Haruki Murakami

Haruki Murakami gimė 1949 m. sausio 12 d. Kijoto mieste. Dabar gyvena Tokijuje.
Senoliai japonai Haruki Murakami(io) nemėgsta, o jaunimas - jį, tiesiog, dievina. Bet abi pusės sutaria dėl vieno dalyko – H. Murakami yra provakarietiškas asmuo ir rašytojas… Jis vienas pirmųjų (japonų) pradėjo rašyti apie šiuolaikinės Japonijos jaunimo subkultūrą. Jo knygų siužetas visada intriguojantis, net jei jokio ypatingo veiksmo ir nevyksta. Labai patinka herojų tarpusavo pokalbiai ir diskusijos, kurie išsivysto į įdomius pamąstymus. H. Murakami mąsto ir kalba laisviau, jei lygintume jo kalbas su tradicinių pažiūrų japonų mintimis. Apmąstydamas pasaulio tamsos ir šviesos sąsajas, jis iš esmės jų neatskiria. Prieš pradedant kalbėti apie įvairius globalizacijos procesus, Haruki siūlo pirmiausia susiorientuoti patiems savyje.

“Manau, kad karas tarp fundamentalizmo ir kitų socialinių sistemų tęsiasi mumyse. Prieš pradedant tokių globalinių klausimų analizę, gerai būtų surūšioti tokius dalykus kaip “šviesa“ ir “šešėlis“ kiekvienam savo viduje“ – sako H. Murakami. Jis lygina šią savo mintį su tradicine japonų minties sankloda: “Japonų mitologijoje yra taip: jei užsimaniai pakliūti į požeminį pasaulį - tu jau ten. Tai, tiesiog, po tavo kojomis! Jokios distancijos tarp TEN ir ČIA nėra…”

H. Murakami stilių kritikai apibūdina tokiais žodžiais: okultinis detektyvas, psichodelinis trileris, (anti)utopija, anarchoreliginė fantastika ir panašiais (gan makabriškais) terminais. Iš viso to, kas buvo pasakyta, neįmanoma įžiūrėti kažkokių tracininių japoniškų vertybių H. Murakami tekstuose - siekio gyventi harmonijoje su aplinkiniu pasauliu ar panašių.

Visame japonų literatūros fone Haruki Murakami išsiskiria ne tik savo provakarietiškumu, bet ir šiokiomis tokiomis inovacijomis... Būtent jis sukūrė gana ryškių moteriškų charakterių.

Tačiau, kaip ir pridera tikram (tituluotam) mistikui, Haruki – tikras pragmatikas. Jis paprastai atsako į klausimus apie pinigus:
“Sakykite, Jūs mėgstate pinigus? – “O taip! Aš labai mėgstu pinigus! Už juos galima nusipirkti laisvo laiko rašymui…”

Nors sena tema,bet dėl šio autoriaus ją galima prikelti
Man Murakami kažkoks keistas,bet labai įtraukiantis. Nors nemėgstu fantastikos, net paprasti romanai,kur per daug fantazuojama, manęs netraukia,bet jis kažkuo užkabina,sudomina Skaičiau nemažai jo knygų, bet dar nemažai ir liko perskaityti
turbūt įdomiausia "Prisukamo paukščio kronikos"

Skaičiau tik „Mylimoji Sputnik“. Labai patiko. Nežinau, gal dėl to, kad pagrindinė veikėja - mano kopija, o gal tiesiog... vis bandau bibliotekoje rasti daugiau jo knygų, bet jis toks populiarus, kad nebūna beveik niekada.

Skaičiau Avies medžioklę, bet man nepatiko, nzn gal čia jo prasčiausia knyga

Le Meute, "Avies medžioklė" ir "dansu dansu" man mažiausiai patiko,jose gal per daug fantazijų.. kitur jų mažiau,kitur viskas gal logiškiau,jeigu pas jį taip įmanoma..
gaila, „Mylimoji Sputnik“ neteko skaityti,mano bibliotekoje nedaug senų Murakamio knygų,o ir naujų neperka..

Perskaičiau visas LT kalba išverstas jo knygas ir galiu drąsiai tvirtinti, kad tai vienas mano mylimiausių rašytojų. Jo knygose yra kažkas tokio, kas mane tiesiog pakeri, įtraukia ir nepaleidžia iki paskutinio puslapio. Dievinu jo rašymo stilių ir tai ko gero vienintelis rašytojas, kurio nors knygos panašios viena į kitą, man tas netrukdo! Anyway, man tai netgi labai patinka! Juk tai taip Murakamiška...

Aš irgi visas lietuviškas Murakamio knygas perskaičiau. Pradėjau nuo Avies medžioklės ir nebegalėjau sustoti. Tai tarsi kažkokia murakamiška liga, nuo kurios jau reikia gydytis Dabar darau pertrauką ir nebesidomiu Murakamiu. Panašiai buvo ir su Mika Waltariu bei Džonu Irvingu - kai pradedi, negali sustoti.

Labai ilgai vengiau Murakamio, bet vėliau nusprendžiau duoti jam šansą, pradėjau skaityti "Avies medžioklė" ir mečiau, nesudomino manęs tos ausys nežinau, galvoju, gal vėliau dar pabandyti vėl skaityti, gal kitaip viskas atrodys |(

Avies medžioklėje daug ten fantazijos tokios keistos.. Gali pabandyti kokias kitas,pvz. "Prisukamo paukščio kronikos" gal ta patiks ;]

Bet ta fantazija ir yra knygos šarmas. Fantazija yra Murakamio visų knygų arkliukas, be jos, tos knygos nebūtų nieko vertos.

na bet tos fantazijos skirtingos..
man būti ta "avis-žmogus" nepatiko, bet pavyzdžiui "Prisukamo paukščio kronikos" nors buvo fantazijos, bet man ji kažkuo kitokia pasirodė,įdomesnė, o kitose knygose,kaip pvz." Į pietus nuo sienos, į vakarus nuo saulės" aplamai fantazijos lyg ir nėra. Man patinka,kai jos nedaug,truputis, nes nesu fantastikos mėgėja

O kaip jums "Kafka on the Shore"? Lietuviskai berods "Kafka pakranteje" ar kaip ten.

seniai skaičiau,tikiuosi nieko nesumaišysiu.. bet kiek pamenu knygoje nebuvo per daug fantastikos. išku, Murakamiškai, viskas toli gražu nepaaiškinama sveiku protu, bet knyga įdomi, nors kartais perskaičius jo knygą atrodo,kad galbūt kažko nesupratau.. norėčiau kada nors antrą kartą perskaityti jau skaitytas, antrą kartą gal tos fantazijos atrodytų reikšmingesnės.

Perskaičiau Norvegų giria.Labai labai..
Buvo tiesiog neįtikėtinai malonus laikas, kurį praleidau su ta knyga. Liūdnoka truputį.Bet skanu. taip skanu.
kitų Murakami knygų nedrįstu skaityti.kol kas užtenka šito įspūdžio. nors Dansu dansu po akimis bibliotekoje kiekvieną kartą painiojasi

Aš taip pat skaičiau "Norvegų giria", nuo šios knygos ir užsivedžiau perskaityti kitas Murakamio knygas:) Dabar pasiėmiau "Dansu dansu dansu", nežinau ar ši bus tokia pati gera kaip ir prieš tai skaityta.. bet tikiuosi:)

perskaičiau "Avies medžioklę", "Mylimoji Sputnik", "Negailestinga stebuklų šalis ir pasaulio galas" ir "Dansu dansu dansu". Labiausiai patiko "Negailėstinga stebuklų šalis ir pasaulio galas" - keista, bet įdomi, daug fantastikos (šiaip aš ne mėgėja), bet paliko gilų įspūdį, labiausiai įsiminė. Knygas skaičiau beveik vieną po kitos, tai kitų jau neišskirčiau labai stipriai - herojai panašūs ir siužetas panašus, ne identiški, bet pagal planą. šiaip dar ketinu skaityt šio autoriaus, tik padarysiu pertraukėlę.

Skaičiau nemažai jo knygų. Didžiausią įspūdį paliko "Negailestinga stebuklš šalis arba pasaulio galas". Nepaprasta knyga. Susipina trikrovė ir fantazija. Puiku. Taip pat labai patiko "Prisukamo paukščio kronikos". Ir taip pat "kafka pakrantėje"

Teko skaityti tik "Dansu Dansu". Na, nežinau. Knyga stora, ir ties kiekvienu skyriumi tas pats per tą patį. Nepatinka man tokia fantastika.

Iš kart sakau - nepatiko. Man kažkaip atrodo, kad paskutinu metu Murakami skaityt madinga, kaip prieš kelis metus Coelho arba Dan Brown. Nepatinka man šiti 'supermarketų' rašytojai nors tu ką.

madinga ne tas zodis, bet per snapa tau uz lyginima su Brownu ir Coelho ir atgal i literaturos suvokimo pamokas. Linkiu isaugti is paranojisko populiariu knygu baidymosi ir niekinimo - atrodo idiotiskiau net nei tas knygas aklai dievinti.

kazkur rasiausi jau - i Murakami ilgai ziurejau skeptiskai, perskaiciusi supratau, kad ne visai man, bet nesigailiu skaiciusi. Patiko gyvi dialogai, fantaziju nuojauta, nepretenzingos intrigos, kad visi veikejai turi savo veidus ir keistybes, bet tik iki tiek, kad nesupyktum su bet kuriuo palygintas [o su dauguma gal net ir nori lygintis]. Nesistebiu, kad jis skaitytojams toks universaliai patrauklus.