Šiuolaikinis menas

dažniausiai aš nesuprantu to šiuolaikinio meno, nes kas man atrodo kvaila ir beprasmiška, kitam tai atrodo menas.

bet tokį vamzdį , manau, kokia nors įmonė , besispecializuojanti vamzdžių tiesime , pastatytų gerokai pigiau

Nežinau gal ir pastatytų, bet nereikia užmiršt, kad menininkui honorarą mokėt taip pat reikia

susiradau ta vamzdi apie kuri kalbate(foto) manau kad jis negautu apdovanojimo "didziausia nesamone mano kuryboje" buna ir ziauresniu nesamoniu!
ar cia tik apie vamzdzius diskutuojama???

aišku ne tema šiuolaikinis menas , tai apie jį ir diskutuojam , o kad šiuo metu diskutuojame apie vamzdį dar nereiškia , kad tik apie tai diskutuosim bėja turėjote pastebėti , kad buvo išreikšta nuomonė ir apie kitus kūrinius ir jūs taip pat galite išreikšti savąją , tuomet galbūt prasidės diskusijos ir apie kitus kūrinius

kalbant apie meno kūrinius, visada džiaugiuosi, kai kažką atrandu dar "nesuteršto". visokie straipsniai, recenzijos, diskusijos,kitų įvertinimai prieš jį priimant pačiam- atima galimybę pasakyt "va čia tai ATRADAU". tas jausmas, jog tai kas tau patiko ir priklauso tik TAU. kalbu bendrai apie meną. nebūtinai šiuolaikinį. nueini į muziejų ir stovi prie vieno paveikslo gal 10 minučių. vienišai bet kartu su pasididžiavimu. daug kas praeina, net nestabtelėję. ir gerai, nes kartais net pati nueitum į šoną, kad tik nieks neatkreiptų į tai dėmesio. (kažkada komiška situacija buvo prekybos centre, kai draugė ieškojosi batų. ir po 10 minučių aš ten vietos sau neradau, nes prisitatė apie 6 naujų pirkėjų, kurių vis daugėjo, po kiekvieno prisijungimo. o net AKCIJOS nebuvo! batai kaip batai, bet SAVO meną nuo šio masišumo norisi saugot) kad ir knyga... akis traukia gerai tau svarbių žmonių įvertintos, o kartais išeina pasiimt tokią, iš kurios visai nieko nesitiki. su etikete "paskaitysiu, jei visai neturėsiu ką veikt". nėra to virpuliuko verčiančio greičiau grįžt namo ir iškart ją atsiverst.guli tiesiog kampe,kol visai netyčia atradus, pasakai "va čia tai bent..."
"Krantinės arka"... dabar tiesiog KAŽKAS, ko negaliu vertint. vis bandau nuspėt savo reakciją, jei mano gimtinėj tai būtų vieną dieną "išnirę"...einu sau lyg niekur nieko ir "še tau". kažkodėl įsivaizduoju tik įsistebeilėjusią ir klausiančią "o kodėl čia?". (mažų miestelių sindromas).gal kurį laiką ir sukčiau galvą, pramės ieškočiau, kol galiausiai tai vėl taptų mano kasdienybe.. o dabar Vilniuj... jau irgi tik kasdienybė. bet ir pirmą kartą "gyvai" pamačius, net nesinorėjo analizuot. jau kažkas išanalizavo. meti žvilgsnį ilgėliau, bet nieko ypatingo.
išvis menas man kažkas labai asmeniška. ta kiaulės galva vienam galbūt pasišlykštėjimas, o kitas gal esminius pokyčius savo gyvenime padarys. atrodo, "koks gi menas nukirst tą galvą, pats gi nieko nesukūrei, net ir tos kiaulės greičiausiai nė neauginai". bet jeigu nuėjus į ten, kur ji eksponojama buvo, tai bus vienintelis darbas, kuris man kažką suteiks, velniai griebtų, lenkiu prieš šį menininką kepurę.

P.S. pavojinga man šitam forume. bet iš esmės diskusijos gerai. o ir rasti žmogų, kuris taip pat atrado "kitiems nieko ypatinga, o man KAŽKAS". geras jausmas.

Kreivai žiūrėdavau į šiuolaikinį meną, iki kol nepamačiau Waste Land filmo. Jis pradžioje kiek nuobodokas, tad nepadarykit klaidos ir per anksti neišjunkit!

...SAVO meną nuo šio masišumo norisi saugot...

O nekyla noras, pasidalinti su kitais, kurie to verti?