Ar gyvenimas yra....gražus?

šis klausimas yra lygiai taip pat globaliai ir individualiai svarbus ir kaip ir globalinis atšilimas...

Nemanau, kad gyvenimo prasmės klausimas gali būti globaliai svarbus, nes kiekvienam žmogui ta prasmė yra vis kitokia. Tikriausiai.

jeigu gyvenimo prasmė yra daryti gera, ar aš lengvai patikėsiu, jog darydamas gera galiu kažką pakeisti.

O kam bandyti keisti pasaulį?
Prieš keletą metų buvau tokioje situacijoje, kai žodžius ,,jei negali pakeisti situacijos, pakeisk požiūrį į ją" kartojau vos ne kaip maldą =D labai padėjo =) nemanau, kad reikia bandyti padaryti taip, kad visiems būtų gerai. Ir apie bulves (Yoel, tu antrą kartą tą pavyzdį naudoji =D), tai jeigu jų nuskutimas kažkam kitam pagelbės, tai jau bus geras darbas. Tarkim, tavo mama/draugė ruošiasi pobūviui ir turi daug darbų atlikti, tai tas bulvių nuskutimas gali būti didelė paspirtis =)

kokį darbą norėčiau dirbti ir koks to darbo tikslas?

Gal tikslas savęs realizavimas. Norėčiau, kad tą tikslą žmonės įgyvendintų. Pinigai turėtų būti po to (Na, taip, idealistė aš =D)

Finalą visi žinome, bet nejaugi tas gyvenimas taip jau ir praeina, jog galima sakyti net pėdsako nepalieki?

Nedaugeliui žmonių pavyksta, kad juos prisimintų. Išrask vaistus nuo vėžio, sugalvok, kaip sustabdyti badą XXIa., parašyk gerą knygą - išliksiu, tik reikia arba labai stengtis, arba būti talentingam =)

Na čia pas jus viskas susipynę: jaunatviškas idealizmas, maksimalizmas ir dar nihilizmas jaučiasi.
Aišku, kad normalūs žmonės susimąsto apie gyvenimo prasmę ir natūralu, kad abejojam dėl jos.
Savęs realizavimas vienas iš svarbiausių žmogaus siekių, o tai visad padaryt lengviausia ten kur jautiesi tinkamas ir reikalingas.
O dėl įsiamžinimo, tai nemažai žmonių tiki, kad tai padaryti gali per vaikus, o kitiems gal jau nėra tai taip jau svarbu.

Įsiamžinimo, aš neturiu galvoje fizine prasme, bet, jeigu taip galima pasakyti, metafizine prasme.Man nėra šiuo metu taip svarbu palikti po savęs kažką materialaus.Bet tai grynai būties klausimas.Ar tai, kad aš gyvenu, ką nors keičia?

Nemanau, kad gyvenimo prasmės klausimas gali būti globaliai svarbus, nes kiekvienam žmogui ta prasmė yra vis kitokia. Tikriausiai.

O aš manau, kad globalus.Šių dienų žmogus nekelia tokių klausimų- ir daro klaidą.Vien kelti šį klausimą, jau reiškia kitaip mąstyti.Ne tik mąstyti, ką aš gausiu, ką aš nusipirksiu ir panašiai, bet kodėl aš čia esu.Mano supratimu, egzistencinio klausimo kėlimas jau yra tas taškas, nuo kurio tu pradedi judėti.

O kam bandyti keisti pasaulį?
Prieš keletą metų buvau tokioje situacijoje, kai žodžius ,,jei negali pakeisti situacijos, pakeisk požiūrį į ją" kartojau vos ne kaip maldą =D labai padėjo =) nemanau, kad reikia bandyti padaryti taip, kad visiems būtų gerai. Ir apie bulves (Yoel, tu antrą kartą tą pavyzdį naudoji =D), tai jeigu jų nuskutimas kažkam kitam pagelbės, tai jau bus geras darbas. Tarkim, tavo mama/draugė ruošiasi pobūviui ir turi daug darbų atlikti, tai tas bulvių nuskutimas gali būti didelė paspirtis =)

O kodėl nebandyti? Sakykime, juk jeigu aš noriu studijuoti mediciną.Aš noriu keisti pasaulį per tai, kai aš gydau ligą.Jeigu aš sau įteigsiu, kad galiu pakeisti požiūrį į ją, kaip tu siūla ir kaip daro daugelis ciniškų gydytojų, aš sakysiu:,, tegu miršta, juk vis vien nieko negalima padaryti" arba ,,viena gyvybė, juk ne tradegija" Ar tai nėra požiūrio pokytis į situaciją?

Gal tikslas savęs realizavimas. Norėčiau, kad tą tikslą žmonės įgyvendintų. Pinigai turėtų būti po to (Na, taip, idealistė aš =D)

Kaip tu, jeigu galima paklausti, įsivaizduoji savęs realizavimą?

Nedaugeliui žmonių pavyksta, kad juos prisimintų. Išrask vaistus nuo vėžio, sugalvok, kaip sustabdyti badą XXIa., parašyk gerą knygą - išliksiu, tik reikia arba labai stengtis, arba būti talentingam =)

Taigi, priėjome išvadą, jog vidutinybės gyvenimas ir yra gana pilkas ir net neįsimintinas?

Ne, gyvenimas nėra gražus.

Labai argumentuotas ir išsamus atsakymas.

Taigi, priėjome išvadą, jog vidutinybės gyvenimas ir yra gana pilkas ir net neįsimintinas?

Dėl pilkumo, tai nebūtinai, gali būti labai spalvotas gyvenimas, tačiau jei nieko nepaliksi, tai po kelių kartų tavęs neprisimins.

Kaip tu, jeigu galima paklausti, įsivaizduoji savęs realizavimą?

Paklausti visada galima =D
Savęs realizavimas, tai tokia veikla, kuri patinka, ją atlieki su noru. Man šitaip savirealizacija atrodo =)

O kodėl nebandyti? Sakykime, juk jeigu aš noriu studijuoti mediciną.Aš noriu keisti pasaulį per tai, kai aš gydau ligą.Jeigu aš sau įteigsiu, kad galiu pakeisti požiūrį į ją, kaip tu siūla ir kaip daro daugelis ciniškų gydytojų, aš sakysiu:,, tegu miršta, juk vis vien nieko negalima padaryti" arba ,,viena gyvybė, juk ne tradegija" Ar tai nėra požiūrio pokytis į situaciją?

Jei negali pakeisti situacijos, pakeik požiūrį į ją. Jeigu tu gali pakeisti ją, tada keisk. Pirmyn =) pirmiausiai reikia mėginti situaciją, o ne požiūrį keisti, tik ne visada pavyksta pirmąjį padaryti =)

O aš manau, kad globalus.Šių dienų žmogus nekelia tokių klausimų- ir daro klaidą.Vien kelti šį klausimą, jau reiškia kitaip mąstyti.Ne tik mąstyti, ką aš gausiu, ką aš nusipirksiu ir panašiai, bet kodėl aš čia esu.Mano supratimu, egzistencinio klausimo kėlimas jau yra tas taškas, nuo kurio tu pradedi judėti.

Gal mes skirtingai tą globalus suprantame?
Man globalus, tai visiems bendras, vienodas visai žmonijai. Kalbėjai apie globalinį atšilimą. Vienas tikslas, visų pastangos bandomos nukreipti į tą tikslą, dėl kurio visiems bus geriau (ar bent turėtų būti). O gyvenimo prasmės klausimas tai toks pats, bet atsakymai skirtingi, būdai nevienodi. Gal iš dalies globalus, nes kaip ir visi turėtų jį iškelti, bet labiau individualus =)

Įsiamžinimo, aš neturiu galvoje fizine prasme, bet, jeigu taip galima pasakyti, metafizine prasme.Man nėra šiuo metu taip svarbu palikti po savęs kažką materialaus.Bet tai grynai būties klausimas.Ar tai, kad aš gyvenu, ką nors keičia?

Keičia. Keičia aplinkinių gyvenimą. Pasaulį kažkiek keičia.

Taip , man gyvenimas yra gražus , nes aš galiu gyventi (ne tik egzistuoti) , esu sveika , yra žmonių , kuriuos myliu ir , kurie myli mane ištiesų neseniai supratau koks gyvenimas man yra brangus ir dėl to gražus .
Tik keletas nelemtų dalykų gali greitai viską pakeisti ir gyvenimą paversti siaubingu , man tai būtų bet kurių , anksčiau išvardintų kaip gyvenimo grožio (man) priežastimi , netektis .

ar gražu vertinti gyvenimą tokiais žodžiais kaip ,,gražu/negražu''? negražu taip elgtis. tai subjektyvu , o jeigu paversi objektyviu dalyku, jis tokio apibūdinimo, manau, netenka. mano, manymu, mes visi siekiam ne grožio, o prasmės. gražus gyvenimas gali būti išoriškai, kaip gėlė ar paveikslas, bet viduje jis gali turėti žymiai daugiau negražių dalykų, nei gražių, bet gali atrodyti gražus. paklausus žmogaus, ar jam gražus jo gyvenimas, jis gali atsakyti ir teigiamai, bet ne gyvenimas gražus, o pasaulis, kuriame jis gyvena. pats gyvenimas, mano manymu, visada turi aukštesnę prasmę, nei gražaus gyvenimo siekimas. pasieki grožio, turi, nori dar ir dar. kas yra gražus gyvenimas? kai žmogui viskas atrodo gražu? ar kai jis mato tik gražius dalykus? ar vertina juos? tai ne grožis- o vertybės, požiūris. individas, mano nuomone, yra svajotojas ir jeigu jis toks yra, jam gali būti gražu, tai kas jam atrodo gyvenimas, gali atrodyti gražu. bet tai ne gyvenimas- o ištisas svajonių ir ieškojimų pasaulis. vis vien siekiama ne gražaus gyvenimo, o gražių dalykų paverčiančių gyvenimą gražiu. manau, gyvenimas kaip ir mirtis, per daug transcendentinis(žinoma, kad mes patiriame jį, bet vis vien ), kad mes galėtume jį kaip nors pavadinti. jeigu nori, duok jam vardą bet kokį, kad ir Gyvenimo vardą, nors tai tik vardas, kuris nieko gali ir nereikšti.

tikiuosi sulaukti kotraversiškų arumentų į mano pasisakymą

ar gražu vertinti gyvenimą tokiais žodžiais kaip ,,gražu/negražu''? negražu taip elgtis. tai subjektyvu , o jeigu paversi objektyviu dalyku, jis tokio apibūdinimo, manau, netenka. mano, manymu, mes visi siekiam ne grožio, o prasmės. gražus gyvenimas gali būti išoriškai, kaip gėlė ar paveikslas, bet viduje jis gali turėti žymiai daugiau negražių dalykų, nei gražių, bet gali atrodyti gražus. paklausus žmogaus, ar jam gražus jo gyvenimas, jis gali atsakyti ir teigiamai, bet ne gyvenimas gražus, o pasaulis, kuriame jis gyvena. pats gyvenimas, mano manymu, visada turi aukštesnę prasmę, nei gražaus gyvenimo siekimas. pasieki grožio, turi, nori dar ir dar. kas yra gražus gyvenimas? kai žmogui viskas atrodo gražu? ar kai jis mato tik gražius dalykus? ar vertina juos? tai ne grožis- o vertybės, požiūris. individas, mano nuomone, yra svajotojas ir jeigu jis toks yra, jam gali būti gražu, tai kas jam atrodo gyvenimas, gali atrodyti gražu. bet tai ne gyvenimas- o ištisas svajonių ir ieškojimų pasaulis. vis vien siekiama ne gražaus gyvenimo, o gražių dalykų paverčiančių gyvenimą gražiu. manau, gyvenimas kaip ir mirtis, per daug transcendentinis(žinoma, kad mes patiriame jį, bet vis vien ), kad mes galėtume jį kaip nors pavadinti. jeigu nori, duok jam vardą bet kokį, kad ir Gyvenimo vardą, nors tai tik vardas, kuris nieko gali ir nereikšti.

Kiekvienas žmogus siekia laimės, o ne prasmės. Kiekienas nori būti laimingas, kad ir kaip to nepripažintų. Kiekvieno siekiama, svajojama laimė yra skirtinga, bet tuo pačiu ir panaši. Prasmės mums priereiks, kai tapsime laimingi, bet tiesa ir ta, kad visiškai laimingais niekad netapsime

bet ta laimė ir yra mūsų gyvenimo įprasminimas.laimė, suteikti gyvenimui prasmės

Gyveni tam, kad mirtum, juk žmogus yra gyvūnas.

Tam tikra prasme taip- gyvūnas, bet reikia pridėti: ir ne tik.Žmogus nėra tik gyvūnas.

Dėl to žmogus ir turi žmogaus pavadinimą, nes jo misija nėra vien fizinių poreikių patenkinimas,bet dar ir jutimas, suvokimas, mąstymas.

Gyveni tam, kad mirtum, juk žmogus yra gyvūnas.

o gyvūnai gyvena tam, kad mirtų?

Dėl to žmogus ir turi žmogaus pavadinimą, nes jo misija nėra vien fizinių poreikių patenkinimas,bet dar ir jutimas, suvokimas, mąstymas.

Gyvūnas irgi turi savo pavadinima, jei taipat turi jutimus, fizinius poreikius ir netgi mažą suvokimą.
Beto gyveni tam, kad paliktum kažką po savęs.

Dėl to žmogus ir turi žmogaus pavadinimą, nes jo misija nėra vien fizinių poreikių patenkinimas,bet dar ir jutimas, suvokimas, mąstymas.

Gyvūnas irgi turi savo pavadinima, jei taipat turi jutimus, fizinius poreikius ir netgi mažą suvokimą.
Beto gyveni tam, kad paliktum kažką po savęs ir jau tuomet gali ramiai numirt.

Gyvūnas irgi turi savo pavadinima, jei taipat turi jutimus, fizinius poreikius ir netgi mažą suvokimą.
Beto gyveni tam, kad paliktum kažką po savęs.

Kodėl gyveni tam, kad kažką paliktum?
Žmogus skiriasi pirmiausia tuo, kad mąsto.Todėl, kad geba kurti kultūrą ir civlizaciją.Nekalbant apie metafizinius pajautimus.

Gyvūnas irgi turi savo pavadinima, jei taipat turi jutimus, fizinius poreikius ir netgi mažą suvokimą.
Beto gyveni tam, kad paliktum kažką po savęs.

Kodėl gyveni tam, kad kažką paliktum?
Žmogus skiriasi pirmiausia tuo, kad mąsto.Todėl, kad geba kurti kultūrą ir civlizaciją.Nekalbant apie metafizinius pajautimus.

tai pasakyk kam tada gyveni?

Visų pirma: gyvenu ne savo noru.Tokia yra tiesa.Nepasirinkau- gyventi ar negyventi.Bet jei gyvenu- man patinka gyventi.Kitas dalykas, galvodamas, ką paliksiu ateičiai pamirštu dabartį...mano idealistinis tikslas būtų padėti šiandieniniam pasauliui, žmogui, kad ir per mediciną sakykim.Kas bus po manęs- man nesvarbu.