Salman Rushdie ,,Vidurnakčio vaikai"

Tiesą sakant šiame forume atradau Salman'ą Rushdie.Jeigu neklystu Killer_Bee daugiausia apie jį kalbėjo ir tam tikra prasme sakėsi ginsianti.Ką gi, buvo įdomu.Pirmiausia perskaičiau ,,Gėda"- ir nenusivyliau.Skaitėsi lengvai ir greitai.Praėjus pusmečiui paėmiau į rankas romaną ,,Vidurnakčio vaikai", apie kurį kiti internautai rašė: nuostabus stilius; kokia kalba; nuostabu;įtraukia, negali paleisti .
Romanas tiesa neplonas- 578 puslapiai.Suskaičiau truputį daugiau nei per dvi savaites, kadangi kelios dienos iškrito, kai buvau išvažiavęs, dienomis neskaičiau, tik vakarais.Taigi, skaitėsi gana greitai-tačiau...
Dar kartą grįšiu prie ,,Gėdos"-trumpai tariant, man neskaičiusiam tokio stiliaus knygų,- šokiravo.Ir stilius, ir kalba, ir struktūra, ir konkekstas, erdvė, laikas, kalbos laisvumas, veikėjai.
Pirmieji ,,Vidurnakčio vaikų(toliau VK)" puslapiai žadėjo tą patį.100 puslapių perskaičiau tą patį vakarą, buvo įdomu, įtraukiama ir nenuobodu- viskas stebino, viskas buvo įdomu.Vėliau atsirado dėsningumas: su kiekvienu 100-uoju puslapiu skaityti darėsi vis sunkiau.Vis labiau tolau nuo pagrindinio veikėjų išgyvenimų ir jo istorijos.Pasakojimas darėsi monotoniškas, kažkuo priminė gromuliavimą(taip elgiasi žinduoliai galvijai- kupranugaris, karvė).Tas pats per tą patį.Buvo nuobodu.Vis tikiesi, kad kažkas įvyks, tačiau lyg ir nuspėji kas, bet galiausiai niekas netgi taip ir neįvyksta.
Sąmoningai nepasakoju Salymo Sinajo istorijos, kadangi ji per daug sudėtinga ir detali.Jeigu kas nors susigundytų skaityti-tiesiog prarastų intrigą, kuri ,tiesa, yra šiame kūrinyje.
Jeigu neklystu, 1993 Salman Rushdie dėl ,,VK" buvo apdovanotas Booker of Bookers (Geriausias romanas per 25 -erius metus) premija.Taigi, prestižinis ir rimtas įvertinimas.Indijoje šis kūrinys uždraustas(uždraustas vaisius visada saldesnis).Taip, jeigu aš būčiau indas, arba bent religijotyrininkas, išmanyčiau indų dievus, islamą- skaityti būtų įdomu.Dabar tiesiog papildžiau menkas žinias apie Ganešą, Višną, Šivą, sarius, chna ir padžmas.Esu toli nuo tos kultūros, nuo Indiros Gandi, Indijos nepriklausomybės kovų, padalijimų, politinių intrigų- taigi, tai man nebuvo įdomu ir artima.Gal tai mano kaltė? Gal.Vadinasi, eiliniam skaitytojui, ši knyga sunkiai įkandama dėl istorinių ir politinių peripetijų, kurių apstu romane.
Reziumuoju:Salymo Sinajo gyvenimas eina peraleliai Indijos istorijai, kadangi Indijos istorija man neaški ir nesuprantama, Salymo Sinajo gyvenimas taip pat nebuvo artimas.
Išvada: Skaityti Salman Rushdie verta, tačiau ,,VK" nerekomenduoju, nebent jus žavi Indija, papročiai, kultūra, istorija ir politika.Barokiškas stilius, ironija ir t.t. Taip, toks yra Rushdie- ironiškas, įdomus, nenuspėjamas.Pajausti ir susipažinti su Rushdie-verta, bet rekomenduočiau pradėti nuo romano ,,Gėda", kad nenusiviltumėte,o po jo, gal paimsite ir dar ką nors iš Rushdie.
Kiti kūriniai: Be jau paminėtų- Paskutinis Mauro atodūsis; Klounas Šalimaras; Šėtoniškos eilės
Vidurnakčio vaikus vertinu, nepaisydamas, jog tai kritikų labiausiai išliaupsintas Rushdie romanas, 6.Trūko tų neįprastų siužeto vingių ir veikėjų spalvingumo, kurių buvo Gėdoje .
Po pusmečio ruošiuosi paskaityti dar vieną jo romaną, kad susidaryčiau galutinę nuomonę.Vis dėlto, galiu drąsiai pasakyti, jog džiaugiuosi radęs Salman Rushdie.

Būtų įdomu, jeigu atsilieptų jau skaičiusieji Rushdie ir pasidalintų savo mintimis.