūra nedaro įtakos

šaunu, kad vystosi diskusija na, dėl tų svarbių gyvenimo sprendimų, kurie daromi sąmoningai/nesąmoningai remiantis perskaitytomis knygomis, tai bandau dabar kur nors pati save prigauti, kad klydau, bet nesurandu, kur galėčiau. asmeniškai aš sprendimus gyvenime dariau (ir toliau darau) pagal galimybes, susiklosčiusią situaciją, netgi tam tikrą šabloną "kaip paprastai elgiamasi tokioje situacijoje", bet tik ne remdamasi knygomis. taip, buvo tokia fazė, kai labai stropiai užsirašinėjau įvairias "protingas" citatas iš perskaitytų knygų į užrašų knygeles, grožėjausi ir ieškojau daugiau tokių perliukų, kurie "galėtų man padėti gyventi". ir žinai, Draconica, teko truputėlį nusivilti, nes daugeliu atvejų tokios "išmintingos" frazės galioja tik tos knygos kontekste, jos sistemoje, o už jos ribų praranda pirminę reikšmę, kad ir kaip tai bandytum taikyti savo gyvenimui ir jo situacijoms.

Atleisk, parašiau taip, kad tamstai nepavyko suprasti ką noriu pasakyti Kartais sunku paaiškinti tam tikrus dalykus. Pamėginsiu dar kartą kartu atsakydama į pranešimą.
Kadangi pabrėžei, kad veiksmai realybėje ir veiksmai literatūroje skirasi ir tikrai žymiai, pritarsiu tam, bet realybėje literatūra darant svarbius sprendimus įtakoja žmogų, įkvepia. Pavyzdžių neduosiu, jų galima prigalvoti visą begalę, tačiau aš manau, kad renkantis darbo pobūdį, karjerą, išsilavinimą, namus, gyvūnus ir t.t. labai gali įtakoti viena ar kelios ypatingai patikusios knygos. Citatos, taip gražus, laikui atėjus naudinga, iš jų galima pasisemti stiprybės labiau nei iš religijos (prašau atleisti, bet čia labai jau šališka mano nuomonė, bet kadangi pabrėžiu savo požiūrį, be to negaliu apsieiti. Atsiprašau jei tamsa praktikuoja kokio nors tipo religiją), kadangi kartais žmogui padėti apsispręsti reikia to vieno sakinio, vienos išmintingos frazės. Žinoma, galbūt ne viskas nueina pačiu geriausiu keliu, klystame visi, bet manau, kad literatūros daroma įtaka skaitančiam žmogui kasdienybėje yra gan didelė.

O man kaip tik būtų labai įdomu išgirsti pavyzdžius, kaip konkrečiai Tavo/Jūsų sprendimus yra paveikusios knygos?
Aš irgi manau, kad praktinio pritaikomumo knygose ieškoti nereikėtų, tačiau... Kartais sunku įsivaizduoti, kokią įtaką žmogui daro ne visai sąmoningai priimama informacija. Ir nors pati niekada nesu gyvenime rėmusis perskaityta knyga, nedrįsčiau kategoriškai teigti, kad jei nebūčiau perskaičiusi kažkokios knygos (ar,pvz., daug vieno autoriaus darbų, juk jie perduoda panašias vertybes), dabar būčiau absoliučiai tokia pati, kokia esu dabar.

Draconica, taip, reikia kažkuo tikėti, ar tai būtų religija, ar literatūra šiuo atveju. bet ir be to yra begalė dalykų, kuriais galima vadovautis. mano nuomone, (ir tai tik mano nuomonė), gyvenimo patirtis yra vienas tokių dalykų.

Mirranie, tu "uždėjai" prasminį akcentą, kurio labai reikėjo. taip, galbūt knygos nesąmoningai keičia mus pačius, mūsų savastį, o tai kartu daro vienokią ar kitokią įtaką mūsų sprendimams gyvenime, bet šis ryšys jau yra antrinis, juk dažniausiai nebūna taip, kad elgiamės "tiksliai pagal knygą" (nebent tai būtų koks vadovas "Kaip tapti milijonieriumi?", tačiau klausimas, kas iš to išplaukia). Net remdamiesi receptų knyga virtuvėje (kaip pavyzdys) mes darome savo interpretaciją, vis tiek nepavyksta įberti cinamono būtent tiek, kiek parašyta. Dažniausiai ir nurodymas būna - pagal skonį. manau, ir su knygomis tas pats. paimi iš tos knygos kažkokią aurą, skonį, ir ji tuo atžvilgiu daro įtaką tavo gyvenimui

O man kaip tik būtų labai įdomu išgirsti pavyzdžius, kaip konkrečiai Tavo/Jūsų sprendimus yra paveikusios knygos?
Aš irgi manau, kad praktinio pritaikomumo knygose ieškoti nereikėtų, tačiau... Kartais sunku įsivaizduoti, kokią įtaką žmogui daro ne visai sąmoningai priimama informacija. Ir nors pati niekada nesu gyvenime rėmusis perskaityta knyga, nedrįsčiau kategoriškai teigti, kad jei nebūčiau perskaičiusi kažkokios knygos (ar,pvz., daug vieno autoriaus darbų, juk jie perduoda panašias vertybes), dabar būčiau absoliučiai tokia pati, kokia esu dabar.

Galiu duoti porą pavyzdžių kaip mano gyvenimą įtakojo knygos. 1. Kadangi namuose būdavo labai daug istorinių knygų, aš jas skaitydavau ir palaipsniui užsimaniau šį dalyką stodijuoti. Ir istojau į istorijos bakalaurą. 2. Po Biliūno "Kliudžiau" be galo pamilau kates. Pati turiu šiuo metu vieną ir svajoju apie antrą.

Taigi manau galiu drąsiai teigti, kad literatūra gali įtakoti sprendimus. Nors daviau porą tik pavyzdžių iš savo gyvenimo, galima jų prigalvoti ir atrasti tūkstančius kartų daugiau.

reaguojant i jusu diskusija - kuo toliau, tuo dazniau patiriu, kad literatura sauna ir pataiko sirdin taip, kad joje lieka nuosedu beveik tik tada, kai pasakoja dalykus, kuriuos daugiau maziau jau esu patyrusi. Tai yra, jau tik po fakto. Esama isimciu, taciau tai - visai kitos plotmes ispudziai, dazniausiai visiskai svetimi, nesuvokiami ir paveikus del savo svetimumo mano pasauliui.

parastine pastaba: galima tiketi, kad knyga turi galios formuoti poziuri ir kurti vertybiu sistema - turbut mazesne apimtimi nei auklejimas ar religija ar dar kas nors - taciau sitai mikliai subyra atsidurus akistatoje su tikra situacija.

parastine pastaba 2: neneigsiu, yra buve momentu gyvenime, kai koki visiskai netikusi ryta trenkant galva saltu vandeniu galvoje sukasi mantra o ka dabar darytu Erkiulis Puaro? (nezinau, kodel butent jis. Literaturos magija turbut.)

Draconica, išties įdomu, kad tavo gyvenimo sprendimams tokią didelę įtaką padarė knygos. Na, ką aš patyriau, perskaičius "Kliudžiau" dar mokykliniais metais, buvo tik nesusivaldymas iki ašarų (taip taip), o katės kažkodėl dėl to neužsimaniau, gal dėl to, kad man jos visada patiko (dėl nežinomų priežasčių), ir man buvo gaila tos mažos baltos katytės. Dėl specialybės, tai (vėlgi, tik mano atveju), mano namuose buvo daugybė kulinarinių knygų, bet dėl to juk į kulinariją nepasukau šiaip manau, mes pasiekėme kompromisą - neatmetu, kad konkrečiam žmogui (kaip šiuo atveju tau) knygos galėjo padaryti tiesioginę įtaką, o štai kitam konkrečiam žmogui (kaip šiuo atveju man) knygos bent jau tiesiogiai (gal tik nesąmoningai?) įtakos svarbiems gyvenimo sprendimams nepadarė.

devilrun, dėl pirmos tavo pastabos pritariu - knygose dažnai išskaitome tai, ką jau patys esame patyrę, o ko nesame, dažnai net neužfiksuojame. Galbūt dėl to sakoma, kad tą pačią knygą po daugelio metų perskaitome visai kitaip - susikaupė naujos patirtys.

dėl 1 paraštinės pastabos: visiškai sutinku.

dėl 2 pastabos - turbūt natūralu, kad žavimės literatūros herojais, nes jie veikia savo "logikoje", dažnai yra idealiai pritaikyti tam kontekstui, kuriame jie veikia, o štai mes gyvenimui, kurį gyvename, ne visada esame taip pritaikyti/prisitaikę. Juk išties žavi kad ir Šerlokas Holmsas: "Elementaru...", jam elementaru, o mums jo vietoje - kažin?

Man tai naiviai skamba pasakymai, kad knygos neveikia. Nesileidžiant į asmeniškumus, nes visaip gali būti su paskirais individais, bet masių sprendimus ir pasirinkimus tai tikrai įtakoja ir puikus to pvz. yra knygų turizmas. Gi žmonės specialiai lanko knygose aprašytas vietas, kaip pvz. Dubline kone visa šventė Bloom'o diena. Kiti atvejai kai duoda vaikams vardus iš skaitytų knygų, per kokius halloweenus persirenginėja knygų personažais ar net gyvenime perima personažų įvaizdžius. Kitas dalykas, kiek personažas ar siužetas tampa masinės kultūros dalimi ir nebebūtina knygos skaityti, kad pagal ją elgtumėmės, kaip pvz, kaži kiek spynas prie tiltų kabinę žmonių yra skaitę tą knygą, kurioje tas reikalas vaizduojamas. Iš to plaukia kitas dalykas, kad medijos veikia ar tiesiog formuoja žmogaus bendravimo įpročius, ar tam tikras socialines klišes ir taip, dažnai tai būna nesąmoninga ir mes nebe atskiriame pirminių įtakų ar tai iš mamos, ar iš TV laidos
Taip, dirbtinai ir juokingai atrodo jeigu konkrečioje situacijoje mes atsiverčiame knygą ir pasiskaitome ką sakyti ar daryti. Bet aš asmeniškai turiu tam tikrų pasakymų ar tiksliau išsireiškimų, kurie yra iš konkrečių knygų ir juos vartoju su asmenimis, kurie arba žinau, kad skaitė ar bent numanau, nes kitaip likčiau nesuprasta. Taip pat neabejoju, kad dar šimtai dalykų, kuriuos sakau ar darau yra nesąmoningai įtakoti taip pat ir knygų, nes knygos kuria kultūrą ir yra kultūros kuriamos :)

ah, nu bet ir skirtumas tarp asmeninio santykio su literatura ir literaturos kaip popkulturos dalies! Antro niekas ir negincija

Le Meute, išties kalbėdama šia tema, apie popkultūrą net nepagalvojau. Bet man labai patiko tavo pastebėjimas, kad knygų savastis pereina žmonėms, ir jie net nesusimąsto apie jos kilmę (t.y. tai, kad tas turinys iš knygų). Tai tampa savotiška "tautosaka", gyvenimo dalimi, bet vėlgi - kartas nuo karto vis labiau perkuriama, kol tampa beveik neatpažįstama. Gyvenimas kuria knygas ir atvirkščiai?

Galiu duoti porą pavyzdžių kaip mano gyvenimą įtakojo knygos. 1. Kadangi namuose būdavo labai daug istorinių knygų, aš jas skaitydavau ir palaipsniui užsimaniau šį dalyką stodijuoti. Ir istojau į istorijos bakalaurą. 2. Po Biliūno "Kliudžiau" be galo pamilau kates. Pati turiu šiuo metu vieną ir svajoju apie antrą.

Taigi manau galiu drąsiai teigti, kad literatūra gali įtakoti sprendimus. Nors daviau porą tik pavyzdžių iš savo gyvenimo, galima jų prigalvoti ir atrasti tūkstančius kartų daugiau.

Iš tiesų, labai įdomu Taip, pagalvojusi, matyt, galėčiau prisiminti kažką panašaus ir iš pažįstamų gyvenimo. Pati kadaise (vaikystėje) bandydavau būti panaši į kokią heroję (pvz., elgtis su visais labai gerai ir gražiai), bet tai neilgai besitęsdavo. Matyt, vis dėlto paprastai žmogui reikia kiek daugiau nei vieno perskaityto kūrinio, kad pasikeistų požiūris.
Dar prisiminiau, kad berods ne vieno rašytojo biografijoje minima, jog namuose buvo daug knygų, šeima skaitė. Taip jie tapo rašytojais

parastine pastaba: galima tiketi, kad knyga turi galios formuoti poziuri ir kurti vertybiu sistema - turbut mazesne apimtimi nei auklejimas ar religija ar dar kas nors - taciau sitai mikliai subyra atsidurus akistatoje su tikra situacija.

Aš bandžiau pasakyt ne visai tai. Labiau gal kad viskas, ką gyvenime patiria žmogus, jį formuoja, taip pat ir knygų skaitymas. T. y., neturiu omenyje, kad perskaitęs daug knygų su teisingais, moraliais pasirinkimais žmogus, pats atsidūręs panašioje situacijoje, apmąstys ją ir pasistengs elgtis moraliai; greičiau, jei tas poveikis ilgalaikis ir tęsiasi nuo vaikystės, moralus pasirinkimas bus žmogui taip "įaugęs į kraują", į jo vidų, savastį, kad tai jį savaime "lenks" į moraliąją pusę, o pasirinkti priešingai bus kiek sunkiau, nei būtų buvę be visų tų knygų perskaitymo.
Ech, nežinau, ar sugebėjau išaiškinti savo mintį

parastine pastaba 2: neneigsiu, yra buve momentu gyvenime, kai koki visiskai netikusi ryta trenkant galva saltu vandeniu galvoje sukasi mantra o ka dabar darytu Erkiulis Puaro? (nezinau, kodel butent jis. Literaturos magija turbut.)

sugebejai, Mirranie :)